Tačiau turnyro dalyvių sąraše įvyko viena svarbi permaina – kartu su Lietuvos rinktine kitąmet dėl medalių kovos ne nuolat Europos pirmenybėse žaisdavę latviai, bet labai retai į jas patenkantys estai.
Prieš kelias dienas pasibaigusiame atrankos turnyre iš jaunos kartos žaidėjų sudaryta Estijos rinktinė džiaugėsi nekasdieniu laimėjimu, o be kelių NBA ir Eurolygos krepšininkų kovojusi Latvijos rinktinė drėbėsi veidu į purvą.
Estai aplenkė latvius
Latvijos rinktinė atrankos turnyre per šešerias rungtynes iškovojo vos vieną pergalę. Buvusio Vilniaus „Ryto“ gynėjo Roberto Štelmaherio treniruojama komanda pernai lapkritį nugalėjo graikus, bet to buvo maža. Latviai dukart po dramatiškos kovos pralaimėjo pagrindinei varžovei Bulgarijos rinktinei ir liko be nieko – atrankos grupėje užėmė paskutinę ketvirtąją vietą.
Estijos krepšininkai pasiekė dvi pergales. Jie nugalėjo Šiaurės Makedonijos ir Italijos rinktines. Neplaninė pergalė prieš italus sumažino įtampą prieš lemiamą dvikovą – antrąsias rungtynes su makedonais. Estai paskutiniajame ture galėjo net ir pralaimėti nedideliu skirtumu.
Taip ir atsitiko – suomio Jukkos Toijalos vadovaujama komanda nesugebėjo antrą kartą įveikti Šiaurės Makedonijos rinktinės, bet dėl to visai nesikrimto. Dviem silpniausioms grupės komandoms pasiekus vienodai pergalių, estai aplenkė makedonus ir užėmė trečiąją vietą dėl geresnių rezultatų tarpusavio rungtynėse.
Estijos rinktinė per tris dešimtmečius nuo Nepriklausomybės atkūrimo į Europos pirmenybes pateko vos ketvirtą kartą. Estai žemyno čempionate žaidė 1993 metais ir tuomet užėmė šeštąją vietą, paskui į stipriausių Europos komandų varžybas vyko tik 2001 ir 2015 metais.
Latvijos krepšininkų rezultatai buvo daug geresni. Latviai per pastaruosius tris dešimtmečius Europos pirmenybėse žaidė vienuolika kartų. Praėjusio amžiaus pabaigoje Latvijos rinktinė pateko į 1993 ir 1997 metų čempionatus, o nuo 2001 iki 2017 metų nepraleido nė vieno iš devynių turnyrų.
Prieš ketverius metus latviai džiaugėsi geriausiu rezultatu atkūrus Nepriklausomybę – penktąja vieta.
Sudėtingas laikotarpis
„Latvijos krepšinis išgyvena sudėtingą laikotarpį“, – prieš kelias dienas po paskutinio atrankos turnyre patirto pralaimėjimo ištarė R.Štelmaheris, kartu pranešęs, kad jo auklėtiniams neįvykdžius užduoties, atsistatydina iš Latvijos rinktinės trenerio pareigų.
Buvęs ilgametis Latvijos rinktinės žaidėjas R.Štelmaheris savo šalies nacionalinę komandą treniravo vos vieną atrankos ciklą. Jis dirbti pradėjo užpernai, kai pakeitė Arnį Vecvagarą, kuris pasitraukė rinktinei patyrus nesėkmę 2019 metų pasaulio pirmenybių atrankos turnyre.
Latviams nesugebėjus patekti į du iš eilės didžiuosius turnyrus, priblėso ir optimizmas, atsiradęs po puikių 2017 metų Europos pirmenybių. Tuomet daug kalbėta apie naują Latvijos krepšinio pakilimą, tačiau pirmoji kregždė netapo pavasario pranašu. Ir nors dabar kai kam turbūt knieti paaiškinti nesėkmes atrankos varžybų sistema, dėl kurios stipriausios rinktinės negali suburti geriausių krepšininkų, šis pasiteisinimas būtų savęs apgaudinėjimas.
