Pirmasis Baltijos taurės finalas
1938 m. gegužės 28 d. Ryga. Vyrai. Baltijos taurės finalas
Kauno CJSO – Rygos LJ 37:18 (17:6).
CJSO: V.Budriūnas 14, F.Kriaučiūnas 6, L.Baltrūnas 6, V.Variakojis 4, E.Nikolskis 4, S.Šačkus 3, V.Mykolaitis 0. Treneris F.Kriaučiūnas.
Baltijos šalių konkurencija ir bendradarbiavimas tarpukario metais buvo vienas svarbiausių Lietuvos, Latvijos ir Estijos krepšinio variklių. Dėl geografinės padėties Baltijos šalių sportininkams buvo brangu ir sudėtinga nuvykti į Vidurio ar juo labiau Vakarų Europą, o lietuviams užmegzti ir vystyti santykius su kitomis artimiausiomis kaimynėmis Lenkija ir Rytų Prūsija trukdė politinės aplinkybės.
Latviai ir estai du dešimtmečius buvo dažniausi lietuvių varžovai ne vien krepšinio, bet ir kitų sporto šakų aikštėse. Savo ruožtu Latvijos ir Estijos sportininkai taip pat dažniausiai varžydavosi su Baltijos kaimynais.
Stiprėjant visų Baltijos šalių sportui, poreikis plėsti ryšius vis didėjo. Šie klausimai buvo aptariami aukščiausiu lygiu – susitikus trijų šalių krepšinio vadovams.
1938 metų kovo 27 dieną Kaune buvo surengta pirmoji Pabaltijo krepšinio konferencija. Tą savaitgalį Laikinojoje sostinėje draugiškas rungtynes žaidė Lietuvos ir Latvijos vyrų rinktinės, todėl į mūsų šalį atvyko Latvijos krepšinio vadovai. Prie jų prisidėjo ir Estijos krepšinio vadovybėje aukštas pareigas užėmęs teisėjas Aleksejus Selenojus.
Pirmojoje konferencijoje jokie konkretūs sprendimai nebuvo priimti. Trijų šalių krepšinio vadovai, aptarę opiausius klausimus ir numatę bendradarbiavimo gaires, nusprendė giliau panagrinėti svarbiausius klausimus ir susitarė susitikti dar kartą.
Po pusantro mėnesio – gegužės 7–8 dienomis – Rygoje įvyko antroji konferencija, kurioje Lietuvai atstovavo Krepšinio komiteto vadovas Stasys Šačkus ir teisėjas Nikodemas Čerekas. Latvijos sostinėje buvo sudarytas bendras tarpvalstybinių rungtynių tvarkaraštis, suderinti nacionalinių pirmenybių tvarkaraščiai, kad jie netrukdytų rinktinėms ir klubams rengti tarptautines rungtynes, susitarta bendradarbiauti į Baltijos valstybes draugiškų rungtynių kviečiant trečiųjų šalių komandas, apgalvota, kaip suvienyti pajėgas, kad Lietuva, Latvija ir Estija būtų geriau atstovaujamos Tarptautinėje krepšinio federacijoje (FIBB).
Taip trijų Baltijos šalių krepšinio vadovai surėmė pečius bendram labui.
Vienas iš svarbiausių Rygos konferencijos nutarimų numatė surengti Baltijos taurės turnyrą, kuriame turėjo dalyvauti stipriausi trijų šalių klubai.
Iš tikrųjų, šis turnyras nebuvo naujas, nes nuo 1930 metų stipriausios Latvijos ir Estijos komandos kovojo dėl „Chicago Tribune“ dienraščio įsteigtos taurės. Lietuvoje krepšinis tuo metu buvo beveik nežaidžiamas, todėl latviai ir estai į šį turnyrą lietuvių nepakvietė.
Turnyras dėl „Chicago Tribune“ taurės buvo rengiamas iki 1937 metų. Tais metais Rygos „Starts“ klubas laimėjo prizą trečią kartą iš eilės ir, pagal nuostatus bei tų laikų tradicijas, pasiliko taurę visiems laikams.
Tačiau Baltijos taurės idėja visiems patiko, todėl 1938 metų pavasarį turnyras buvo atgaivintas. Naują taurę įsteigė Latvijos geležinkeliečių valdyba (LDzB – „Latvijas Dzelzcelnieku Biedriba“). Latviai norėjo, kad turnyras būtų gausesnis ir dėl taurės kovotų po dvi geriausias Baltijos šalių komandas. Vis dėlto lietuviai ir estai šį pasiūlymą atmetė. Rygos konferencijoje buvo nuspręsta, kad dėl naujos taurės kovos po vieną Lietuvos, Latvijos ir Estijos komandą.
