Nors COVID-19 pandemija gerokai sudarkė 21-ojo šiuolaikinės Eurolygos sezono tvarkaraštį, krepšininkai įvykdė visą programą ir išsiaiškino aštuonias komandas, kurios tęs kovą atkrintamosiose varžybose.
Lyderiai
Eurolygos reguliariajame sezone geriausiai žaidė „Barcelona“ ir Maskvos CSKA komandos. Jos per 34 turus iškovojo po 24 pergales. Pirmąją vietą užėmė Šarūno Jasikevičiaus treniruojama „Barcelona“, kuri nugalėjo Maskvos krepšininkus ir namie, ir svečiuose.
„Mėlyni-granatiniai“ laimėjo 70,6 proc. rungtynių. Tai – prasčiausias rezultatas nuo tada, kai Eurolyga pradėjo rengti ilgą reguliarųjį sezoną, kuriame visos komandos tarpusavyje susitinka po du kartus (2016 m.).
Per reguliarųjį sezoną pasiektų pergalių rekordas toliau priklauso Stambulo „Fenerbahçe“ komandai. Ji 2018-2019 metų sezone laimėjo 25 iš 30 rungtynių (83,3 proc.; tą sezoną Eurolygoje žaidė 16 komandų). Nors tuomet žaista mažiau rungtynių, „Fenerbahçe“ sugebėjo iškovoti daugiau pergalių, negu šį sezoną pasiekė „Barcelona“.
Praėjusį sezoną, kuris buvo nutrauktas dėl COVID-19 pandemijos, pirmąją vietą užėmusi Stambulo „Anadolu Efes“ laimėjo 24 iš 28 rungtynių (85,7 proc.).
Atkrintamosios
Į atkrintamąsias varžybas pateko penkių šalių komandos: po dvi – iš Ispanijos, Rusijos ir Turkijos, po vieną – iš Italijos ir Vokietijos.
Ketvirtfinalis, kuriame bus kovojama iki trijų pergalių, prasidės balandžio 20 dieną. Pirmieji finalo ketverto dalyviai gali paaiškėti balandžio 27-28 dienomis (tuomet bus žaidžiamos trečiosios ketvirtfinalio rungtynės), o jei reikės penktųjų rungtynių, jos vyks gegužės 4 dieną.
Ketvirtfinalyje kovos: „Barcelona“ – Sankt Peterburgo „Zenit“, Maskvos CSKA – Stambulo „Fenerbahçe“, Stambulo „Anadolu Efes“ – Madrido „Real“ ir Milano „Olimpia“ – Miuncheno „Bayern“. Pirmosios, antrosios ir, jei reikės, penktosios rungtynės vyks reguliariajame sezone aukštesnes vietas užėmusių komandų aikštėse.
Atkrintamosiose varžybose galės žaisti tik du Lietuvos krepšininkai: Edgaras Ulanovas iš „Fenerbahce“ ir Artūras Gudaitis iš „Zenit“.
Pokyčiai
Pernai Eurolygos reguliarusis sezonas dėl COVID-19 pandemijos nebuvo baigtas ir atkrintamosios varžybos neįvyko.
Palyginti su užpraeitu sezonu ketvirtfinalyje pasikeitė trys komandos. Iš pirmojo aštuoneto iškrito Kauno „Žalgiris“, Vitorijos „Baskonia“ ir Atėnų „Panathinaikos“, o jas pakeitė „Olimpia“, „Bayern“ ir „Zenit“.
„Bayern“ ir „Zenit“ atliko milžinišką šuolį. Praėjusį sezoną šios komandos prieš nutraukiant varžybas turėjo vos po 8 pergales (po 28 turų) ir dalijosi paskutinę vietą. Šį sezoną Miuncheno klubas iškovojo 21 pergalę, Sankt Peterburgo – 20 pergalių. Ir „Bayern“, ir „Zenit“ pirmą kartą pateko į atkrintamąsias varžybas.
