LKL reguliarusis sezonas per skaičių prizmę: nuo 0 iki 968

Kaip pasikeitė Lietuvos krepšinio lygos atkrintamosios varžybos, palyginti su praėjusiu sezonu? Kuris krepšininkas pasiekė reguliariojo sezono taškų ir atkovotų kamuolių rekordus? Kelios komandos pakeitė trenerius? Kuris žaidėjas aikštėje praleido daugiausiai laiko? Iš kurių šalių į Lietuvą atvyko legionieriai? Ar labai komandoms padėjo namų sienos?

K. Maksvytis.<br>L. Žemgulio/zalgiris.lt nuotr.
K. Maksvytis.<br>L. Žemgulio/zalgiris.lt nuotr.
Vilniaus komanda.<br>LKL nuotr.
Vilniaus komanda.<br>LKL nuotr.
 Šiaulių klubas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
 Šiaulių klubas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Apr 29, 2022, 10:25 AM

Atsakymus į šiuos ir kitus klausimus rasite įdomiausių reguliariojo sezono skaičių rinkinyje.

0

Kirtus finišo liniją dvi stipriausias reguliariojo sezono komandas skyrė nulis taškų. „Rytas“ ir „Žalgiris“ laimėjo po 26 iš 30 rungtynių, bet Vilniaus komanda užėmė pirmąją vietą, nes laimėjo dvejas iš trejų tarpusavio rungtynių.

Praėjusį kartą lygybė buvo 2012-2013 metų sezone, kuomet „Žalgiris“ ir „Rytas“ laimėjo po 10 iš 12 rungtynių, bet tada pirmąją vietą užėmė kauniečiai (dviem stipriausiems šalies klubams tą sezoną LKL leido žaisti mažiau rungtynių, nes jie varžėsi Vieningoje lygoje).

2002-2003 ir 2005-2006 metų sezonuose šios dvi komandos taip pat surinko vienodai taškų. Tuodu kartus pirmąją vietą užėmė „Rytas“.

1

Tarp šį sezoną LKL komandas treniruojančių specialistų Antanas Sireika yra vienintelis treneris, kuris anksčiau vadovavo čempione tapusiai komandai. Dabartinis „Šiaulių“ treneris čempionu triskart tapo stovėdamas prie „Žalgirio“ vairo (2003, 2004 ir 2005 m.).

2

Aštuntąją ir devintąją vietas užėmusias komandas skyrė du taškai. Į atkrintamąsias varžybas patekusi „Dzūkija“ iškovojo 11 pergalių, už borto likusios „Pieno Žvaigždės“ – 9 pergales.

Pernai šios dvi komandos irgi buvo lentelės kaimynės, bet „Pieno Žvaigždės“ aplenkė „Dzūkiją“ vienu tašku ir užėmė aštuntąją vietą.

3

Reguliariajame sezone paskutinę vietą užėmę „Prienai“ per visą sezoną laimėjo tik trejas rungtynes. Tai – blogiausias LKL autsaiderių rezultatas nuo 2012-2013 metų sezono, kuriame „Palanga“ per 20 rungtynių neiškovojo nė vienos pergalės.

4

Šio sezono viduryje trenerius pakeitė keturios LKL komandos. „Žalgiris“ spalį atleido austrą Martiną Schillerį ir pasirašė sutartį su slovėnu Jure Zdovcu, bet balandį atsisakė ir jo paslaugų bei pakvietė Kazį Maksvytį. „Neptūnas“ gruodį atleido Tomą Gaidamavičių ir pasirašė sutartį su Dainiumi Adomaičiu, „Prienai“ taip pat gruodį atleido Marių Leonavičių ir sausį susitarė su T.Gaidamavičiumi, „Juventus“ kovo pabaigoje vietoj Žydrūno Urbono laikinuoju treneriu paskyrė Nedą Pacevičių.

5

Penkios komandos reguliariajame sezone savo aikštėje žaidė po 16 rungtynių. Pranašumą įgijo „Rytas“, „Lietkabelis“, „Jonava“, „Neptūnas“ ir „Nevėžis“.

Kitos penkios komandos namie žaidė po 15 rungtynių, o „Žalgiris“ – tik 10. Kauno komanda visas trečiojo rato rungtynes žaidė varžovų arenose.

6

Šešios komandos, kurios pernai žaidė atkrintamosiose varžybose, rungtyniaus ketvirtfinalyje ir šiais metais. Palyginti su praėjusiu sezonu, pozicijas prarado „Prienai“ ir „Pieno Žvaigždės“, o jas iš atkrintamųjų varžybų išstūmė LKL naujokė „Jonava“ ir „Dzūkija“. Alytaus komanda praėjusį kartą ketvirtfinalyje rungtyniavo 2019 metais.

Šį sezoną LKL ketvirtfinalyje susigrums „Rytas“ – „Dzūkija“, „Žalgiris“ – „Neptūnas“, „Lietkabelis“ – „Juventus“ ir „Jonava“ – „Šiauliai“.

