„Jaučiausi labai laiminga, kad kažkas matė potencialą manyje, nes niekada iki tol nebuvo, kad mane kažkur pakviestų“, – portalui lrytas.lt atvirame interviu sakė E.Misiūnaitė.
Reagavo žaibiškai
Arvydą Sabonį ir Mindaugą Špoką pakeitusi naujoji Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) valdžia žadėjo moterų krepšiniui skirti gerokai daugiau dėmesio. LKF prezidentas Vydas Gedvilas bei generalinis sekretorius Mindaugas Balčiūnas jau netgi pradeda skinti vaisius. Jie tikina, kad jau 2028 metais Lietuvos moterų krepšinio rinktinė dalyvaus olimpinėse žaidynėse. Tiesa, tam reikia, kad sėkmingai susidėliotų kai kurios aplinkybės.
O viena svarbiausių – sėkminga medžioklė kitose šalyse, kur Lietuvos emigrantų šeimose gimsta vis daugiau krepšinio talentų.
„Jau greitai moterų krepšinyje įvyks kartų kaita. Aplink J.Jocytę ir dar kelias talentingas jaunas krepšininkes jau bus galima statyti komandą, o su papildymu iš užsienio ši rinktinė tikrai galėtų siekti aukščiausių tikslų ir vietų, galvojant apie 2028 metų olimpines žaidynes. Reikėtų, kad prisijungtų 3-4 merginos, vykstant kartų kaitai, tos emigrantės mums bus gyvybiškai svarbios ir negalime paleisti jų“, – kalbėjo LKF generalinis sekretorius Mindaugas Balčiūnas.
Londone sportuojanti E.Misiūnaitė dar būdama 12 metų sulaukė kvietimo atstovauti Didžiosios Britanijos mergaičių iki 16 metų nacionalinę rinktinei, tačiau tokią naujieną išgirdę lietuviai iškart ėmėsi veiksmų. Kaip pasakojo pati krepšininkė, dar neatslūgus emocijoms dėl britų kvietimo, jau po poros valandų ji sulaukė skambučio iš LKF. Gavusi pasiūlymą prisijungti prie Lietuvos komandos ji britų viliones tiesiog užmiršo.
„Labai greitai viskas įvyko. Jau po 1-3 valandų sulaukėm skambučio iš Lietuvos. Atrodo pakviečia žaisti už Didžiąją Britaniją, tada pakviečia atvykti į Lietuvą ir vieną minutę perkam bilietus į Lietuvą, o kitą minutę jau Lietuvoje“, – įspūdžiais dalinosi E.Misiūnaitė.
Netrukus ji jau krovėsi lagaminus ir patraukė į Lietuvą. Lrytas.lt su E.Misiūnaite susitiko Panevėžio Raimundo Sargūno sporto gimnazijoje. Jaunoji talentė čia dirbo su trenere Rima Dauniene.
„Klausiau jos ar jai patinka Lietuvoje, ar norėtų Lietuvoje kabintis į krepšininkės karjerą, tai iškart gavau atsakymą, kad taip“, – teigė trenerė.
Į krepšinį pateko šokių dėka
2008 metų lapkričio 4-ąją gimusi E.Misiūnaitė tik 4-erius metus augo Kaišiadoryse, o tada kartu su šeima išvyko į Jungtinę Karalystę. Sportas jos šeimoje niekada nebuvo svetimas – jos tėtis visą savo jaunystę tai pat žaidė krepšinį, o viena iš dviejų seserų rungiasi triatlono rungtyse.
Į Angliją atvykusi Elinga į krepšinį pasuko neiškart. Pirmiausia ji susižavėjo šokiais. Tiesa, jei ne šokiai, galbūt ji taip niekada ir nebūtų išbandžiusi krepšinio.
„Atvykusi į Angliją pirmiausiai lankiau šokius. Mūsų šokių salė būdavo šalia krepšinio salės ir visados žiūrėdavau, kaip ten žaidžia berniukai. Krepšinį stebėdavau prieš šokius ir po jų ir galiausiai įsimylėjau šį žaidimą. Tada ir nusprendžiau išbandyti kažką naujo, – kalbėjo E.Misiūnaitė. – Aš gimiau Lietuvoje ir turiu šios šalies pasą ir norėčiau žaisti už savo šalį, tad pirmenybę teikčiau Lietuvos, o ne Britanijos rinktinei“.
Be krepšinio 170 cm ūgio Elinga mokykloje taip pat žaidžia futbolą, kur rungtyniauja vartininkės pozicijoje. Dėl aktyvaus gyvenimo būdo ir mokslų mergaitė tikina, kad prie telefono ir kompiuterio praleidžia minimalų laiko tarpą, o dalį likusio laisvo laiko praleidžia be knygų. Mokykloje mėgstamiausios pamokos ispanų, kūno kultūra ir matematika, bei teigia, kad gerai sutaria su mokytojais ir rezultatai mokykloje – geri.