Pirmasis atnaujintas Baltijos taurės turnyras įvyko 1938 metų gegužės pabaigoje Rygoje. Lietuviai ir estai pažadėjo į Latvijos sostinę atsiųsti šalių čempionus, o Latvijai atstovavo specialų atrankos turnyrą laimėjęs Rygos LJ („Latvju Jaunatne“).
Deja, Estijos čempionas Tartu ASK klubas į Rygą neatvyko, todėl atnaujintame Baltijos taurės turnyre įvyko tik vienerios rungtynės. CJSO (Jaunalietuvių sporto organizacija) krepšininkai, kuriems nereikėjo žaisti numatytų pusfinalio rungtynių su estais, gegužės 28 dieną finale susitiko su LJ komanda.
Nors prieš kelias savaites laimėjo atrankos turnyrą, LJ nebuvo stipriausia Latvijos komanda – joje žaidė tik vienas rinktinės krepšininkas Maksis Kazakas. Tiesa, už šeimininkų komandos nugaros stovėjo apie du tūkstančius į Rygos sporto namus atėjusių žiūrovų, tarp kurių buvo Latvijos vidaus reikalų ministras A.Bėrzinis ir žemės ūkio ministras J.Birzniekas, tačiau net ir sirgalių palaikymas menkai padėjo žaidžiant su stipriausia Lietuvos komanda, kurios gretose buvo keturi 1937 metų Europos čempionai.
Amerikos lietuvių Vytauto Budriūno (14 taškų) ir Felikso Kriaučiūno (6 taškai) vedama CJSO komanda nesunkiai nugalėjo LJ krepšininkus 37:18 (17:6). Rygiečiai tik kartą išlygino rezultatą 4:4, bet paskui Kauno komanda nuosekliai didino savo persvarą. Kaip paminėjo „Lietuvos žinių“ dienraštis, „antrame kėlinyje latviams nepavyko skirtumo sumažinti mažiau dešimt krepšių savo nenaudai“.
„Mūsų komanda nesugebėjo pasipriešinti milžiniškam lietuvių technikos ir ūgio pranašumui“, – pripažino latvių „Jaunakas Zinas“ dienraštis (1938 m. gegužės 30 d.)
„Dabar C. JSO aiškiai užakcentavo, kad mūsų krepšinio sportas Pabalty yra pasiekęs aukščiausio laipsnio“, – po dar vienos Lietuvos krepšinio pergalės didžiavosi „Lietuvos sporto“ savaitraštis (1938 m. Nr. 22).
„CJSO laimėjimas Pabaltijo krepšinio taurės įpina irgi naują kaspiną į mūsų vyrų triumfų vainiką. Pirmasis taurės laimėtojas – Lietuvos meisteris, kuris tuo pačiu parodė, kad, šalia rinktinės, Pabaltyje lygiai vyrauja ir mūsų geriausias vienetas“, – rašė „Lietuvos aido“ dienraštis (1938 m. gegužės 29 d.).
1938 metų pabaigoje antrajame turnyre Kauno CJSO apgynė stipriausios Baltijos šalių komandos vardą. Gruodžio 21 dieną Kaune vykusiose Baltijos taurės finalo rungtynėse CJSO krepšininkai nugalėjo Tartu ASK komandą 26:18 (12:8). CJSO ekipoje nebežaidė Europos čempionas V.Budriūnas, bet jį pakeitė po Tautinės olimpiados Lietuvoje likęs Mykolas Ruzgys.
Lapkritį ir gruodį, prieš tarptautinę Baltijos taurės turnyro dalį, visose trijose šalyse buvo surengtos atrankos varžybos. Lietuvos atrankos turnyras, kuriame dalyvavo 18 komandų, buvo ypač įdomus dėl to, kad Kauno LFLS (Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga) aprangą vėl apsivilko iš JAV į Lietuvą grįžęs Pranas Lubinas. Vis dėlto net olimpinis čempionas nepadėjo LFLS komandai finale įveikti CJSO krepšininkų su F.Kriaučiūnu bei M.Ruzgiu priešakyje.
Deja, 1938 metų gruodį varžybos dėl Latvijos geležinkeliečių valdybos taurės buvo surengtos paskutinį kartą. 1938 ir 1939 metais per Lietuvos ir Latvijos komandų tarpvalstybines krepšinio bei futbolo rungtynes įsiplieskė keli dideli konfliktai. Dėl jų Latvijos sporto vadovai 1939 metų vasarą paskelbė, kad nutraukia sporto santykius su Lietuva. Kelerius metus megzti Baltijos kaimynių ryšiai staiga buvo nukirsti lyg kirviu.
O po keliolikos mėnesių pasikeitė politinė padėtis ir sporto tvarkaraštyje atsirado visiškai kitokios varžybos...
