Klaipėdos krepšinio simbolis susitikime su beveik 100 jaunųjų krepšininkų akcentavo komandinį darbą, pagalbą vienas kitam ir gynybos svarbą:
„Norint pasiekti pergalių būtina draugų pagalba ir gera gynyba. Puolimo mokomės visą gyvenimą, net kieme į krepšį galime pamėtyti, bet ne kiekviena komanda moka apsiginti. Tos komandos, kurios geriau ginasi, laimi svarbesnes rungtynes“, – patarimais dalijosi M. Mažeika.
M.Mažeika atstovaudamas Lietuvos U20 rinktinei yra laimėjęs Europos čempionato sidabrą, o kartu su gimtojo miesto Klaipėdos „Neptūno“ klubu žaidęs prestižiniuose Eurolygos, Europos taurės ir Čempionų lygos turnyruose.
Krepšininkui 2004–2007 m. teko žaisti Berlyno ALBA klube, kuris dėl savo unikalaus darbo su jaunimu yra žinomas visoje Europoje.
2006 m. M.Mažeika kartu su ALBA laimėjo Vokietijos taurę, 2014 ir 2016 m. vilkėdamas „Neptūno“ marškinėlius tapo Lietuvos krepšinio lygos (LKL) vicečempionu, o 2017 m. buvo išrinktas geriausiai besiginančiu LKL krepšininku.
Po „Nepatogių klausimų“ sesijos ir smagių rungtynių su SKM stovyklautojais M.Mažeika dar ilgai fotografavosi su mažaisiais gerbėjais, dalijo autografus, su šypsena pasirašinėdamas ant krepšininkų marškinėlių, sportinių batelių,
Nors birželio „SKM Summer Camp“ stovyklos jau baigtos, šią vasarą SKM žada pasiūlyti dar ne vieną galimybę sportuoti, pramogauti, žaisti krepšinį ir susitikti su profesionaliais krepšininkais.
Viena tokių galimybių – M. Mažeikos gimtajame Klaipėdos krašte vyksianti „SKM Karklė Camp‘22“ stovykla. Nors į pirmąją stovyklos pamainą vietų jau nebėra, vis dar galite suspėti rezervuoti kelialapį į antrąją „SKM Karklė Camp‘22“ pamainą, kuri vyks liepos 29–rugpjūčio 7 d.
Po itin šilto susitikimo su stovyklautojais M.Mažeika atsakė į SKM.lt klausimus.
– Kokie įspūdžiai apie stovyklą?
– Įspūdžiai tikrai geri. Su vaikais bendrauti man labai patinka. Klaipėdoje taip pat rengiame stovyklas ir bendraujame su vaikais. Man buvo labai „faina“ atvažiuoti į Vilnių ir pažiūrėti, kuo „kvėpuoja“ vilniečių vaikai, kaip leidžia laiką stovyklose, kaip bendrauja. Tai buvo gera patirtis.
– Išdalinote labai daug autografų. Ar atsimenate, kada paskutinį kartą tiek daug pasirašinėjote?
– Anksčiau dalindavau daugiau negu dabar (šypsosi). Smagu, kad vaikams yra motyvacija, kad kažkas pas juos atvažiuoja, šį tą pataria, vaikai sužino kažką naujo.
– Matosi, kad tokiuose renginiuose dalyvaujate ne pirmą kartą. Kodėl jums tai svarbu?
– Man svarbu vaikų užimtumas. Man svarbiausia, kad vaikai daug judėtų. Esu labai laimingas, kad vaikai nori judėti, ką rodo ir šios stovyklos vaikų skaičius. Čia yra arti šimto vaikų ir tai yra labai didelis skaičius. Aš apskritai esu už aktyvų poilsį ir didelį judesį, o darbas su vaikais visur panašus – juos reikia raminti, motyvuoti.
– Jūs taip pat turite vieną vaikiną, kuris auga labai greitai. Turbūt šeimoje auga dar vienas krepšinio mylėtojas?
– Taip. Paskutiniu metu matau jo paties užsivedimą. Matau, kaip jam patinka krepšinis, kaip jam patinka sportuoti. Gal mano tinkamų pavyzdžių, gal padeda stovyklos. Vaikis eina tikrai nebloga linkme. Svarbiausia, kad jis labai nori ir aš tuo labai džiaugiuosi.
– Kalbant apie aktualijas, ar jau spėjote išsivalyti mintis po praėjusio sezono?
– Galima sakyti, kad taip. Toliau aktyviai vasaroju, nes man tai patinka.
– Į „Neptūną“ sezono viduryje sugrįžęs treneris Dainius Adomaitis suteikė komandai tarsi antrą kvėpavimą. Negaila paleisti trenerio į tolimąjį užsienį?
– Krepšinis yra toks dalykas, kad vieną dieną esi vienoje vietoje, o kitą dieną – jau kitur. Manau, kad Dainiaus pasirinkimas jam bus tikrai naudingas ir aš noriu palinkėti jam sėkmės trenerio karjeroje, kad ir kur ji tęstųsi.