7

Septynių komandų lankomumo vidurkis buvo mažesnis negu tūkstantis žiūrovų. Keturženklį sirgalių vidurkį pasiekė tik „Žalgiris“ (vid. 2162), „Rytas“ (1951), „Šiauliai“ (1403) ir „Lietkabelis“ (1086).

Nuo kitų komandų pagal lankomumą žymiai atsiliko trys klubai: „Prienai“ (315), „Pieno Žvaigždės“ (325) ir „Dzūkija“ (347).

8

„Rytas“ reguliariojo sezono nugalėtoju tapo po aštuonerių metų pertraukos. Vilniaus komanda užėmė pirmąją vietą 2014 metais, o po to septyneriose iš eilės pirmenybėse reguliariajame sezone geriausiai žaidė „Žalgiris“.

Beje, 2013-2014 metų reguliariajame sezone „Rytas“ laimėjo 18 iš 20 rungtynių, o 14 pergalių pasiekęs „Žalgiris“ užėmė tik ketvirtąją vietą. Tačiau pusfinalio serijoje prieš aštuonerius metus pergalę šventė kauniečiai.

10

LKL čempione taps komanda, kuri atkrintamosiose varžybose laimės dešimt rungtynių. Ketvirtfinalyje ir pusfinalyje bus žaidžiama iki trijų pergalių, finale – iki keturių pergalių.

Numatoma, kad ketvirtfinalio etapas vyks nuo gegužės 1 iki 11 dienos, pusfinalio – nuo gegužės 13 iki 23 dienos, finalo – nuo gegužės 26 iki birželio 12 dienos (jei reikės visų rungtynių).

Kelis praėjusius sezonus atkrintamosios varžybos buvo trumpesnės. Praėjusį kartą ketvirtfinalyje ir pusfinalyje iki trijų pergalių, o finale iki keturių pergalių buvo žaidžiama 2018 metais.

11

„Prienai“ nuo sezono pradžios iki gruodžio vidurio pralaimėjo 11 iš eilės rungtynių. Tai – ilgiausia šio sezono nesėkmių virtinė, kurią prieniškiai nutraukė žaisdami su „Juventus“. Pridėjus praėjusio sezono pabaigą, Prienų komanda pralaimėjo 15 iš eilės rungtynių.

12

„Lietkabelyje“ ir „Dzūkijoje“ per visą reguliarųjį sezoną žaidė tik po dvylika krepšininkų. Šių komandų sudėtys buvo stabiliausios.

Daugiausiai žaidėjų reikėjo „Žalgiriui“ ir „Prienams“. Šioms dviem komandoms atstovavo po 18 krepšininkų, „Rytui“ ir „Nevėžiui“ – po 17.

Iš viso LKL reguliariajame sezone žaidė 168 krepšininkai (109 lietuviai ir 59 užsieniečiai).

13

LKL komandose šį sezoną žaidė legionieriai iš trylikos Europos šalių: Serbijos, Ukrainos, Latvijos, Kroatijos, Prancūzijos, Slovėnijos, Juodkalnijos, Italijos, Graikijos, Vokietijos, Belgijos, Lenkijos ir Gruzijos.

Klubai taip pat buvo pasikvietę krepšininkus iš JAV, Kolumbijos, Australijos, Naujosios Zelandijos, Senegalo ir Kongo Demokratinės Respublikos.

14

„Žalgiris“ nuo lapkričio vidurio iki kovo vidurio laimėjo 14 iš eilės rungtynių. Tai – ilgiausia šio sezono pergalių virtinė. Ji nutrūko, kai Kauno komanda kovo pabaigoje žaidė su „Rytu“.

Po 13 iš eilės rungtynių šį sezoną laimėjo „Rytas“ (nuo spalio pradžios iki sausio vidurio) ir „Lietkabelis“ (nuo gruodžio pradžios iki kovo pabaigos).

15

Jonava tapo penkioliktuoju miestu, kurio komanda pateko į LKL atkrintamąsias varžybas. Jonava prisidėjo prie Kauno, Vilniaus, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Plungės, Šilutės, Mažeikių, Kėdainių, Utenos, Prienų ir Pasvalio.

16

„Neptūno“ puolėjas Deividas Gailius pelnydavo vidutiniškai 16 taškų ir buvo rezultatyviausias tarp Lietuvos krepšininkų. Bendroje LKL rezultatyviausių žaidėjų lentelėje jis užėmė penktąją vietą. Į dešimtuką pateko dar vienas lietuvis: devintąją vietą užėmė „Šiaulių“ vidurio puolėjas Giedrius Staniulis (vid. 13,4 tšk.).

