Pirmosios rungtynės Vakarų Europoje
1938 m. vasario 26 d. Paryžius. Vyrai. Draugiškos rungtynės. Lietuva – Prancūzija 18:25 (6:10)
Lietuva: Z.Puzinauskas 8, F.Kriaučiūnas 5, V.Budriūnas 3, L.Baltrūnas 2, A.Andrulis 0, J.Jurgėla 0, V.Variakojis 0. Treneris F.Kriaučiūnas.
Prancūzija: E.Rolland‘as 12, H.Lesmayoux 6,V.Fabrikantas 4, F.Prudhomme‘as 3, J.Flouret 0, P.Boelis 0, Ch.Fonteyne‘as 0, E.Ronneras 0. Treneris P.Geistas.
Lietuvos krepšininkai iki Antrojo pasaulinio karo beveik visas rungtynes žaidė Baltijos šalyse. Tiek rinktinė, tiek klubai ketvirtojo dešimtmečio antroje pusėje dažnai vykdavo į Latviją arba Estiją, taip pat labai dažnai sulaukdavo svečių iš kaimyninių kraštų. Tačiau rinktinė su tolimesnių šalių krepšininkais susitikdavo retai ir net per abejas Europos vyrų pirmenybes rungtyniavo tik Latvijoje ir Lietuvoje.
Per visą Nepriklausomybės laikotarpį (iki Antrojo pasaulinio karo) mūsų šalies vyrų rinktinė į Vakarų Europą keliavo vos vieną kartą. 1938 metų pradžioje prancūzų kvietimą priėmę lietuviai apsilankė Paryžiuje.
Prancūzai tuo metu turėjo didelių krepšinio ambicijų, bet pasiekti visus tikslus jiems nepavykdavo. 1937 metų Europos pirmenybėse užimta trečioji vieta taip pat nebuvo laikoma pakankamai geru rezultatu, todėl Prancūzijos krepšinio vadovai siekė atsigriebti bent per draugiškas rungtynes ar neoficialius turnyrus.
1937 metų rudenį Prancūzijos krepšinio federacija Paryžiuje surengė didelį Tautų taurės turnyrą, kurio finale šeimininkų komanda palaužė pirmąją Europos čempionę Latvijos rinktinę 25:24, bet prancūzams ne mažiau magėjo įveikti ir antruosius Europos čempionus lietuvius.
1938 metų žiemą Paryžiuje surengtos rungtynės kėlė milžinišką susidomėjimą ir Prancūzijoje, ir Lietuvoje. Paryžiaus leidiniai, ir ne vien sporto, apie dvikovą su Europos čempionais pranešinėjo pirmuosiuose puslapiuose, o „L‘Auto“ (dabar „L‘Equipe“) sporto dienraščio redakcija surengė didelį Lietuvos krepšininkų pristatymą. Ažiotažas dar labiau išaugo, kai pristatyme netikėtai apsilankė viena ryškiausių tarpukario kino žvaigždžių Harry Bauras, kuris, kaip paaiškėjo, jaunystėje irgi žaidė krepšinį.
„Lietuvių sportininkus Paryžiuje yra apsupusi beveik nesitikėta pagarba“, – didelis dėmesys nustebino rinktinę lydėjusį „Lietuvos aido“ sporto korespondentą Joną Kusą.
Paryžiečiai iššlavė visus nuo 5 iki 25 frankų kainavusius bilietus, o „L‘Auto“ pranešė, kad Paryžiaus sporto rūmuose („Palais des Sports“) rungtynes stebėjo 20 tūkstančių žiūrovų. Lietuvos spauda minėjo įvairius skaičius nuo 15 iki 25 tūkstančių, bet koks bebūtų tikslus skaičius, Lietuvos krepšininkai tokioje didelėje salėje dar nebuvo žaidę.
„Kova bus arši, smarki, karšta ir ryžtinga. Lietuva, pranašesnė techniškai ir taktiškai, bandys pergalingai atsispirti Rolland‘o, Cohu, Fabrikanto, Lesmayoux ir kitų prancūzų vyrų šėlsmui“, – prieš rungtynes žadėjo informacinis rėmėjas „L‘Auto“ (1938 m. vasario 26 d.).
„Jie bandys nugalėti puikius Lietuvos krepšininkus, 1937 metų Europos čempionus, pasitelkus bokso, imtynių ir ledo ritulio įgūdžius. Negalima atmesti ir pralaimėjimo, nes varžovai žaidimo atžvilgiu yra nepatogūs, tačiau tokiu atveju mūsų krepšinio ateičiai būtų suduotas rimtas smūgis“, – laukdamas mačo rašė „Le Figaro“ dienraštis (1938 m. vasario 26 d.).