– Pats Klaipėdoje žaidėte ne vieną savo karjeros atkarpą. Dabartinė atkarpa prasitęs ar norite išbandyti save kitur?
– Pasižiūrėsime, ką parodys vasara. Nenoriu užbėgti įvykiams už akių ir dabar esu laukime.
– Jūsų profesionalo karjera trunka jau 22 metus. Dar jaučiate aistrą šiam žaidimui?
– Aistra tikrai yra. Šiandien kaip tik vienas vaikas klausė, kada planuoju baigti karjerą. Vėliau jis pats priėjo ir pasakė, kad geriausia karjerą baigti tada, kai pats to nori. Šaunuolis vaikis. Džiaugiuosi jo klausimu, atsakymu ir mąstymu.
Aš tikiuosi, kad ir pabaigęs savo žaidėjo karjerą galėsiu toliau dirbti krepšinyje. Galbūt vaikų ar tų pačių suaugusių krepšinyje. Labai daug tuo domiuosi. Visą gyvenimą mokaisi ir nors atrodo, kad ilgas laiko tarpas jau pražaistas krepšinyje, visko negali sužinoti. Toliau tobulinu žinias ir tikiuosi, kad mano gyvenime krepšinis tęsis toliau. Šiemet kaip tik baigiau LSU magistro studijas, tad judame į priekį (šypsosi).
– Jeigu reiktų išskirti savo karjeros „highlightus“, kokie jie būtų?
– Buvo daug neblogų rungtynių užsienio klubuose, kurios nešė laimę širdžiai. Žinoma, atstovaujant savo miesto klubui visada smagu pasiekti svarbias pergales. Kalbant konkrečiai, tai galėtų būti „Neptūno“ žaidimas Eurolygoje, pergalė LKL pusfinalio serijoje prieš „Rytą“, žaidimas LKL finaluose prieš „Žalgirį“.
– Būdamas vos 19-likos debiutavote Berlyno ALBA klube. Šiuo metu klubas yra Eurolygos dalyvis ir Vokietijos čempionas. Koks tada tai buvo klubas?
– Tai buvo ambicingas klubas, kuris norėjo grįžti į Eurolygą, laimėti savo šalies čempionatą. Mums to padaryti nepavyko – laimėjome tik Vokietijos taurę. Ateitis parodė, kad klubas su laiku grįžo į tas pozicijas, kurias ir norėjo.
– Vokiška tvarka jautėsi?
– Jautėsi gan stipriai. Kai būdamas jaunas vaikis pirmą kartą ten atvykau, buvo labai daug naujovių. Antrą kartą grįžęs į Vokietiją jau žinojau, kas ir kaip vyksta. Man patinka jų nusistatymas. Iš pat pradžių buvo keista, bet pripratus prie to, atrodo, kad kitaip jau nebeįmanoma.
ALBA – labai gera organizacija, ten dirba labai gabūs ir komunikabilūs žmonės. Labai kreipia dėmesį į žaidėją, ar jam viskas gerai. Visais krepšininkais rūpinamasi vienodai. Profesionalumo lygis – aukščiausias.
Jie integruoja labai daug jaunimo į vyrų komandas. Tos pačios jaunimo komandos labai stiprios. Yra daug jaunimo trenerių, kurie dirba vienoje komandoje ir užsiima specifinėmis rolėmis, ugdo vaikus, jais užsiima ir bando išauginti profesionalius krepšininkus. Ten yra labai stipri karuselė.
Taip pat labai gerą įspūdį paliko Berlyno miestas. Aš juo labai mėgaudavausi tada ir mėgaujuosi kas kartą į jį sugrįžęs.
– Kalbant apie mūsų šalį, mes turbūt taip pat patobulėjome jaunųjų krepšininkų rengime?
– Vienareikšmiškai. Einame tikrai gera linkme ir auga daug gražaus jaunimo. Kaip ir sakiau, visą gyvenimą mokaisi ir kiekvieną dalyką gali patobulinti ir padaryti geriau. Kalbant apie jaunimo ugdymą, manau, yra dar labai daug neįgyvendintų minčių.
– Ko norėtumėte palinkėti jaunimui šią vasarą?
– Palinkėčiau, kad kiekvienas jaunuolis, o galbūt ir vyresnis, atrastų savo motyvaciją. Tai labai svarbu, nes be jos sunku eiti į priekį. Atraskite tai, kas labiausiai jus motyvuoja. Tas liečia ir savo kūno priežiūrą, ir ekstra darbą, ir vyresnius žaidėjus, kurie negali per daug atsipalaiduoti, nes grįžti po to būna labai sunku (šypsosi).
– Jeigu ne paslaptis, o kokia jūsų motyvacija?
– Būti geresniu negu buvau vakar.