Maža to, „Bayern“ tapo pirmuoju Vokietijos klubu, kuris žais šiuolaikinės Eurolygos ketvirtfinalyje. Praėjusį kartą Vokietijos komanda pagrindiniame žemyno turnyre tarp aštuonių stipriausiųjų buvo patekusi 1998 metais. Prieš 23 metus Berlyno ALBA krepšininkai žaidė FIBA rengto Eurolygos turnyro ketvirtfinalyje (įdomu, kad Berlyno komandoje tuo metu žaidė dabartinis „Bayern“ klubo sporto direktorius Marko Pešičius).
Milano komanda nėra atkrintamųjų varžybų naujokė, bet šiuolaikinės Eurolygos laikotarpiu jose kol kas žaidė vos vieną kartą – 2014 metais.
Senbuviai
Amžiaus pradžioje ketvirtfinalio etapas kelis sezonus nebuvo rengiamas. Eurolygos vadovybė ketvirtfinalį sugrąžino 2005 metais.
Nuo tada per 15 sezonų (iki 2019 m.) daugiausiai kartų į atkrintamąsias varžybas pateko CSKA klubas. Jis net 14 kartų žaidė ketvirtfinalyje ir visus 14 kartų pateko į finalo ketvertą. Be Maskvos klubo atkrintamosios varžybos vyko tik 2011 metais.
„Barcelona“ į ketvirtfinalį pateko 13-ąjį kartą, „Real“ – 12-ąjį, „Fenerbahçe“ ir „Anadolu Efes“ – 7-ąjį (skaičiuojant nuo 2005 m.).
„Barcelona“ iki šiol laimėjo 6 iš 12 ketvirtfinalio serijų, „Real“ – 7 iš 11. Dviejų Turkijos komandų rezultatai yra priešingi: „Fenerbahce“ laimėjo 5 ketvirtfinalio serijas, „Anadolu Efes“ – tik 1.
Graikai
Šį pavasarį pirmą kartą nuo tada, kai Eurolygoje buvo grąžintas ketvirtfinalio etapas, jame nežais nė viena Graikijos komanda. Per praėjusius 15 sezonų (nuo 2005 iki 2019 m.) net dešimt kartų į ketvirtfinalį pateko abu didieji Graikijos klubai „Panathinaikos“ ir Pirėjo „Olympiakos“. Kitus penkis sezonus atkrintamosiose varžybose žaidė bent vienas iš šių dviejų klubų.
Tačiau šiais metais žemyn nugarmėjo abu Graikijos krepšinio lyderiai. „Olympiakos“ užėmė tik 12-ąją vietą (16 pergalių), „Panathinaikos“ – 16-ąją vietą (11 pergalių).
Graikų rezultatai yra prasčiausi nuo 2003-2004 metų sezono. Tą sezoną „Olympiakos“ ir „Panathinaikos“ pateko į „Top 16“ etapą, bet jo grupėse užėmė paskutines ketvirtąsias vietas (tais laikais „Top 16“ etape būdavo sudaromos keturios grupės, kurių nugalėtojai patekdavo į finalo ketvertą).
Ilgai neatsigauna dar vienas buvęs nuolatinis ketvirtfinalių dalyvis Tel Avivo „Makabi“ klubas. Izraelio krepšinio lyderiai nuo 2005 iki 2015 metų per 11 sezonų net 10 kartų pateko į atkrintamąsias varžybas, bet nuo tada į ketvirtfinalį nepajėgė prasibrauti jau penkis kartus iš eilės (neskaičiuojant nutraukto praėjusio sezono).
Autsaideriai
Blogiausius Eurolygos rekordus šį sezoną blogino „Chimki“ komanda, kurią iki sausio mėnesio treniravo Rimas Kurtinaitis. Pamaskvio krepšininkai laimėjo tik 4 iš 34 rungtynių ir užėmė paskutinę 18-ąją vietą.
Nuo tada, kai Eurolyga pradėjo rengti ilgą reguliarųjį sezoną (2016 m.), taip blogai nežaidė nė viena komanda. Prasčiausią rezultatą buvo pasiekusi Stambulo „Darüşşafaka“. Ji 2018-2019 metų sezone laimėjo 5 iš 30 rungtynių.
Praėjusį sezoną, kuris nebuvo baigtas dėl pandemijos, du autsaideriai „Zenit“ ir „Bayern“ per 28 turus spėjo iškovoti po 8 pergales.
