Tikslą jau pasiekė?
Ispanijos krepšinio rinktinė nuo 1999 metų dešimt kartų iš eilės žaidė Europos pirmenybių pusfinalyje, iškovojo devynis medalius ir tris kartus tapo čempione.
Pergalių sąrašas – įspūdingas, tačiau Ispanijos žiniasklaida prieš šių metų Europos pirmenybių aštuntfinalio rungtynes nesijaučia tvirtai. Ispanai visai nenustebtų, jei jų komanda šeštadienį pralaimėtų Lietuvos krepšininkams. Atrodo, kad ispanai netgi smarkiai neliūdėtų, nes prasidėjus sudėtingai kartų kaitai, nesitikima, kad rinktinė namo vėl grįš su medaliais.
Ispanijos rinktinės treneris Sergio Scariolo antradienį jo auklėtiniams užsitikrinus kelialapį į atkrintamąsias varžybas tvirtino, kad komanda savo tikslą šiame turnyre pasiekė. Nors kartais būna sunku suprasti, kada S.Scariolo juokauja, o kada kalba rimtai, sprendžiant pagal jo pasisakymus kitose spaudos konferencijose, šį kartą Ispanijos rinktinę treniruojantis italas kalbėjo visiškai rimtai.
Dar prieš Europos pirmenybes S.Scariolo tvirtino, jog Ispanijos rinktinės tikslas ne užimti kažkurią aukštą vietą, o užgrūdinti atsinaujinusią komandą iki Paryžiaus olimpinių žaidynių.
„Trenerio užduotis šiose Europos pirmenybėse – su nepatyrusia komanda bandyti likti konkurencingais ir kartu kurti ateities komandą“, – prieš kelionę į Tbilisį abstrakčią užduotį suformulavo ir Madrido sporto dienraštis „Marca“. Šio leidinio žodžiai skambėjo tarsi S.Scariolo žodžių aidas.
Pavojingiausias akmuo – Lietuva
Europos pirmenybių pirmajame etape Ispanijos rinktinė laimėjo ketverias iš penkerių rungtynių. Ispanai nugalėjo bulgarus ir gruzinus, bet po to netikėtai beviltiškai pralaimėjo belgams. Šis rezultatas Ispanijoje sukėlė nuostabą, bet krepšininkai greitai pasitaisė. Antradienį Ispanijos komanda įveikė juodkalniečius ir užsitikrino kelialapį į aštuntfinalį, o trečiadienį po lygios kovos laimėjo rungtynes dėl pirmosios vietos A grupėje su nesilpna Turkijos rinktine.
„Nors komanda išgyvena pereinamąjį laikotarpį ir jai trūksta kelių pajėgių žaidėjų, pasaulio čempionai parodė, kad tarptautiniuose turnyruose gali kompensuoti talento trūkumą“, – pirmojo etapo rezultatais buvo patenkintas Katalonijos sporto dienraštis „El Mundo Deportivo“.
„El Mundo Deportivo“ iškart padarė išvadą, kad „Palanki atkrintamųjų lentelė atveria kelią iki pusfinalio“ (tai – vieno iš straipsnių antraštė).
„Užėmusi pirmąją vietą grupėje, S.Scariolo komanda iki finalo išvengs pagrindinių favoričių Slovėnijos, Serbijos ar Prancūzijos. Pergalė prieš turkus lėmė, kad žygiuojant garbės pakylos link kelias bus mažiau akmenuotas negu kitoms komandoms.
Sudėtingiausios bus aštuntfinalio rungtynės su Lietuva. Tačiau bet kuri kita varžovė iš B grupės būtų taip pat bauginanti, jei ne daugiau: Lukos Dončičiaus slovėnai, Rudy Gobert‘o prancūzai arba šeimininkai vokiečiai“, – optimistinį atkrintamųjų varžybų paveikslą dėliojo Katalonijos leidinys.