Žaidimu nenusileidžia berniukams
Praėjusį sezoną E.Misiūnaitė žaidė Londono lietuvių komandoje „Gintaras“, tiesa Elinga varžėsi su berniukais ir tai jai sekėsi išties sėkmingai. Lietuvaitė savo žaidimu nė kiek nenusileisdavo berniukams ir netgi sugebėdavo tapti naudingiausia žaidėja. O ir pati krepšininkė teigia, kad jai didelio skirtumo nebuvo.
„Tik pradėjusi su jais treniruotis nebuvau tokia gera, bet pradėjus varžytis man sekėsi daug geriau ir nesijautė, kad esu kažkuo prastesnė. Jautėsi toks pats lygis“, – savo pasiekimų nenuvertino 13-metė.
Elinga įžvelgė ir daugiau teigiamų dalykų, kurių atnešė treniruotės bei rungtynės su berniukais: „Berniukus treniruoja fiziškiau, su daugiau kontakto. Manau, kad savo jėgą būtent iš tų treniruočių ir gavau, nes juos treniruoja kitaip neii mergaites“.
Dabar Elinga treniruojasi su vyresnėmis mergaitėmis pas trenerį Eridaną Lazdauską, bei kartais jį pavaduojantį trenerį, klubo vadovą Kęstutį Dobrovolskį. Prieš leidžiant sportuoti krepšinį E.Misiūnaitės mama Kristina bijojo sovietinio muštro ir galimai ypač griežtų trenerių, tačiau pati Elinga teigia, kad jai visai patinka, kai treneriai būna griežtesni.
„Nes jis ir turi toks būti. Kartais reikia parėkti, kad pavyzdžiui visa komanda prieš rungtynes atsikeltų. K.Dobrovolskis yra gana ramus, tačiau, kai reikia pabūna ir griežtesniu“, – teigia jaunoji krepšininkė.
Užsienyje daugiau dėmesio skiriama fiziniam pasiruošimui ir kamuolio valdymui
Atvykus į Lietuvą krepšininkei ir vėl teko treniruotis su vyresnėmis mergaitėmis – 16-metėmis merginomis. R.Daunienė iškart negailėjo pagyrų Elingai.
„Prie tų vyresnių mergaičių visai gerai ji atrodė, tikrai smagi mergaitė. Aukštoka, darbinga, pagal metus nebūdingai daug turi krepšinio įgūdžių ir matosi, kad turi krepšinio supratimą“, – kalbėjo trenerė.
Pati krepšininkė iškart atkreipė dėmesį į skirtumus treniruotėse Lietuvoje ir Jungtinėje Kralystėje. Pasak Elingos, Lietuvoje treniruočių metu palaikomas didesnis tempas ir iš pirmo įspūdžio visi pratimai buvo prasmingesni, tačiau Anglijoje daugiau dėmesio skiriama fiziniam pasiruošimui ir kamuolio valdymui.
„Čia treniruotėse viskas veikia greičiau. Ten dažnai sustabdo treniruotes, aiškina dalykus ilgiau, o čia viskas vyksta labai greitai. Buvo daug pratimų, kokių nesu dariusi anksčiau. Ir atrodo tai buvo pratimai, kurie dar kažko papildomai moko, o ne tik, kad pratimas, kurį reikia daryti. Taip pat labai patiko, jog Rima supranta, kas kaip žaidžia ir duoda žaisti tiems, kas jos manymu gerai dirbs kartu. Anglijoje prie sporto yra daug daugiau fizinio pasiruošimo, moko daugiau kontaktinio krepšinio ir daugiau dėmesio skiria žaidimui su kamuoliu. Pabrėžia, kad turint kamuolį galėtum daug dalykų daryti, o ne tik užtvaros prašyti“, – treniruočių skirtumais dalinosi E.Misiūnaitė.
Geriausios krepšinio savybės – metimas ir perdavimai
Trenerė R.Daunienė teigia, kad pirmiausia į akis krito, kad Elinga savo krepšinio įgūdžius lavino ne Lietuvoje ir išskyrė jos metimą iš vidutinio nuotolio.
„Matosi, kad daug padirbėta ant individualių įgūdžių, metimas yra iš tolimesnių distancijų. Išskirčiau jos metimą iš vidutinio nuotolio distancijų, kuris yra tikrai stabilus. Aišku ir iš savęs ji tokia tvirta, nemaža, gal dėl to jai taip sekasi tas metimas iš vidutinio nuotolio“, – savo įžvalgas išsakė trenerė.
