Turnyras
19-osios pasaulio vyrų krepšinio pirmenybės numatomos 2023 metų rugpjūčio 25 – rugsėjo 10 dienomis trijose Azijos šalyse Filipinuose, Japonijoje ir Indonezijoje. Grupių varžybos bus rengiamos visose trijose šalyse, o lemiamą turnyro dalį priims Filipinai. Filipiniečiai planuoja atkrintamąsias varžybas surengti Bulakane (Didžioji Manila) esančioje „Philippine Arena“, kurioje yra net 55 tūkstančiai vietų. Ši arena buvo atidaryta 2014 metais.
Azijos žemyne vyks antros iš eilės pasaulio pirmenybės. 2019 metais krepšininkai kovojo Kinijoje.
Turnyre dalyvaus 32 komandos. FIBA suteikė teisę pasaulio pirmenybėse be atrankos žaisti Filipinams ir Japonijai. Tuo tarpu Indonezijos rinktinė pasaulio pirmenybėse galės žaisti tik tuo atveju, jei užims bent aštuntąją vietą Azijos pirmenybėse, kurios turėjo vykti šių metų vasarą, bet dėl pandemijos buvo nukeltos į 2022 metus. Beje, Indonezija bus Azijos pirmenybių šeimininkė.
Dėl likusių 29 arba 30 vietų pasaulio šalių krepšinio rinktinės kovos atrankos turnyre. Europai pasaulio pirmenybėse skirtos 12 vietų, Azijai – 8 (skaičiuojant 2 arba 3 šeimininkes), Amerikai – 7, Afrikai – 5.
Atranka
FIBA Europos zonoje jau baigėsi preliminarus atrankos turnyras, kuriame varžėsi 15 komandų. Po preliminaraus atrankos turnyro pirmojo etapo iškrito Kipro, Albanijos ir Kosovo rinktinės, po antrojo etapo – Liuksemburgas, Rumunija, Danija ir Šveicarija. Iš pradžių paraišką padavusi Austrijos krepšinio federacija atšaukė komandą dėl sveikatos krizės.
Preliminariame atrankos turnyre kelialapius į pagrindinį atrankos turnyrą iškovojo Švedija, Portugalija, Latvija, Baltarusija, Juodkalnija, Islandija, Šiaurės Makedonija ir Slovakija.
Pagrindiniame Europos zonos atrankos turnyre kovos 32 komandos. Jos pirmajame etape suskirstytos į aštuonias grupes. Po tris geriausias grupių komandas pateks į antrąjį etapą. Jame bus sudarytos keturios grupės po šešias komandas. Antrajame atrankos etape bus įskaityti pirmojo etapo rezultatai, o po tris geriausias komandas iš antrojo etapo grupių iškovos kelialapius į pasaulio pirmenybes.
Varžybos vyks per šešis atrankos langus. Pirmasis langas bus 2021 m. lapkričio 25-29 d., antrasis – 2022 m. vasario 24-28 d., trečiasis – 2022 m. birželio 30-liepos 4 d. Per šiuos tris langus bus žaidžiamos pirmojo etapo rungtynės.
Per kitus tris langus vyks pagrindinio atrankos turnyro antrasis etapas. Ketvirtasis langas numatomas 2022 m. rugpjūčio 22-30 d., penktasis – 2022 m. lapkričio 7-15 d., šeštasis – 2023 m. vasario 20-28 d.
Lietuvos rinktinė žais F grupėje su Čekija, Bosnija ir Hercegovina bei Bulgarija. Šį mėnesį Lietuvos komanda susitiks Klaipėdoje su Bulgarija (penktadienį, lapkričio 26 d.) ir Opavoje su Čekija (pirmadienį, lapkričio 29 d.), per antrąjį langą – dukart su Bosnija ir Hercegovina (2022 m. vasario 24 d. išvykoje ir vasario 27 d. namie), per trečiąjį langą – išvykoje su Bulgarija (2022 m. liepos 1 d.) ir namie su Čekija (liepos 4 d.).
Jei lietuviai pateks į antrąjį atrankos etapą, jie žais su trimis geriausiomis E grupės komandomis (šioje grupėje rungtyniauja Prancūzija, Juodkalnija, Vengrija ir Portugalija).
Europos zonos atrankos turnyro grupės
A grupė: Serbija, Latvija, Belgija, Slovakija.
B grupė: Graikija, Turkija, Didžioji Britanija, Baltarusija.
C grupė: Kroatija, Slovėnija, Švedija, Suomija.
D grupė: Vokietija, Lenkija, Izraelis, Suomija.
E grupė: Prancūzija, Juodkalnija, Vengrija, Portugalija.
F grupė: Lietuva, Čekija, Bosnija ir Hercegovina, Bulgarija.