Vis dėlto ir optimistiniame paveiksle yra viena didelė kliūtis – aštuntfinalio varžovė Lietuvos rinktinė. „Lietuviai buvo blogiausi tarp geriausių“, – apie Lietuvos rinktinės rezultatą B grupėje rašė Barselonos sporto dienraštis „Sport“.
Šis leidinys artėjančias rungtynes su Lietuva pavadino „pirmuoju „po Gasolių laikotarpio“ Ispanijos rinktinės rimtu išbandymu“.
„Ispanijos rinktinei rungtynės Berlyne su lietuviais bus kaip finalas, – pareiškė „Sport“. – Šeštadienį Ispanijos ir Lietuvos rinktinės susitiks aštuntfinalyje. Kitais laikais tai galėjo būti Europos pirmenybių finalas, kaip buvo 2003 metais, bet ir šįkart nugalėtojai galės kilti aukštai, o pralaimėjusieji namo grįš nepateisinę lūkesčių“.
Lyderiai – iš vienos komandos
Grupės varžybose rezultatyviausias Ispanijos rinktinės krepšininkas buvo Willy Hernangomezas. 28 metų 209 cm ūgio vidurio puolėjas pelnydavo 15,4 taško.
Komandos draugų vidurkiai buvo žymiai mažesni. Tik prieš kelias savaites Ispanijos pasą gavęs amerikietis Lorenzo Brownas įmesdavo 11,2 taško, lyderio jaunesnysis brolis Juancho Hernangomezas – 9,4 taško, Dario Brizuela – 8,8 taško, Jaime Pradilla – 8,6 taško.
W.Hernangomezas labai gerai pažįsta Lietuvos rinktinės lyderį Joną Valančiūną, su kuriuo praleidžia daug laiko „New Orleans Pelicans“ treniruotėse. Lietuvis yra pagrindinis „Pelicans“ vidurio puolėjas, o ispanas – jo dubleris. W.Hernangomezas komandos starto penkete pradėjo tas rungtynes, kuriose J.Valančiūnas nežaidė.
„Rūbinėje vadovauja Rudy Fernandezas. Nes jis yra kapitonas ir vyriausias žaidėjas. Aikštėje lyderio vaidmenį perima Willy. Daugeliui geriausių žaidėjų gydantis traumas ar jau baigus karjerą, jam teko žengti į priekį ir atsidurti puolimo smaigalyje. Jo galimybės puolant yra labai didelės, bet ginantis reikėtų pasitempti. O kiti jo varžovai bus Domantas Sabonis ir J.Valančiūnas“, – rašė „Marca“.
„Bet mūsų geriausias žaidėjas W.Hernangomezas yra J.Valančiūno dubleris „Pelicans“ komandoje, – liūdnokai priminė Madrido sporto dienraštis „As“. – Ispanijai gera žinia yra ta, kad jis lietuvį pažįsta labai gerai“.
Baugina ne vien aukštaūgiai
Visus varžovus labiausiai gąsdina Lietuvos aukštaūgių duetas. „Jono Valančiūno ir Domanto Sabonio duetas stato aukštą sieną kelyje į ketvirtfinalį“, – prieš aštuntfinalio rungtynes antraštėje parašė ir Barselonos sporto dienraštis „El Mundo Deportivo“.
Tačiau ispanus baugina ne vien lietuvių priekinė linija.
„Jonas Valančiūnas, Domantas Sabonis, Marius Grigonis, Ignas Brazdeikis ir „Barços“ įžaidėjas Rokas Jokubaitis sudaro galingą pirmąjį penketą. Tačiau antrasis penketas yra žemiškesnis ir Ispanijos rinktinė turėtų tuo pasinaudoti.
Bet pirmiausiai „raudonieji“ turi susilpninti aukštaūgių J.Valančiūno ir D.Sabonio galią, o tai yra sunki užduotis“, – tvirtino „El Mundo Deportivo“.