Krepšininkė tik patvirtino, kad jos mėgstamiausia žaidimo aspektas yra būtent metimas į krepšį. Tiesa, jos manymu geriausias jos žaidimo aspektas yra visai kitas.
„Patinka mesti kamuolį. Iš tritaškio dar ne taip gerai sekasi, bet pavyzdžiui iš baudų man labai patinka mesti. Kai meti baudos metimą, atrodo, kad viskas aplinkui sustoja ir ramiai pamušinėjus kamuolį be jokio trukdymo gali mesti baudą. O tada iškart po jos viskas atgyja ir tęsi žaidimą. Bet manau, kad man aikštelėje geriausiai sekasi pasavimas. Žinau kada reikia nusimesti kamuolį, o kada jį mesti. O padirbėti manau reikėtų dar su fiziniu pasiruošimu, nes esu kiek lėtesnė už kitas mergaites ir kartais per daug bijau kontakto“, – savo žaidimą analizavo krepšininkė.
Pasižymi puikiu charakteriu
Pasak trenerės R.Daunienės Elinga labai greitai susibendravo su kitomis mergaitėmis, o treniruočių metu jos veido neapleido šypsena. Pati jaunoji krepšininkė teigia, kad jai visados patinka naujos pažintys.
„Draugiška, iš karto su gimnazistėm susidraugavo ir matosi, kad visą laiką su šypsena veide. Matosi, kad su stipriu charakteriu, treniruotėse atiduoda visą save“, – apie teigiamas krepšininkės savybes kalbėjo R.Daunienė.
„Man labai patinka susipažinti su naujais žmonėmis, o ypač kai jie irgi žaidžia krepšinį, nes tada atsiranda dar daugiau temų apie kurias galima kalbėti“, – kalbėjo Elinga.
Taip pat būtų galima pagalvoti, kad treniravimasis ir žaidimas su berniukais būtų galėjęs sukelti papildomos įtampos ir sunkesnę komunikaciją su komandos draugais, tačiau E.Misiūnaitė sako, kad tai jai nei kiek netrukdė.
„Susiradau daug naujų draugų. Komandoje niekada nebuvo požiūrio į mane, kad „o, ji mergaitė, ji čia nemokės žaisti“. Visi puikiai sutarėme ir atmosfera buvo gera“, – apie buvusį žaidimą su berniukais kalbėjo Elinga.
Neužsiauginti sparnai ir noras žaisti NCAA
Talentingosios lietuvės mėgstamiausia profesionali krepšininkė – vis dar aktyviai krepšinį žaidžianti, jau legenda tapusi 35-erių Candace Parker, o simpatijų neslepia ir koledže rungtyniaujančiai Paige Bueckers. Pagal jaunosios krepšininkės dievaites galima suprasti, kad jai įdomiausias žaidimas vyksta už Atlanto.
„Daugiausiai žiūriu moterų JAV koledžo rungtynes, kartais žiūriu ir „Žalgirio“ rungtynes. Aišku stebiu NBA ir WNBA. Norėčiau ateityje atstovauti UCLA arba UConn koledžams, tačiau man svarbiausia yra rungtyniauti“, – atviravo E.Misiūnaitė.
Visgi, kad žaisti koledže dar turi praeiti nemažai laiko, o per jį gali nutikti daug dalykų. Trenerė R.Daunienė teigia, kad iš krepšininkės dar nereikia daryti žvaigždės, bet dėmesį atkreipti reikėtų.
„Nemanau, kad čia ją reikia iš karto daryti kažkokia žvaigžde, bet tikrai drąsiai galime atkreipti dėmesį, kad Anglijoje auga tokia krepšininkė. Manau, kad ji tikrai turėtų būti jaunimo rinktinėse. Tačiau iki pagrindinės moterų rinktinės dar yra daug kur augti, tačiau jaunimo rinktinių trenerės tikrai turėtų atkreipti dėmesį į ją“, – savo nuomonę išreiškė trenerė.
Elinga užsiminė, kad atkreipė dėmesį į talentingąją 16-metę Justę Jocytę ir laukia galimybes sužaisti kartu, tačiau supranta, kad tam reikės įdėti dar daug pastangų.
„Mačiau vienas rungtynes kaip žaidžia Justė Jocytė. Man labai patiko kaip aktyviai ji žaidžia. Žinant, kad turi galimybių žaisti kartu yra nuostabus jausmas. Aišku suprantu, kad tam reikia įdėti dar labai daug pastangų ir tęsti savo sunkų darbą“, – į savo galimybes realistiškai žvelgė E.Misiūnaitė.