Nekantriai didžiojo šeštadienio laukė ir lietuviai. „Ar mūsų vyrai laimės? Tai klausimas, kuris dilgins mūsų širdis iki šeštadienio vakaro. Mūsiškiams kova bus sunki. Juk jie kovos apsupti svetimos aplinkumos, svetimų veidų. Tą kovą dar paaštrins faktas, kad mūsiškiai tose rungtynėse žais ne tik dėl Lietuvos, bet ir dėl Europos meisterio garbės. Prancūzai dės viską, bet turėkim vilties, kad mūsų krepšininkų didelis pasiryžimas ir per pastaruosius metus įgyta didelė žaidimo rutina leis jiems ne tik garbingai apginti Lietuvos spalvas, bet kartu leis parodyti pasauliui, kad lietuviai – krepšininkai Europos meisterio vardo tikrai yra verti“, – išlydėjęs krepšinio rinktinę į Prancūziją vylėsi „Lietuvos sporto“ (1938 m. Nr. 8) savaitraštis.
„Šita kova mūsiškiams yra labai svarbi: pirmą kartą jie turės oficialiai atstovauti Europos krepšinio meisterio vardui. Laimėjimas dar labiau iškeltų Lietuvos vardą, pralaimėjimas, nors ir kuo mažiausias, nesmagiai atsilieptų visoje mūsų visuomenėje“, – rungtynių dieną rašė „Lietuvos aido“ dienraštis (1938 m. vasario 26 d.).
Į Paryžių išvyko devyni Lietuvos krepšininkai: Europos čempionai Artūras Andrulis (LFLS), Leonas Baltrūnas (CJSO), Zenonas Puzinauskas („Grandis“), Stasys Šačkus (CJSO) ir žaidžiantysis treneris Feliksas Kriaučiūnas (CJSO), rinktinės naujokas Vilius Variakojis (CJSO), klaipėdietis Vytautas Andžejauskas (KSS) bei du Amerikos lietuviai Vytautas Budriūnas (CJSO) ir Juozas Jurgėla („Grandis“).
Kelionė nebuvo visiškai sklandi. Lietuvos sporto vadovai iš anksto nenupirko traukinio bilietų iš Berlyno į Paryžių, todėl šią kelionės dalį krepšininkai važiavo kietame vagone. Tik V.Budriūnas, „įspaudęs palydovui monetą“, gavo vietą miegamajame vagone.
Vis dėlto lietuviai turėjo pakankamai laiko ir pailsėti po 30 valandų trukusios kelionės, ir pasitreniruoti šeimininkų jiems skirtoje salėje. Lietuvos rinktinė į Paryžių atvyko trečiadienį popietę, o rungtynės vyko šeštadienį vėlai vakare.
Jau Paryžiuje į kuriozišką padėtį pateko J.Jurgėla. Jis kelias valandas praleido įstrigęs viešbučio lifte.
Kauno ir Klaipėdos radijo stotys numatė rungtynių antrojo kėlinio transliaciją. Komentuoti rungtynes į Paryžių buvo pakviestas Briuselio universitete studijavęs klaipėdietis P.Baronas.
Lietuvos sirgaliai gerų žinių iš Prancūzijos sostinės nesulaukė. Nors pirmuosius rungtynių taškus pelnė F.Kriaučiūnas, po to svečiai nepirmavo nė karto. Prancūzijos komanda stengėsi žaisti labai greitai ir pasinaudojo savo privalumais. Šeimininkai netrukus nuskuodė į priekį 8:2, laimėjo pirmąjį kėlinį 10:6, o antrajame kėlinyje dar padidino persvarą 14:6.
Varžovai dažniausiai dviese, o kartais net trise dengė Lietuvos rinktinės vidurio puolėją V.Budriūną. Nors kiti lietuviai buvo laisvesni, keliomis galimybėmis pasinaudojo tik Z.Puzinauskas. Tačiau Europos čempionams nepavyko sutrikdyti varžovų ir visą laiką pirmavusios Prancūzijos komandos pranašumas tapo dviženklis 25:15.
Pabaigoje lietuviai truputį sumažino skirtumą, bet pergalę 25:18 iškovojo Prancūzijos rinktinė.
