Po „Žalgirio“ ir kitų klubų planuoto perversmo – negailestingos išvados: Eurolygos bosas turi savų atsakymų

„Jordi Bertomeu vadovauja netinkamai“, – taip pareiškė septynių įtakingų Europos krepšinio klubų vadovai, nepatenkinti ilgamečio Eurolygos prezidento ekonomine ir komercine politika. Tačiau maištas greitai išsikvėpė ir didelių pokyčių nebus.

Paulius Motiejūnas ir Jordi Bertomeu.<br>Lrytas.lt koliažas.
Paulius Motiejūnas ir Jordi Bertomeu.<br>Lrytas.lt koliažas.
J.Bertomeu.<br>M.Patašiaus nuotr.
J.Bertomeu.<br>M.Patašiaus nuotr.
J.Bertomeu.<br>M.Patašiaus nuotr.
J.Bertomeu.<br>M.Patašiaus nuotr.
J.Bertomeu.<br>M.Patašiaus nuotr.
J.Bertomeu.<br>M.Patašiaus nuotr.
P.Motiejūnas.<br>M.Patašiaus nuotr.
P.Motiejūnas.<br>M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

May 10, 2021, 7:30 AM, atnaujinta May 10, 2021, 7:38 AM

Nors atrodė, kad Eurolygos viršūnėse bręsta didelės permainos, greitai paaiškėjo, jog tai tebuvo audra stiklinėje.

Septynių klubų sujudimas neišklibino 62 metų J.Bertomeu kėdės, nes paaiškėjo, kad katalonas turi tvirtą užnugarį.

Didelių pokyčių nebus

Žinia apie galimus pokyčius Eurolygos viršūnėje pasklido balandžio viduryje, kai Graikijos sporto interneto svetainė „Gazzetta“ pranešė, kad septynių bendrovės „Euroleague Basketball“ akcijas valdančių klubų vadovai susitiko Atėnuose ir pareiškė nepasitikėjimą ilgamečiu organizacijos prezidentu ir vykdomuoju direktoriumi J.Bertomeu.

Buvo skelbiama, jog Kauno „Žalgirio“, Tel Avivo „Maccabi“, Maskvos CSKA, Stambulo „Anadolu Efes“, Milano „Olimpia“, Atėnų „Panathinaikos“ ir Pirėjo „Olympiakos“ vadovai išsiuntė J.Bertomeu laišką, kuriame tvirtino nepritarsiantys, kad šių metų gegužę būtų pratęsti prieš 21 metus prie šiuolaikinės Eurolygos ištakų stovėjusio ir nuo tada Eurolygai visą laiką vadovavusio katalono įgaliojimai.

Eurolygos akcijos priklauso vienuolikai klubų, bet Madrido „Real“, „Barcelona“, Vitorijos „Baskonia“ ir Stambulo „Fenerbahce“ atstovai slaptame Atėnų susitikime nedalyvavo. Sužinoję apie „septyneto“ reikalavimus, trijų Ispanijos klubų vadovai surengė atskirą susitikimą, po kurio paskelbė palaikantys J.Bertomeu.

Ilgai laukti istorijos atomazgos nereikėjo.

Balandžio 26 dieną Barselonoje įvyko Eurolygos valdybos susirinkimas, po kurio, kaip skelbė „Žalgirio“ interneto svetainė, „valdybos nariai sutarė dėl šių tikslų: visi 11 klubų pripažįsta, kad vienybė yra kertinė vertybė, ir yra užtikrinti, kad būtent ši vienybė buvo sėkmės pagrindas per pastaruosius 20 metų. Visi 11 klubų ir toliau laikosi vizijos kartu imtis būtinų bendrų žingsnių siekiant tęsti sėkmingą veiklą ir pakelti varžybas į naujas aukštumas. Kitame valdybos posėdyje Eurolyga pasiūlys priemones, kaip visus 11 klubų dar labiau įtraukti į lygos valdymo struktūrą.“

Tiesa, pasak Graikijos sporto interneto svetainės SDNA, Eurolygos valdybos susirinkimas nebuvo labai draugiškas, o labiausiai įskelti kibirkštis bandė „septynetą“ subūręs ir Eurolygos audito pareikalavęs „Maccabi“ savininkas Davidas Federmanas.

Pižamų vakarėlis

Ispanijos, Italijos ar Rusijos sporto žiniasklaidoje septynių klubų sujudimas nesukėlė jokio atgarsio. Net specializuoti krepšinio leidiniai nenagrinėjo nei nepasitenkinimo priežasčių, nei galimos įvykių raidos.

Į įvykius išsamiau pažvelgė tik keli Graikijos ir Izraelio sporto apžvalgininkai.