Latvijos rinktinės nesėkmių priežastys glūdi šiek tiek giliau, o prieš ketverius metus pasiektas geras rezultatas tik trumpam paslėpė tikrąsias problemas.
Problemų netrūksta: jau daug metų iš vietos nejuda Latvijos klubų krepšinis, o krepšinio mokyklos pastaraisiais metais parengia vis mažiau aukšto lygio žaidėjų.
Šalies krepšinio padėtį parodo ir jaunimo rinktinių rezultatai. Nors praėjusį dešimtmetį Europos vaikinų pirmenybių medalius iškovojo visų trijų amžiaus grupių Latvijos rinktinės, 2019 metais dvi iš trijų komandų (20-mečiai ir 18-mečiai) iškrito iš žemyno pirmenybių A pakopos, o 16-mečių komanda užėmė vos 13-ąją vietą ir tik paskutinėse rungtynėse apgynė teisę likti su stipriausiais.
Latvijos rezervas – skystas
Atrankos turnyruose nežaidžiant NBA ir Eurolygos krepšininkams, Latvijos rinktinė prarado apie pusę pagrindinės sudėties.
NBA lygoje šį sezoną žaidžia net keturi latviai – daugiau nei lietuvių. Tiesa, tik du krepšininkai „Dallas Mavericks“ vidurio puolėjas Kristapas Porzingis (vid. 20,5 tšk.) ir „Washington Wizards“ puolėjas Davis Bertanas (11,2 tšk.) išties žaidžia, o kitiems dviem latviams skirtas tolimų atsarginių vaidmuo.
„Wizards“ vidurio puolėjas Anžejus Pasečnikas ir „Houston Rockets“ puolėjas Rodionas Kurucas per NBA rungtynes beveik visą laiką leidžia ant atsarginių suolo.
Eurolygos klubams atstovauja penki Latvijos krepšininkai: Janis Timma ir Dairis Bertanas – „Chimki“, Janis Strėlniekas – Maskvos CSKA, Rolandas Šmitas – „Barcelona“, Artūras Kurucas – Vitorijos „Baskonia“. Sezono pradžioje Rihardas Lomažas vilkėjo Vilerbano ASVEL ekipos aprangą, bet šių metų pradžioje jis buvo paskolintas „Göttingen“ komandai.
Abu „Chimki“ žaidėjai per paskutinį atrankos langą atvyko į rinktinę, tačiau J.Timma ir Dair.Bertanas nesustiprino komandos tiek, kad ji laimėtų lemiamas rungtynes su bulgarais.
Ryškiausių žvaigždžių trūko visoms stipriausioms atrankos turnyre kovojusioms komandoms. Tačiau Ispanijos, Prancūzijos, Serbijos ar Graikijos rinktinėms dėl to nekilo jokių problemų. Tuo tarpu Latvijos rezervas – iš nestiprių Jungtinės lygos klubų atvykę Marekas Mejeris (Permės „Parma“), Martinis Meieris („Astana“) ir Rolandas Freimanis (Zeliona Guros „Zastal“), Rygos VEF lyderiai Kristeris Zorikas ir Aigaras Škėlė – per rungtynes su Europos vidutiniokais buvo bejėgis.
Estija – be tikrų žvaigždžių
Estijos krepšinyje irgi nėra ryškaus pakilimo požymių, bet šiame atrankos labirinte estai išlaviravo remdamiesi jaunąja karta. Daugeliui rezultatyviausių Estijos rinktinės žaidėjų yra vos truputį daugiau nei 20 metų.
Aukšto europinio lygio krepšininkų Estijoje šiuo metu apskritai nėra. Ryškiausiomis šalies krepšinio žvaigždėmis galima vadinti Kauno „Žalgirio“ sistemoje išugdytą Siimą-Sanderį Venę ir šį sezoną su Vilniaus „Rytu“ sutartį sudariusį Kristjaną Kangurą, bet jiedu per lemiamą atrankos langą negalėjo atvykti į rinktinę dėl traumų.