„Chimki“ šį sezoną nuo lapkričio vidurio iki vasario pabaigos patyrė 17 iš eilės pralaimėjimų. Vos ne begalinę nesėkmių virtinę pavyko nutraukti tik kovo pradžioje per rungtynes su „Real“ klubu.
„Žalgiris“
Kauno „Žalgiris“ reguliariajame sezone užėmė 11-ąją vietą. Tai – žemiausia Kauno komandos vieta nuo tada, kai buvo pradėtas rengti ilgas reguliarusis sezonas.
2016-2017 metų sezone kauniečiai užėmė dešimtąją vietą, 2017-2018 metų sezone – šeštąją, 2018-2019 metų sezone – aštuntąją, nutrauktą praėjusį sezoną – devintąją.
Kita vertus, „Žalgiris“ per vieną sezoną daugiau pergalių buvo iškovojęs tik kartą. Kauno komanda šį sezoną laimėjo lygiai pusę rungtynių – 17 iš 34. Pusė rungtynių buvo laimėta ir 2018-2019 metų reguliariajame sezone (15 iš 30), o geriausiame 2017-2018 metų sezone „Žalgiris“ laimėjo 18 iš 30 rungtynių.
Nutrauktą praėjusį sezoną „Žalgiris“ laimėjo 12 iš 28 rungtynių.
Treneriai
Sezono viduryje trenerius pakeitė trys Eurolygos klubai. Gruodžio mėnesį Belgrado „Crvena Zvezda“ atleido Sašą Obradovičių ir susigrąžino Dejaną Radonjičių, sausio mėnesį „Panathinaikos“ atleido Giorgą Vovorą ir pakvietė Odedą Katašą, o „Chimki“ atleido Rimą Kurtinaitį ir į jo vietą paskyrė iki tol dublerių komandą treniravusį Andrejų Malcevą.
Permainos nepadėjo šioms komandoms pakilti iš lentelė dugno. „Chimki“ užėmė paskutinę 18-ąją vietą, „Crvena Zvezda“ – priešpaskutinę 17-ąją, „Panathinaikos“ – 16-ąją.
Žiūrovai
Dėl pandemijos dauguma Eurolygos rungtynių šį sezoną vyko be žiūrovų, per kitas rungtynes būdavo užpildomos ne daugiau nei trečdalis tribūnų.
Šeši klubai („Barcelona“, „Real“, „Olympiakos“, „Panathinaikos“, „Anadolu Efes“ ir „Bayern“) be žiūrovų žaidė visas rungtynes, dar septyni klubai sirgalius leido tik kelias pirmąsias sezono savaites.
Tik CSKA visas rungtynes žaidė su žiūrovais. Per 17 rungtynių į Rusijos sostinės „Megasport“ areną atėjo 55793 žmonės (vid. 3281). 15 rungtynių žiūrovus į areną leido „Zenit“ klubas, kurio rungtynes pamatė 37355 žmonės (vid. 2490).
Be šių dviejų Rusijos klubų, daugiau nei dešimt tūkstančių žiūrovų per visą sezoną buvo atėję tik į „Makabi“ (10600 per 6 rungtynes) ir „Žalgirio“ (10381 per 3 rungtynes) namų rungtynes.
„Žalgiris“ šį sezoną buvo vienintelis klubas, per kurio rungtynes arenoje buvo daugiau nei penki tūkstančiai sirgalių. Kauniečių rungtynes su „Valencia“ gyvai pamatė 5131 žiūrovas, su „Anadolu Efes“ – 5011 žiūrovų.
Per sezoną žaidėjams užsikrėtus koronavirusu į kitą savaitę buvo nukeltos 18 rungtynių.
Taškai
Rezultatyviausiu Eurolygos žaidėju tapo turnyro autsaiderio „Chimki“ klubo lyderis Aleksejus Švedas. 32 metų gynėjas pelnydavo 19,8 taško. A.Švedas žemyno arenose spindi ne pirmus metus, o tris praėjusius sezonus jo rezultatyvumo vidurkis buvo didesnis nei 20 taškų. Rusas buvo apdovanotas rezultatyviausio Eurolygos krepšininko prizu 2018 metais (tuomet pelnydavo 21,8 taško).
