„Mes sugrįžome namo tvirtesni“, – tikino rinktinės strategas Mindaugas Noreika.
Lietuvos krepšininkai Podgoricoje vykusį čempionatą pradėjo tragiškai: jei pralaimėjimas Ispanijai 65:75 dar nebuvo grėsmingu skambučiu, tai po to sekusi nesėkmė prieš Ukrainą 69:71 buvo lyg perkūnas iš giedro dangaus.
Lietuviai atsidūrė nepavydėtinoje situacijoje, o jau tada mūsų krepšinio padangėje prapliupo kritikos lavina komandos atžvilgiu. Ir buvo prisimintos M.Noreikos mintys apie pirmenybes bei jo žodžiai apie geriausių čempionatų rinktinių ketvertą.
„Tai, ką mačiau, duoda peno galvoti, kad bent šešete būsime. Eisime, kausimės su tuo, ką turime, rodysime charakterį ir tikimės būti ne tik šešete, bet ir ketverte“, – prieš pirmenybes ambicijų neslėpė M. Noreika.
Po dviejų antausių mūsų krepšininkai atsitiesė akistatoje su čekais, kai juos sudaužė 108:66 ir išvengė gėdingos paskutinės vietos grupėje.
„Žaidėjai patikėjo savimi, nors pradžioje netikėjo, kad jie taip gali žaisti“, – tas rungtynes be didesnių emocijų apibūdino dvidešimtmečių strategas M.Noreika.
Po tokio sugrįžimo Lietuva jau žaidė kaip ant sparnų: aštuntfinalyje mūsiškiai palaužė Vokietiją 75:70, o ketvirtfinalyje nuo kelio nušlavė varžybų favoritus Prancūzijos bendraamžius 89:79.
Pusfinalyje lietuviai sugebėjo įveikti turnyro šeimininkus Juodkalnijos atstovus 67:63 ir kišenėje jau turėjo sidabrą.
Tik finalas tapo vėl skausmingas – tie patys ispanai nugalėjo lietuvius 69:61 ir atėmė iš mūsų krepšininkų aukso medalius.
– Kuo jums tapo svarbus šis čempionatas ir ką asmeniškai iš jo pasisėmėte? – lrytas.lt paklausė rinktinės trenerio ir Sostinės krepšinio mokyklos direktoriaus M.Noreikos.
– Mes visi kaip komanda sutvirtėjome. Tą kartu ir atsivežėme iš Juodkalnijos – tapome geresniais. Ir tai ne vien dėl rezultato – kaip žmonės mes tapome tvirtesni. tas jausmas tikrai labai vertingas.
– Kalbate apie komandą. Tačiau ką jums davė tas čempionatas?
– Mano gyvenime tai pirmasis toks didelis žingsnis į priekį. Ir ne dėlto, kad galvočiau apie kažkokią ateitį ar karjerą. Tiesiog tokia rimta pergalė man leido sutvirtėti kaip specialistui, leido pajusti, jog esu savo tvirtas sprendimuose.
– Po dviejų pralaimėjimų buvo ne vienas kritikas, kuris turėjo ką pasakyti apie jūsų pasirodymą čempionate. Kaip reagavote į kritikos strėles ir ar tai padėjo? O gal atvirkščiai, gniuždė?
– Niekas mūsų negalėjo paveikti su savo kritikomis – mes puikiai žinojome, ko atvažiavome, ką veikiame čempionate. Kažkas kažką sakė, kažkas buvo nepatenkintas, tačiau džiaugiuosi savo vaikinais.
Jie tiesiog pradėjo žaisti pagal numatytą planą ir tai buvo kertinis pergalių akmuo. Žinote, tos įvairios kritikos niekam niekada nepadėjo ir nepadės. Tiesiog reikia turėti savo liniją ir jos neatsisakyti.
– Galima sakyti, kad savo jėgomis rinktinė pasitikėjo po pergalės prieš Čekiją?
– Aš asmeniškai visada tikėjau savo komanda – visais savo žaidėjais. Gal ir pasakysiu šiokią tokią paslaptį – per pirmus du čempionato mačus krepšininkai patys netikėjo, kad gali žaisti kitaip, žaisti kaip komanda, žaisti, kaip jų prašoma.
Vos jie tuo pradėjo tikėti, jie pamatė savo stiptybę – nuo rungtynių su Čekija komanda visiškai pasikeitė. Jie patikėjo savimi.
– Esate jau ne kartą sakęs, kad nenorite išskirti nė vieno žaidėjo iš savo treniruojamos komandos. Vis dėlto, ar iš šios ekipos gali į nacionalinę rinktinę prasimušti kad ir keli krepšininkai? Ar atsiras naujų žvaigždžių?
– Tai kad jau dabar jie visi yra žvaigždutės – džiaugiuosi už juos, kad pasiekė tokių rezultatų. Man būtų sunku pasakyti, kiek rinktinės narių galėtų toliau eiti žvaigždės link. Gal – du, gal – trys, o gal tik vienas.
Kaip treneris aš suteikiau šiems vyrukams galimybę, jie pasinaudojo ta galimybe, bet tuo viskas nesibaigia. Po šios galimybės tobulėti eina kitos ir kas iš žaidėjų ja pasinaudos, tikrai negaliu atsakyti.