Ypač didelės sveikatos problemos užklupo 30-metį S.S.Venę. Jis šio sezono pradžioje atstovavo Ispanijos lygos autsaiderei „Fuenlabrada“ komandai, bet kentė vis atsinaujindavusius čiurnos skausmus ir galiausiai nusprendė atlikti operaciją. Buvęs žalgirietis į aikštę grįš tik kitą sezoną.
Per svarbiausias atrankos dvikovas Estijos komandai trūko ir dviejų jaunųjų talentų: mokytis į JAV išvykusio 20-mečio Kerro Kriisos ir Eurolygoje rungtyniaujančio 21-erių Sanderio Raiestės. Buvęs žalgirietis K.Kriisa pernai pradėjo mokytis Arizonos universitete, o vienintelis Eurolygoje žaidžiantis estas S.Raieste atstovauja Vitorijos „Baskonia“ komandai.
Estijos krepšinio federacija bandė tartis, kad „Baskonia“ išleistų S.Raieste, kuris žaidžia labai mažai ir tik praėjusią savaitę Eurolygoje pelnė pirmuosius taškus, tačiau Vitorijos klubo vadovai net nesileido į kalbas.
Lyderiais tapo 20-mečiai
Ginti Estijos krepšinio garbę ėmėsi kiti panašaus amžiaus krepšininkai. Per lemiamas rungtynes naudingiausiai žaidė 21-erių Kristianas Kullamae iš Arenalio „Palma“, 21-erių Kasparas Treieris iš Sasario „Dinamo“, 20-metis Henri Drellas iš Pėzaro „Victoria Libertas“ ir 24-erių Maikas-Kalevas Kotsaras iš Hamburgo „Towers“.
Šie krepšininkai jau išvyko į užsienio lygas, bet jų klubai anaiptol nėra nacionalinių pirmenybių favoritai, o sutartį su K.Kullamae pasirašęs Burgoso „San Pablo“ buvusio žalgiriečio Gerdo Kullamaės sūnų pernai paskolino Ispanijos antrojoje lygoje žaidžiančiai „Palma“ komandai.
Italijos lygoje K.Treieris ir H.Drellas pelno vos po kelis taškus, tačiau atvykę į rinktinę jiedu, kaip ir kiti bendraamžiai, žaidė ne pagal amžių brandžiai ir parodė, kad gali imtis ir lyderių vaidmens.
Atrodo, Estijos krepšinio federacija nesuklydo pasirinkdama trenerį. Nors 48-erių suomis Jukka Toijala už gimtosios šalies ribų nėra pagarsėjęs, jis neseniai kelerius metus treniravo Helsinkio krepšinio akademijos komandą (ji žaidžia Suomijos pirmojoje lygoje), todėl gerai žinojo, kaip rasti bendrą kalbą su jaunos kartos žaidėjais.
„Esu čia tik truputį daugiau nei metus, bet džiaugiuosi, kad priėmiau Estijos krepšinio federacijos kvietimą. Visi krepšininkai labai noriai dirba ir siekia tobulėti. Puiku, kad mūsų komanda jauna ir gali žengti į priekį. Tikrai tikiu, kad po kelerių metų mes kelsime didesnius tikslus, negu iškovoti kelialapį į Europos pirmenybes“, – pasibaigus atrankos turnyrui sakė nuo 2019 metų rudens komandą treniruojantis J.Toijala.
Klubų biudžetai mažėja
XXI amžiaus pirmajame dešimtmetyje Lietuvos klubai dažnai susitikdavo su stipriausiomis Latvijos ir Estijos komandomis iš pradžių Šiaurės Europos lygoje, paskui Baltijos lygoje. Tačiau prastai organizuoti turnyrai gyvavo trumpai ir prieš dešimtmetį keli stipriausi Baltijos šalių klubai pasuko į Rusijos glėbį – šios šalies rengiamą Vieningą lygą.
Lietuvos klubai 2013-2014 metais nutraukė saitus su Vieninga lyga, bet Rygos VEF ir Talino „Kalev-Cramo“ liko šiame turnyre. Vis dėlto dviejų Baltijos šalių sostinių klubai, finansiniais ištekliais nė iš tolo neprilygstantys turtingiausiems Rusijos klubams, geriausiu atveju užimdavo vietas lentelės viduryje.