Šį sezoną rezultatyviausių krepšininkų lentelėje antrąją vietą užėmė CSKA gynėjas Mike‘as Jamesas (vid. 19,3 tšk.), trečiąją – „Crvena Zvezda“ gynėjas Jordanas Loydas (17,3 tšk.), ketvirtąją – „Barcelona“ puolėjas Nikola Mirotičius (16,9 tšk.), penktąją – „Anadolu Efes“ gynėjas Vasilije Micičius (16,1 tšk.).
Į rezultatyviausių dešimtuką pateko penki amerikiečiai.
Praėjusį sezoną pagal rezultatyvumą pirmavo „Anadolu Efes“ gynėjas Shane‘as Larkinas (vid. 22,2 tšk.). Jis šį sezoną smuktelėjo į dešimtąją vietą (15,1 tšk.).
Rezultatyviausiai tarp lietuvių žaidęs „Žalgirio“ gynėjas Marius Grigonis pelnydavo 13,4 taško ir Eurolygos lentelėje užėmė 17-ąją vietą. 21-ąją vietą užėmė „Baskonia“ puolėjas Rokas Giedraitis, įmesdavęs 12,7 taško.
Sezono rezultatyvumo rekordą pasiekė „Panathinaikos“ gynėjas Nemanja Nedovičius. Jis gruodžio mėnesį įmetė 39 taškus į „Makabi“ krepšį. Po 37 taškus pelnė M.Jamesas ir V.Micičius.
Statistika
Pagal atkovotus kamuolius pirmąją vietą užėmė CSKA vidurio puolėjas Nikola Milutinovas (vid. 8,6), pagal rezultatyvius perdavimus – „Chimki“ gynėjas A.Švedas (7,7), pagal perimtus kamuolius – „Baskonia“ gynėjas Pierria Henry (1,7), pagal blokuotus metimus – „Real“ vidurio puolėjas Walteris Tavaresas (1,7), pagal išprovokuotas pražangas – „Fenerbahce“ gynėjas Nando De Colo (5,3).
Geriausieji
Eurolygos reguliarusis sezonas prasidėjo spalio pirmąją dieną. Krepšininkai žaidžia ilgiau nei pusę metų ir nuo sezono pradžios jau buvo išrinkti šeši geriausi mėnesio krepšininkai. Įdomu, kad net tris prizus gavo bendravardžiai – Nikolos.
Geriausiu spalio mėnesio krepšininku tapo „Žalgirio“ gynėjas Marius Grigonis, lapkričio – CSKA gynėjas Mike‘as Jamesas, gruodžio – CSKA vidurio puolėjas Nikola Milutinovas, sausio – „Fenerbahçe“ vidurio puolėjas Janas Vesely, vasario – „Valencia“ puolėjas Nikola Kaliničius, kovo – „Barcelona“ puolėjas Nikola Mirotičius.
Atrodo, kad ketvirtfinalyje galės žaisti tik vienas arba du iš šių krepšininkų. M.Grigonio ir N.Kaliničiaus komandos nepateko į atkrintamąsias varžybas, N.Milutinovas gydosi žiemą patirtą sunkią traumą, o M.Jamesas buvo nušalintas, nes susipyko su CSKA treneriu Dimitriu Itoudžiu. Abejonių kyla ir dėl J.Vesely, kuris prieš porą savaičių patyrė traumą ir praleido paskutines reguliariojo sezono rungtynes.
Geriausiu turo žaidėju net triskart buvo pripažintas „Anadolu Efes“ gynėjas Vasilije Micičius. Po du kartus savaitės laureatais tapo „Bayern“ puolėjas Vladimiras Lučičius, CSKA gynėjas M.Jamesas, „Real“ vidurio puolėjas Walteris Tavaresas, „Panathinaikos“ gynėjas Nemanja Nedovičius, „Anadolu Efes“ gynėjas Shane‘as Larkinas ir „Olympiakos“ puolėjas Aleksandras Vezenkovas.