18

Rezultatyviausi reguliariojo sezono krepšininkai „Ryto“ vidurio puolėjas Ivanas Buva ir „Juventus“ gynėjas Patrickas Milleris pelnydavo truputį daugiau nei po 18 taškų. Jų vidurkiai skyrėsi vos keliomis tūkstantosiomis: I.Buva pelnydavo 18,0416 taško (pelnė 433 taškus per 24 rungtynes), P.Milleris – 18,0384 taško (469 taškus per 26 rungtynes).

Trečiąją vietą pagal rezultatyvumą užėmė „Šiaulių“ gynėjas Jonathanas Elmore‘as (vid. 16,4), ketvirtąją – „Jonavos“ gynėjas Emmanuelis Lecomte‘as (16 tšk.).

Skaičiuojant ir krepšininkus, kurie nepateko į oficialias statistikos lyderių lenteles, nes žaidė per mažai rungtynių ar išvyko iš LKL sezono viduryje, rezultatyviausias buvo „Nevėžio“ aprangą vilkėjęs amerikietis T.J.Starksas. Jis žaidė 10 rungtynių ir pelnydavo 18,9 taško.

35

Vasario mėnesį „Rytas“ savo aikštėje „Nevėžį“ nugalėjo net 35 taškų skirtumu (108:73). Tai – šio sezono didžiausios pergalės rekordas.

36

36 metų „Jonavos“ veteranas Junanas Palaciosas per paskutines reguliariojo sezono rungtynes į „Prienų“ krepšį įmetė 36 taškus ir pasiekė šio LKL sezono rezultatyvumo rekordą.

30 ar daugiau taškų per rungtynes šį sezoną pelnė dvylika krepšininkų. T.J.Starkso („Nevėžis“) sezono rekordas – 35 taškai, Mindaugo Lukauskio („Dzūkija“) ir Emmanuelio Lecomte‘o („Jonava“) – po 33 taškus, Emmanuelio Mudiay (buv. „Žalgiris“), Jonathano Elmore‘o („Šiauliai“), Deivido Gailiaus („Neptūnas“) ir Randy Culpepperio („Pieno Žvaigždės“) – po 32, Patricko Millerio („Juventus“) ir Džordžės Gagičiaus („Lietkabelis“) – po 31, Isufo Sanono („Šiauliai“) ir Ivano Buvos („Rytas“) – po 30.

J.Palaciosas pasiekė ir sezono atkovotų kamuolių rekordą (18). Sezono rezultatyvių perdavimų rekordo autorius buvo „Ryto“ gynėjas Vaidas Kariniauskas (15).

40

„Jonavos“ puolėjas Laimonas Kisielius (per rungtynes su „Rytu“) ir „Dzūkijos“ puolėjas Justas Furmanavičius (per rungtynes su „Juventus“) visas 40 minučių žaidė be keitimo. Tiesa, tai nėra sezono rekordas, nes penki krepšininkai per rungtynes, kuriose reikėjo pratęsimų, žaidė ilgiau nei 40 minučių.

Rekordas priklauso J.Furmanavičiui. Jis per rungtynes su „Žalgiriu“ aikštėje praleido 43 min. 26 sek. Per tas pačias rungtynes kitas alytiškis, 42 metų Mindaugas Lukauskis žaidė 41 min. 37 sek.

111

„Juventus“ krepšininkai spalio mėnesį per rungtynes išvykoje su „Rytu“ pelnė 111 taškų (nugalėjo 111:89). Tai – šio sezono rezultatyvumo rekordas.

Mažiausiai praleistų taškų rekordą pasiekė „Lietkabelis“. Jis taip pat spalio mėnesį svečiuose nugalėjo „Neptūną“ 81:53 ir praleido tik 53 taškus.

165

Reguliariajame sezone komandos sužaidė 165 rungtynes. Tik aštuoneriose rungtynėse buvo žaidžiami pratęsimai. Namų sienos krepšininkams nepadėjo: šeimininkai laimėjo 82 rungtynes, svečiai – 83 rungtynes.

25 kartus komandos pelnė 100 ar daugiau taškų. Dvejose rungtynėse triženklę ribą pasiekė abi komandos.

968

„Pieno Žvaigždžių“ gynėjas Arnas Beručka per sezoną žaidė 968 minutes – ilgiausiai tarp visų LKL krepšininkų. Pasiekti tūkstančio minučių ribą A.Beručkai sutrukdė tai, kad jis praleido paskutines sezono rungtynes (iki tol jis nepraleido nė vieno mačo).

Visas 30 rungtynių žaidė tik dešimt krepšininkų: trys – iš „Dzūkijos“ (M.Lukauskis, J.Furmanavičius ir D.Frye), po du – iš „Lietkabelio“ (Dž.Gagičius ir G.Maldūnas) ir „Pieno Žvaigždžių“ (P.Danisevičius ir Ž.Skučas), po vieną – iš „Šiaulių“ (M.Varnas), „Neptūno“ (J.Jucikas) ir „Prienų“ (M.Staniulis).

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.