Graikijos sporto interneto svetainės „To10“ apžvalgininko Giorgo Koggalidžio manymu, „maištininkai“ apskritai nieko neketino keisti. Net ir dėl to, kad šiuo metu nėra kuo pakeisti J.Bertomeu.

Per du dešimtmečius katalono užmegzti asmeniniai ryšiai užtikrina Eurolygos komercinę sėkmę, o naujam žmogui daug ką reikėtų pradėti iš naujo.

G.Koggalidis susidarė įspūdį, jog septyni klubai norėjo padaryti spaudimą J.Bertomeu, kad tuo metu, kai didinamas Eurolygos komandų skaičius, svertai liktų Eurolygos steigėjų rankose ir nedidėtų naujokų įtaka.

„Aksominė revoliucija ar pižamų vakarėlis?“ – „To10“ paskelbto straipsnio antraštėje paklausė G.Koggalidis. Ir padarė išvadą, kad jokiomis permainomis Eurolygoje nė nekvepia.

„Septynių sąjunga, atrodė, pakeis Eurolygos vadovą J.Bertomeu, bet iš tikrųjų viskas liks, kaip buvę“, – teigė G.Koggalidis.

„Kas suteikia įgaliojimus Eurolygos vadovui? Klubai. Iš tikrųjų klubai sprendžia viską ir būtent klubai sprendžia, kas tvarkys kasdienius Eurolygos reikalus.

Jei jie nepasitiki J.Bertomeu, gali jį pašalinti. Jei pasitiki, kodėl reikia kurti kokias nors darbo grupes? – septynių klubų susitikimo prasmės neįžvelgė „To10“ žurnalistas. – Atrodo, kad septyni klubai tiesiog nori sustiprinti savo įtaką, kai Eurolygoje didinamas klubų skaičius.

Aišku, kad klubai nori didesnės pelno dalies, bet jie jaučiasi nesaugūs. Akivaizdu, kad problema – ne J.Bertomeu. Septynetas, kuris dvidešimt metų leido jam didinti asmeninę įtaką, dabar nori sumažinti jo įgaliojimus.“

Galimi nežymūs posūkiai

Nors jokių esminių permainų nebus, kitos Graikijos sporto interneto svetainės „Contra“ apžvalgininko Giannio Filerio manymu, praėjusį mėnesį sąmyšį sukėlę klubai tikslą pasiekė.

Eurolygoje priimant sprendimus klubų balso bus klausomasi labiau nei iki šiol. Tiesa, ir G.Fileris neabejoja, kad maištininkų septynetas neturėjo tikslo nuversti J.Bertomeu.

„Galima teigti, kad tikslas pasiektas, nes „septynetas“ gaus tai, ko prašė: dalyvaus priimant Eurolygos sprendimus.

J.Bertomeu, žinoma, liks eiti savo pareigų, bet pirmą kartą istorijoje vykdys ne asmeninę politiką. Klubai reikalavo, kad jiems ne būtų pranešama apie sprendimus, bet kad jie patys galėtų priimti finansinio modelio, varžybų sistemos ir kitus sprendimus“, – požiūrį į balandžio įvykius išdėstė G.Fileris.

Manoma, kad santykiai su FIBA irgi gali būti persvarstyti.

„Tarptautinei federacijai pradėjus rengti rinktinių rungtynes klubų sezono metu, Eurolyga ir FIBA, atrodo, ėjo visiškai skirtingomis kryptimis, – svarstė G.Fileris. – Kai kam atrodo, kad, Eurolygos klubams gavus sprendimo teisę, bus atkurti santykiai su FIBA.

Tačiau viskas nėra paprasta. Nors ir Eurolygoje, ir FIBA pasigirsta balsų, kad reikia susitarti, būtinos abipusės nuolaidos.“

„Contra“ apžvalgininkas mano, kad sustiprėjus klubų galioms dar sparčiau artėja diena, kai Eurolyga taps visiškai uždara lyga, kurioje žais 20 arba 24 komandos.

Jau dabar net 13 klubų – prie 11 steigėjų pridėjus Miuncheno „Bayern“ ir Vilerbano ASVEL – turi neterminuotas licencijas, tačiau turnyras vis dar yra atviras kitoms komandoms.

„Kai patyrė fiasko futbolo Europos superlyga, kalbėti apie uždaras lygas nemadinga.

Kita vertus, žvelgdami į naują UEFA Čempionų lygos sistemą galime daryti išvadą, kad filosofija „daugiau stiprių komandų, daugiau rungtynių“, kurios laikosi Eurolyga, pritaikoma visur, – rašė G.Fileris. – J.Bertomeu niekada viešai nepalaikė uždaros lygos idėjos, bet, pagal iš Barselonos sklidusią informaciją, ši idėja puoselėjama.