G grupė: Ispanija, Ukraina, Gruzija, Šiaurės Makedonija.
H grupė: Italija, Rusija, Nyderlandai, Islandija.
Po tris geriausias A ir B grupių komandas pateks į antrojo etapo I grupę, iš C ir D grupių – į J grupę, iš E ir F grupių – į K grupę, iš G ir H grupių – į L grupę.
Varžovai
Čekija. Čekijos rinktinė – grėsmingiausia lietuvių varžovė pirmajame atrankos etape. Ši komanda išgyvena didelį pakilimą, kurį patvirtina 2015 metų Europos pirmenybėse užimta septintoji vieta ir iškovoti kelialapiai į 2019 metų pasaulio pirmenybes bei Tokijo olimpines žaidynes. Tiek pasaulio pirmenybėse (jose užėmė šeštąją vietą), tiek olimpinėse žaidynėse (devintąją vietą) čekai dalyvavo pirmą kartą po Čekoslovakijos iširimo.
Čekams nereikėjo kovoti dėl kelialapio į 2022 metų Europos pirmenybes, nes šio turnyro vienos iš keturių grupių varžybos vyks Prahoje. Čekijos komanda vis tiek žaidė atrankos turnyre, kuriame susitiko ir su lietuviais. Mūsų šalies rinktinė laimėjo abejas rungtynes: 2020 m. vasarį namie 97:89, 2021 m. vasarį varžovų aikštėje 94:74.
Čekijos rinktinės pergalės pirmiausiai siejamos su „New Orleans Pelicans“ gynėjo Tomašo Satoransky ir Stambulo „Fenerbahçe“ vidurio puolėjo Jano Vesely vardais. Šiedu krepšininkai negali padėti komandai atrankos varžybose, tačiau čekams dėl to didelių problemų nekyla. Nemažai rinktinės krepšininkų kartu žaidžia arba anksčiau žaidė „Nymburk“ klube, kiti rungtyniauja Ispanijos, Vokietijos arba Prancūzijos lygose ir nuolat susitinka su stipriais varžovais Čempionų lygoje arba nacionalinėse pirmenybėse.
O ir dėl rinktinės pergalių jie kartu kovoja ne vienerius metus. Daugumai krepšininkų apie 30 metų ir jie puikiai žino, ko iš jų nori nuo 2013 metų nacionalinę komandą treniruojantis izraelietis Ronenas Ginzburgas.
Tiesa, šiame atrankos turnyre, bent per du pirmuosius jo langus, Čekijos rinktinė bus dar labiau praretėjusi. Du aukštaūgiai Patrikas Auda ir Ondrejus Balvinas žaidžia Japonijos klubuose ir negali atvykti į Europą dėl Japonijoje galiojančių pandeminių ribojimų.
Prieš pirmąjį atrankos langą atvykti į rinktinę pažadėjo septyni šįmetės olimpinės komandos krepšininkai.
Bosnija ir Hercegovina. Nors Bosnija ir Hercegovina yra išugdžiusi net ir pasaulio krepšinio čempionų, nepriklausomos valstybės laikais Bosnijos ir Hercegovinos rinktinė dar nė karto nedalyvavo pasaulio pirmenybėse. Bosniai ne visuomet patenka ir į Europos pirmenybes – praėjęs Senojo žemyno didžiojo krepšinio forumas 2017 metais taip pat vyko be šios šalies rinktinės.
Bosnijos ir Hercegovinos komanda pasitaisė per 2022 metų Europos pirmenybių atrankos turnyrą, kuriam nustebino net ir savo sirgalius. Bosniai grupėje, kurioje žaidė su Graikijos, Latvijos ir Bulgarijos komandomis, laimėjo penkerias iš šešerių rungtynių ir užėmė pirmąją vietą.
Šis rezultatas buvo labai netikėtas pirmiausiai dėl to, kad 2018 metų rudenį rinktinės treneriu paskirtas buvęs Vilniaus „Ryto“ gynėjas Vedranas Bosničius drastiškai atjaunino komandą ir į ją nebekvietė daugelio patyrusių, bet sunkiai sukalbamų ir ne sykį nuvylusių žaidėjų. Versti kalnus ėmėsi visai jauni krepšininkai. Kenanui Kamenjašui dabar dar tik 21-eri, Amarui Gegičiui – 23-eji, Edinui Atičiui – 24-eri, o jie jau buvo rinktinės lyderiai per praėjusį Europos pirmenybių atrankos turnyrą. Šiam jaunimo būreliui kryptį rodė natūralizuotas amerikietis Johnas Robersonas, dabar žaidžiantis Strasbūro SIG komandoje.
