Praėjusių metų rugsėjo mėnesį Lietuvos krepšinio federacijos Vykdomojo komiteto narių dauguma pagrindinės šalies ekipos vedliu paskirtas 45-erių darbėniškis K.Maksvytis per visą pirmąjį ir antrąjį pasaulio atrankos varžybų ciklą tik kartą traukė į rūbinę panarinęs galvą – kai jo ekipa nusileido Čekijai.
Po to jau 12 metų trenerio karjerą vyrų ekipose skaičiuojantis K.Maksvytis su rinktine šventė tik pergales.
Pastarąjį laimėjimą Lietuvos krepšininkai iškovojo Vengrijos Sombathėjuje, kur tik akistatos pabaigoje mūsiškiai trečiadienį palaužė šeimininkus 88:78.
„Tai buvo labai reikalingos rungtynės, nes jos buvo įtemptos. Taip, pas mus po visų Kazio ir rinktinės pergalių atsirado labai aukštai iškelta kartelė, galvojant apie visus turnyrus – tiek Europos, tiek ir pasaulio.
Net ir ne itin sėkmingai kovojus su vengrais lietuviai sugebėjo laimėti, vadinasi, potencialą komanda turi labai didelį.
Dar vienas rimtas pliusas – jei nesužaidžia vienas rinktinės lyderis, jo vietą užima kitas, kuris tempia komandą.
Taip buvo su vengrais, kai nesužaidė Ignas Brazdeikis, o jo vietą užėmė Mindaugas Kuzminskas“, – lrytas.lt tikino Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) prezidentas Vydas Gedvilas.
K. Maksvytis trenerio karjerą pradėjo 2010 metais Kauno „Aisčiuose“. Vėliau strategas perėmė dabar jau neegsiztuojančios Vilniaus „Sakalų“ ekipos vairą, kol galiausiai 2012 metais išvyko į Klaipėdos „Neptūną“.
Uostamiestyje K. Maksvytis dirbo iki 2015-ųjų, tada dviem sezonams išvyko į Panevėžio „Lietkabelį“, vėl grįžo į Klaipėdą ir ten dirbo iki 2019-ųjų. Po to lietuvis persikėlė į Rusijos Permės „Parma“ klubą ir ten dirbo iki pat rusų karo su Ukraina pradžios.
Apie rusų agresiją ir karą prieš nepriklausomą Ukrainos valstybę K.Maksvytis sužinojo būdamas su rinktine Tūzloje, kur mūsų šalies komanda turėjo grumtis su Bosnijos ir Hercegovinos komanda.
Tąkart lietuviai laimėjo, jau po kelių dienų bosniai su atsakomuoju maču svečiavosi Vilniuje, o K.Maksvytis pranešė, kad jis traukiasi iš Rusijos ekipos.
Jis tada po kurio laiko gavo pasiūlymą iš Kauno „Žalgirio“ perimti stratego kėdę iš slovėno Jure Zdovco.
K. Maksvytis dabar yra aštuntasis rinktinės vairininkas po nepriklausomybės atkūrimo. Jo pirmtakais buvo Vladas Garastas (1992–1996 m.), Jonas Kazlauskas (1997–2001 ir 2012–2016 m.), Antanas Sireika (2003–2006 m.), Ramūnas Butautas (2007–2009 m.), Kęstutis Kemzūra (2010–2012 m.), Dainius Adomaitis (2016–2019 m.) ir D. Maskoliūnas (2019–2021 m.).
– Net ir pats rinktinės treneris K.Maksvytis po kontrolinių mačų tikino, kad gal reikėjo ir pajusti tą nesėkmės skonį – gal būtų ekipai sveika pralaimėti draugišką mačą. Žinoma, ne specialiai... Kokia jūsų nuomonė? – lrytas.lt paklausė LKF prezidento V.Gedvilo.
– Na, kaip patys suprantate, specialiai pralaimėti neįmanoma. Ir tu būtum nesuprastas. Ne, mano manymu, kai rinktinė žaidžia ir nepralaimi varžovams bet kokio rango kovose, tai yra stabilumo ir gero pasirengimo etalonas.
– Jau po penkių dienų startuoja Europos krepšinio čempionatas. Jūsų mintys apie B grupę, kurioje kovos Lietuva.
– Tai be galo stipri grupė. Jei kalbėsime apie čempionatą, mano galva, dėl medalių gali grumtis aštuonios rinktinės – jos yra panašaus pajėgumo ir bet kuri gali iššauti.
Todėl tikrai negalime teigti, kad sužaidę sėkmingai kontrolinius mačus ir pasaulio atranką esame pasirengę aukso medalių šturmui.
Mes tikrai stiprūs, bet čempionato rungtynės viską parodys, ko mes verti: juk krepšinyje reikia pataikyti į krepšį, reikia ir elementarios sėkmės.
– Vis dėlto: slovėnai yra Europos čempionai, kuriuos veda į priekį Luka Dončičius, Prancūzija kaip visada atrodo fiziškai gerai pasirengusi, šeimininkai vokiečiai nenuspėjami, vengrai tik ką parodė, kad nesirengia nusileisti favoritams.
– Viskas, ką pasakėte, yra teisinga, tačiau galiausiai juk viską lemia ne kažkokios rinktinės įsivaizdavimas ir nuostatos, o tik krepšininkai, kurie tą dieną žaidžia.
Jie irgi klysta, jiems būna geros ar blogos dienos. Tad viską, ką žinojome apie tas rinktines, reikėtų atidėti iki akistatų, kurios ir parodys, kiek teisingi mūsų įsivaizdavimai.
– Toks skausmingas klausimas. Įsivaizduokime, kad Lietuvos rinktinė kaip per sviestą patenka į pasaulio čempionatą – kas jau beveik įvykę, o Europos pirmenybėse nebus pasiektas norimas rezultatas. Ar tai reikš, jog bus keliamas klausimas dėl K. Maksvyčio darbo ekipoje? Bus imamasi drastiškų priemonių?
– Nemanau, kad reikės imtis drastiškų priemonių. Treneris K.Maksvytis tik pradėjo darbą rinktinėje, jam tikrai neblogai sekasi. Ir dabar prie pirmosios nesėkmės šalinti trenerį iš posto?
Manau, tai būtų itin neprotingas sprendimas. Reikia suprasti, kad rinktinės trenerio karjeroje gali ir bus ne tik pergalės, bet ir pralaimėjimai. Reikia duoti treneriui padirbėti, o ne po kiekvieno suklūpimo jį keisti.
Tie specialistų keitimai niekada nieko gero neduoda. Juk ne viskas priklauso nuo trenerio – reikia suprasti, kad yra ir žaidėjai, tam tikros netikėtos aplinkybės, kurių kai kada neįmanoma numatyti.
Lietuvos krepšinio federacija tiki K.Maksvyčiu, tiki jo surinktu štabu – Kęstučiu Kemzūra, Giedriumi Žibėnu. Manau, kad visas K.Maksvyčio štabas yra puikus, jis perspektyvus, turi patirties.
Ir surinkta rinktinė yra tikrai gera. Tikrai nesirengiame jų keisti net ir atsitikus situacijai, kai rinktinei pasiseks ne viską laimėti.
LKF ir Vykdomasis neturi jokių minčių imtis drastiškų priemonių prieš K.Maksvytį, jei Lietuvai nepasisektų pasirodyti Europoje taip, kaip suplanavome.