Šiame plane galima įžvelgti kai kurių klubų norą nežaisti nacionalinėse lygose arba jose žaisti antrąja komanda.“

Su futbolu neverta lyginti

Septynių krepšinio klubų „maištas“ kilo kaip tik tuo metu, kai dvylika elitinių Europos futbolo klubų paskelbė apie Europos superlygos projektą.

Graikijos sporto interneto svetainės „Sport24“ apžvalgininkas Spyros Kavalieratos palygino futbolo ir krepšinio užkulisių įvykius ir pareiškė, kad „krepšinio karas yra dėl nieko“.

„Karai kyla dėl turtų. Dėl to futbolo kare yra dėl ko ginčytis.

Europos krepšinyje priežasčių kariauti nėra, o vienintelė išeitis – suvienyti pajėgas, – rašė S.Kavalieratos. – Tai, kas dabar vyksta Europos futbole, primena krepšinio įvykius prieš 21 metus. Ir net per tiek laiko krepšinis nerado savo vietos Europoje.

Jam trūksta ir pinigų, ir populiarumo – Europos krepšinis yra NBA ir futbolo šešėlyje. Europos krepšinis nepasimokė iš nieko. Nei iš futbolo, nei iš NBA.

Krepšinis – gražus sportas, tačiau daug gražių dalykų yra komerciškai nepatrauklūs.“

Ironiška, kad krepšinio maištą kėlė klubai, kurie iš Eurolygos gavo daugiausia.

Nekalbant apie tiesiogines išmokas, „Panathinaikos“, „Olympiakos“, „Anadolu Efes“, „Maccabi“ ar „Žalgirio“ turimos amžinos licencijos šiems klubams užtikrina nuolatines stabilias pajamas, gaunamas pardavus bilietus, televizijos teises ar sudarius sutartis su rėmėjais.

Amžinos Eurolygos licencijos suteikia milžinišką pranašumą vidaus rinkoje.

Kiti Graikijos, Turkijos, Izraelio ar Lietuvos klubai beveik neturi galimybės patekti į svarbiausią žemyno turnyrą, todėl komerciškai nėra patrauklūs ir visą grietinėlę nusigriebia turtingiausiųjų saujelė.

Be nuolatinių Eurolygos licencijų vidaus konkurencija būtų visai kitokia.

Futbolo ir krepšinio skirtumai

Europos krepšinyje sportiniai principai neveikia jau apie du dešimtmečius. Futbolo bendruomenei pavyko juos apginti nuo Europos superlygos stumiamos reformos.

„Visos Europos futbolo sirgaliai apie 48 valandas gyveno pasaulyje, kuriame daug krepšinio sirgalių gyvena ilgiau nei 20 metų, – lygino Izraelio sporto interneto svetainės „Sport5“ apžvalgininkas Rojus Kohenas. – Jie dvi paras stebėjo, kaip sportiniai principai stumiami į šalį, kaip dideli pinigai verčiami milžiniškais pinigais, kaip romantika nustumiama dėl turtingiausiųjų noro susikurti išskirtines sąlygas. Jie dvi paras stebėjo, bet galiausiai tuo pasišlykštėjo.“

R.Kohenas pastebėjo, kad aršiausiai futbolo Europos superlygai pasipriešino ją įsteigti bandžiusių klubų sirgaliai. Tačiau taip pat garsiai nuskambėjo futbolininkų balsas.

„Būtent Europos superlygą steigusių klubų žaidėjai, kurių atlyginimai įsteigus naują lygą būtų dar labiau išaugę, naujai lygai priešinosi labiausiai, – rašė R.Kohenas. – Krepšinyje taip neatsitiko dėl dviejų priežasčių. Pirmoji priežastis – liūdna, bet tai tiesa: Europos krepšinis nėra svarbus. Jis nėra labai svarbus net pačių krepšinio sirgalių akyse. Jie kaip žuvys tylėjo prieš 21 metus, kai buvo kuriama Eurolyga. Antrosios pakopos klubų sirgaliai nieko nesakė ir tada, kai Eurolyga beveik aklinai uždarė savo duris 2016 metais. Krepšinis nėra labai svarbus ir politikams, kurie greitai sureagavo ir iškart pareiškė nuomonę apie futbolo superlygą.“

Kita priežastis, R.Koheno manymu, yra krepšinio amerikietiškumas. Didelė dalis stipriausių Europos komandų žaidėjų yra amerikiečiai, kurie atvyksta į Europą tik dėl to, kad užsidirbtų šiek tiek pinigų, ir tikisi greitai išvykti į NBA. Europos futbolininkai išugdyti laikantis kitokių vertybių.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.