Rygos klubo vadovai 2019 metais nusprendė trauktis iš Jungtinės lygos ir antrą sezoną žaidžia FIBA Čempionų lygoje. Tuo tarpu „Kalev-Cramo“ toliau varžosi šioje lygoje.
2018-2019 metų sezone, kaip teigė klubų vadovai, VEF biudžetas buvo 1,2 mln. eurų, „Kalev-Cramo“ – 1,4 mln. eurų. Prieš praėjusį sezoną, kuomet niekas nė negalėjo numanyti, kad prasidės sveikatos krizė, tiek Rygos, tiek Talino klubas planavo dar mažesnį biudžetą, o prasidėjus sveikatos krizei nepavyko surinkti net ir numatytų pinigų.
Pasak „Kalev-Cramo“ prezidento Toomaso Linamae, jo vadovaujamas klubas dėl pandemijos už bilietus ir iš rėmėjų negavo apie 30 proc. numatytų pajamų.
Beje, prieš dešimtmetį – 2011-2012 metų sezone, kuomet Rygos komandoje dirbo buvęs Lietuvos rinktinės treneris Ramūnas Butautas – VEF biudžetas buvo apie 2,5 mln. eurų.
Jėgų santykis keičiasi
Konkurencija Latvijos ir Estijos lygose labai maža. VEF klubui nedidelių problemų kelia tik „Ventspils“ ir pastaraisiais metais sustiprėjusi „Ogre“, o „Kalev-Cramo“ apskritai liko be nervus pagadinti galinčio varžovo, nes labai nusilpo neseniai dėl Estijos čempiono vardo kovodavęs „Tartu Ülikool“.
Kai vykdavo Baltijos lygos varžybos, Latvijos ir Estijos klubai galėdavo išbandyti jėgas tarpusavyje ir su Lietuvos komandomis, bet regioninei lygai iširus, atsirado didelė spraga. Latvijos ir Estijos krepšinio federacijų vadovai, bandydami bent dalinai užpildyti šią spragą, prieš trejus metus pradėjo rengti bendras pirmenybes.
Tiesa, iki šiol pavyko pabaigti tik pirmąjį 2018-2019 metų sezoną. Praėjusių metų pavasarį turnyrą nutraukė pandemija, o šį sezoną Latvijos ir Estijos klubai išsiskirstė į nacionalines lygas dėl Latvijoje galiojančių griežtų kelionių ribojimų. Vis dėlto dviejų šalių krepšinio vadovai tikisi, kad šiais metais pavyks surengti bendras atkrintamąsias varžybas ar bent finalo ketvertą. Šis sprendimas bus priimtas įvertinus epideminės padėties pokyčius.
Verta pažymėti, kad Baltijos lygos laikais Latvijos klubai gana žymiai lenkė Estijos klubus. Tačiau šiuo metu jėgų santykis pasikeitė. Nors pirmojo Latvijos-Estijos lygos sezono finale kovojo du Latvijos klubai „Ventspils“ ir VEF, estų vidutiniokai jau sugebėjo aplenkti kitas Latvijos komandas. Į atkrintamąsias varžybas 2019 metų pavasarį pateko penkios Estijos ir tik trys Latvijos komandos.
Praėjusį sezoną atkrintamųjų varžybų dalyviai nepaaiškėjo, bet tarp devynių komandų, kurios realiai kovojo dėl teisės žaisti ketvirtfinalyje, buvo penkios Estijos ekipos.
Pastaraisiais metais susitraukė ir Latvijos krepšinio geografija. Jei pirmajame bendros lygos sezone žaidė aštuonios Latvijos ir septynios Estijos komandos, tai šį sezoną Latvijos lygoje teliko šešios ekipos. Užpernai ir pernai iš krepšinio žemėlapio buvo išbraukti Jėkapbilio ir Jūrmalos miestai. Estijos komandų skaičius nepasikeitė.