„Mes neturėjome trenerio, kuris galėtų nežaisti ir, iš šono sekdamas rungtynes, galėtų tiksliai stebėti žaidimą ir kiekvieną žaidiką. Tuomet gali būti tikslūs ir naudingi keitimai, pertraukėlės ir t.t. O dabar, kai aš pats turiu žaisti, turiu rūpintis gynimu (ypač kai priešas stiprus); juk tuo pačiu laiku nebegalima visko iš karto stebėti ir drauge galvoti apie „reformas“. Kartoju – trenerio klausimas mums yra pagrindinis“, – vieną svarbiausių pralaimėjimo Paryžiuje priežasčių ir kartu vieną didžiausių rinktinės trūkumų visą tarpukario laikotarpį nurodė rinktinės žaidžiantysis treneris F.Kriaučiūnas („Lietuvos aidas“, 1938 m. kovo 3 d.).
Nors buvo daug ir objektyvių, ir subjektyvių nesėkmės priežasčių (varginanti kelionė, neįprastai didelė salė su kitokia danga), nors po Europos pirmenybių iš Lietuvos išvyko pagrindinis Rygos mūšių didvyris Pranas Talzūnas (jį pakeitė kiti du amerikiečiai V.Budriūnas ir J.Jurgėla, bet jie Paryžiuje žaidė žemiau galimybių), Lietuvos sporto visuomenės lūkesčiai jau buvo labai išaugę. Todėl į pralaimėjimą buvo reaguota skausmingai.
„Lietuvos komanda savęs nepateisino. Prancūzai buvo vikresni ir greitesni. Tiesa, jie žaidė gana kietai, bet jie puolė. O dengimo atveju silpniausi Lietuvos rinktinėj buvo Jurgėla ir Budriūnas. Vienas Kriaučiūnas save pateisino. Tiesa, labai nesisekė lietuviams mėtyti. Tiesiog iš krepšio sviedinys iššokdavo. Bet faktas lieka – prancūzai bent tą dieną buvo geresni“, – išvadas pateikė „Lietuvos sportas“ (1938 m. Nr. 9).
„Natūraliai prileidžiant, galima manyti, kad prancūzai po Rygos įvykių padarė žymią pažangą, kad jie galėjo pastatyti vieną kitą geriau pasirodžiusį žaidėją, bet vis tik pergalės rezultatų negalima buvo laukti.
Mūsų vienintelis taip brangia kaina ir dideliu darbu įgytas sportinis prestižas – pažeistas. Jis pažeistas pirmą kartą išvykus į platesnį pasaulį. Jis pažeistas pas simpatingus prancūzus – Paryžiuje ir ta žinia per prancūzų galingą spaudą jau paskleista po visą pasaulį. Šit ką reiškia kai kurios klaidos“, – rezultatu nusivylė „Lietuvos žinių“ dienraštis (1938 m. kovo 1 d.).
Lietuvos krepšininkams nereikėjo ilgai laukti, kad atsiskaitytų su prancūzais. Dviejų šalių krepšinio vadovai susitarė, kad Prancūzijos rinktinė 1938 metų pavasarį atvyks atsakomojo vizito ir Kaune sužais revanšo rungtynes.
Savų sirgalių palaikomi lietuviai pasirodė kur kas geriau ir gegužės 22 dieną Valstybės stadione įrengtoje aikštėje įtikinamai nugalėjo svečius iš Prancūzijos 36:24 (19:8). Visiškai kitaip atsiskleidė V.Budriūnas. Jis į varžovų krepšį įmetė 14 taškų. Antras pagal rezultatyvumą buvo kitas Amerikos lietuvis J.Jurgėla, pelnęs 6 taškus.
Šios rungtynės taip pat buvo ypatingos. Stadiono tribūnose jas stebėjo septyni tūkstančiai sirgalių. Tiek žiūrovų Lietuvoje vykusios krepšinio rungtynės sulaukė pirmą kartą.
Kitą dieną tos pačios komandos susitiko kaip Kauno ir Paryžiaus rinktinės. Lietuviai džiaugėsi ir antra pergale 30:23 (16:11).
Prieš vyrų rungtynes ant laikinos pakylos žengė Lietuvos ir Estijos moterų krepšinio rinktinės. Lietuvės žiūrovų taip pat nenuvylė ir nugalėjo 15:7 (7:4). Tai buvo pirmosios tarpvalstybinės Lietuvos moterų krepšinio rinktinės rungtynės. Ir kartu – pirmoji pergalė.
