Savaitgalį pasibaigusiame Eurolygos finaliniame ketverte pirmą kartą trofėjų iškovojo Stambulo „Anadolu Efes“ klubas, kuris parklupdė reguliaraus sezono laimėtoją Šarūno Jasikevičiaus vedamą katalonų „Barcelona“.
Šaro kariauna po dramatiškos, emocijų pilnos akistatos 81:86 (22:15, 14:24, 22:26, 23:21) krito prieš E.Atamano „Anadolu Efes“ ir išleido iš rankų šansą po 11 metų pertraukos ir vėl iškovoti prestižinį Europos klubinio krepšinio trofėjų.
„Anadolu Efes“ komandoje rezultatyviausias su 25 taškais buvo Vasilije Micičius – jis buvo išrinktas ne tik reguliaraus sezono geriausiu krepšininku, bet ir atsiėmė Eurolygos finalo ketverto geriausio žaidėjo apdovanojimą.
„Mes pamatėme tikrai aukšto lygio krepšinį – pradėkime nuo įspūdingų krepšininkų pasirodymų iki trenerių sprendimų, kurie atrodė sunkiai suvokiami, bet jie pasiekė savo tikslus.
Vis dėlto norisi pasakyti, kad E.Atamanas turėjo kelis ėjimus, kurie, šachmatininkų žargonu, buvo šacho verti“, – kalbėjo Atlantos olimpiados bronzos medalio laimėtojas.
– Apie kokius turkų ekipos ėjimus mače su „Barcelona“ kalbate? – lrytas.lt paklausė T.Pačėso.
– Pirmasis netikėtumas yra Sertačo Šanli pasirodymas aikštėje ir sėkmingas jo žaidimas. „Barca“ turėjo kėlinį prisitaikyti, tačiau turkas per tą laiką dešimt taškų pelnė.
Kitas netikėtas E.Atamano ėjimas buvo leisti žaisti Tiborui Pleissui.
Ką mes turime, galvodami apie šį 221 cm ūgio vokietį? Jis apskritai pusfinalyje nežaidė, o krepšininko vidurkis svarbiuose mačuose – vos kelios minutės. O dabar jis žaidė 8 minutes ir valdė situaciją po savuoju krepšiu, dar ir 5 taškus pelnė.
Tai tokie šachai, kurie gal nėra „matas“, tačiau sujaukia visą situaciją ir varžovų planus.
Po tokių netikėtumų jau belekia laukti sėkmingo lyderių žaidimo – Shane'as Larkinas ir Vasilije Micičius tai ir padarė. Jie pabaigoje nulėmė Stambulo komandos sėkmę.
Bet tai buvo E.Atamano plano dalis ir ji visiškai pasiteisino – tam tikrais momentais lyderių naštą perėmė netikėti ir net skautų neplanuoti krepšininkai.
– Ar turėjo kuo finale atsakyti Š.Jasikevičius?
– Manau, šiose rungtynėse tempė įspūdingai ir labai profesionaliai sužaidę Cory Higginsas ir Kyle'as Kuricas. Jų indėlis yra verčiausias, o pritrūko ekipai Nikolos Mirotičiaus pastangų.
Jis buvo pasimetęs. Net nežinojo kaip reikia elgtis prieš tą patį T.Pleissą.
Šiuo atveju ir pasimato įspūdingas trenerio talentas – E.Atamanas detalėse buvo šiek tiek geresnis. Tiesiog žaviuosi tuo faktu, kaip užaugo ir kaip išmoko vadovauti ekipai turkas – jis dabar išties yra aukščiausios klasės strategas.
– Tai E.Atamanas pergudravo Š.Jasikevičių?
– Labai jau vienareiškmiškai to nesakyčiau. Šioje puikioje dvikovoje viską lėmė labai mažos detalės. Vienu metu, baigiantis mačui, kai Šaras užsuko žaidėjų karuselę ir jie pradėjo rinktis kamuolius po varžovų krepšiu ir mažinti skirtumą, atrodė, kad „Barca“ surado tą adatos skylutę, reikalinga pergalei.
Bet tada E.Atamanas atrišo rankas Sh. Larkinui ir V.Micičiui – jie pradėjo siautėti ir lėmė „Anadolu Efes“ pergalę. Kas būtų, jei N.Mirotičiaus du taškai, trečiojo kėlinio pabaigoje likus atakai 0,7 sek. būtų įskaityti? Tai detalė, bet tuomet ji buvo labai svarbi, galėjusi lemti laimėtoją.
– Ispanai kritikuoja Šarą, kad šis per ilgai aikštėje laikė Pau Gasolį, tačiau neleido pasireikšti Pierre'ui Oreolai ar Adamui Hangai.
– Gal finale Pau ir buvo perlaikytas aikštėje, tačiau reikia pasižiūrėti ir į pusfinalio dvikovą: tada veteranas per 11 minučių pelnė 10 taškų. Šaras tikėjosi iš jo kažkokio efekto – to, kurio mes nežinome.
Kitą vertus, na nėra taip, kad treneris naudotųsi visų 12 krepšininkų paslaugomis. Jis mato darbą treniruotėse, mato fizinį pasirengimą, sistemų įsisavinimą ir po to geriausiais naudojasi rungtynių metu.
Nemanau, kad Š.Jasikevičius šiaip sau neleido minėtų žaidėjų – turėjo būti tam priežastys. Katalonų klube žaidė tie, kurie buvo geriausi. Kaip ir turkų komandoje.
– Mačo pradžioje Š.Jasikevičius gavo techninę pražangą. Tai buvo planuotas veiksmas užvesti ekipą ar visų jausmų protrūkis baigiantis sezonui?
– Manau, kad kalbėti apie kažkokius variantus, gudrybes, sprendimus būtų kvaila. Tai emocijos, kurios prasiveržia natūraliai, nes tai yra svarbiausias sezono mačas, svarbiausia kova.
Čia išskaičiavimų negali būti. Taip, gal gali būti spaudimas teisėjams, bandymas paveikti juos komandos labui, bet tai ne išskaičiuoti dalykai.
– „Barcelona“ komandoje finale galingai sužaidė C.Higginsas. Jei reikėtų skirti kažkam iš Katalonijos ekipos prizą už pergalės siekį – jis atitektų amerikiečiui ar Š.Jasikevičiui?
– Labai seniai seku Cory žaidimą – dar nuo tų laikų, kai jis laimėjo Eurolygą su Maskvos CSKA ir kai iš jos išėjo nelaimėjęs Eurolygos.
Tai tiesiog tikra taškų mašina, kuri viską atlieka automatiškai, puikiai ir visiškai nepervargdamas.
Manau, kad geresnio krepšininko „Barcelona“ ir Europos krepšinis vargiai ar turi, todėl už ryžtą laimėti tikrai skirčiau prizą C.Higginsui.
Na, o Šarui tai tik ilgo kelio Eurolygoje pradžia. Manau, jis savo vadovavimu po kurio laiko pats nusipelnys tiek ir titulų, tiek ir prizų.