Per šį atrankos langą 33-ejų J.Robersonas yra vienas iš vos dviejų krepšininkų, kuriems jau sukako 30 metų (kitas – 30-metis Miralemas Halilovičius iš Prancūzijos lygos lyderės „Boulogne-Levallois“ ekipos).
Bosniai tikėjosi, kad šį rudenį prie komandos prisidės Džananas Musa, kuris prieš kelis mėnesius po nesėkmingo bandymo įsitvirtinti NBA lygoje grįžo į Europą ir šį sezoną žaidžia Lugo „Breogan“ komandoje. 22-ejų Dž.Musa ir pats tikėjosi padėti rinktinei, bet prieš kelias dienas užsikrėtė koronavirusu.
Išskyrus „Portland Trail Blazers“ komandoje žaidžiantį Jusufą Nurkičių, Dž.Musa per šį langą yra didžiausias Bosnijos ir Hercegovinos rinktinės praradimas.
Bulgarija. Bulgarijos krepšinis geriausius laikus išgyveno praėjusio amžiaus viduryje. Bulgarai nuo 1951 iki 1979 metų dalyvavo net penkiolikoje iš eilės Europos pirmenybių, po kartą iškovojo sidabro (1957 m. Sofijoje) ir bronzos (1961 m.) medalius, keturis kartus pateko į olimpines žaidynes (pastarąjį – 1968 m.) ir kartą – į pasaulio pirmenybes (1959 m.). Tačiau nuo XX amžiaus pabaigos Bulgarijos krepšininkams retai atsiveria net Europos pirmenybių vartai.
Bulgarijos rinktinė pastarąjį kartą Europos pirmenybėse dalyvavo 2011 metais, kai turnyrą rengė Lietuva. Atskirtis nuo žemyno elito bus nutraukta kitąmet, nes Bulgarijos komanda pateko į 2022 metų Europos pirmenybes. Atrankos turnyre bulgarai dramatiškai eliminavo Latvijos rinktinę, kurią pirmosiose rungtynėse namie nugalėjo po dviejų pratęsimų, o antrosiose rungtynėse Rygoje įveikė vieno taško skirtumu.
Tame atrankos turnyre Bulgarijos komandos žaidimo ašis buvo natūralizuotas amerikietis Dee Bostas. Tačiau prieš šį pasaulio pirmenybių atrankos turnyrą buvęs Kauno „Žalgirio“ gynėjas, šį sezoną atstovaujantis Stambulo „Galatasaray“, paprašė jo į rinktinę nekviesti. Tiesa, jis ketina rungtyniauti Europos pirmenybėse.
Atrankos turnyre bulgarams nepadės ir kita žvaigždė Aleksandras Vezenkovas (beje, jis irgi nėra Bulgarijos krepšinio auklėtinis – užaugo Kipre, kur baigęs krepšininko karjerą apsigyveno jo tėvas), žaidžiantis Pirėjo „Olympiakos“ komandoje.
Be šių dviejų žaidėjų Roseno Barčovskio treniruojamos Bulgarijos rinktinės sudėtis atrodo labai niūriai. Dauguma krepšininkų, net ir geriausieji, rungtyniauja Bulgarijos klubuose, o keli legionieriai atvyko iš Vengrijos, Rumunijos ir Ispanijos antrosios lygų.
Bulgarijos krepšinio vadovai tikėjosi, kad iki atrankos turnyro pavyks natūralizuoti dar vieną amerikietį Davidą Kravishą, kuris kartu su D.Bostu žaidžia „Galatasaray“ klube. Tačiau šis vidurio puolėjas gauti Bulgarijos paso dar nespėjo.
Lietuviai
Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė iki šiol pasaulio pirmenybėse dalyvavo penkis kartus. Nuo tada, kai Lietuva susigrąžino teisę varžytis oficialiuose turnyruose, krepšininkai nepateko tik į 2002 metų pasaulio čempionatą.
Geriausias rezultatas buvo pasiektas per 2010 metų pirmenybes, kuriose Kęstučio Kemzūros treniruojama komanda iškovojo bronzos medalius. 2014 metais lietuviai dar kartą pateko į pusfinalį, net tenkinosi ketvirtąja vieta.
1998 ir 2006 metų planetos pirmenybėse Lietuvos rinktinė iš kovos dėl medalių pasitraukė ketvirtfinalyje ir galutinėje lentelėje dukart užėmė septintąją vietą.
Lietuvos krepšininkams blogiausiai susiklostė praėjusios 2019 metų pasaulio pirmenybės. Jose Dainiaus Adomaičio treniruojama komanda nugalėjo Senegalą, Kanadą ir Dominikos Respubliką, bet pralaimėjo Australijai bei Prancūzijai ir nepateko į ketvirtfinalį. Lietuvos rinktinė užėmė devintąją vietą ir iškovojo kelialapį į olimpinės atrankos turnyrą.