Kitas Barselonos sporto dienraštis „Sport“ sudėliojo kitokį Lietuvos rinktinės smogiamąjį penketą, bet ir jis katalonams neatrodė mažiau bauginantis: „Lietuva turi bauginantį penketą. R.Jokubaitis („Barça“), M.Grigonis („Panathinaikos“), M.Kuzminskas („Zenit“), D.Sabonis („Kings“) ir J.Valančiūnas („Pelicans“) sudaro labai bauginantį starto penketą, kuris turi viską: greitį, perdavimus, tolimus metimus, bet, pirmiausiai, raumenis. Kova dėl atšokusio kamuolio ir gynyba nuo lietuvių tritaškių bus svarbiausi dalykai“.
Tarp pavojingiausių Lietuvos rinktinės krepšininkų nebuvo paminėtas Vitorijos „Baskonia“ puolėjas Rokas Giedraitis. O jis Ispanijos lygoje praėjusį sezoną pelnydavo 10,7 taško. Tarp Ispanijos rinktinės krepšininkų rezultatyviau negu R.Giedraitis žaidė tik Dario Brizuela iš Malagos „Unicaja“.
Madrido leidinys „As“ atskirą straipsnį skyrė J.Valančiūnui. „30-metis J.Valančiūnas yra Lietuvos uola. Nors jis nežaidžia taip gerai, kaip gali, yra pavojingas ir visada savimi pasitikintis.
Nors Domantas Sabonis, Arvydo sūnus, yra labiausiai graibstomas žiniasklaidos, J.Valančiūnas yra komandos pamatas. Senamadiškas vidurio puolėjas papildė savo arsenalą šiuolaikiniais resursais (perdavimu, tolimu metimu) ir tęsia sėkmingą karjerą NBA lygoje“, – Lietuvos rinktinės lyderį aprašė „As“.
Straipsnis buvo pavadintas „Jonas Valančiūnas – Lietuvos grėsmė Ispanijai“.
Kaip įveikti Lietuvą?
Pagal lažybininkų koeficientus, Lietuvos rinktinė yra gana aiški aštuntfinalio favoritė. Pagal Ispanijos žiniasklaidos nuotaikas – taip pat.
Vis dėlto niekas kelti baltos vėliavos neketina. Ispanų sirgaliai tiki, kad jų komanda kovos dėl kiekvienos aikštės pėdos, o apžvalgininkai bando patarti treneriui S.Scariolo.
„Gintis, branginti kamuolį, kovoti dėl atšokusių kamuolių ir pasitelkti visus žaidėjus – ne vien J.Pradilla, bet ir kitus debiutantus“, – galimą pergalės receptą kūrė „Marca“.
„Paprastai per didžiuosius turnyrus S.Scariolo komandos žaidimas vis gerėja. Bet šį kartą dėl talento trūkumo, skirtingai nei praėjusias vasaras, komanda privalėjo visa jėga žaisti nuo pirmųjų rungtynių. Atlygis buvo pelnyta pirmoji vieta grupėje, keturios pergalės per penkerias rungtynes ir optimizmo dozė prieš aštuntfinalio rungtynes su lietuviais. Yra priežasčių tikėti“, – rašė „Marca“.
Padėjo atrankos langai
Ispanijos rinktinė 2019 metais tapo pasaulio čempione. Nors nuo šios pergalės praėjo tik treji metai, komanda pasikeitė neatpažįstamai. Europos pirmenybėse žaidžia vos trys pasaulio čempionai: R.Fernandezas bei broliai Hernangomezai.
Keli vyresnės kartos krepšininkai per praėjusius metus baigė karjerą, nemažai pajėgių žaidėjų gydosi traumas ar neatvyko dėl asmeninių priežasčių.
Rinktinėje daug naujų veidų, bet jie nėra visai nauji. Europos pirmenybių debiutantai Ispanijos rinktinės aprangą jau vilkėjo per atrankos varžybas, kuriose negali žaisti NBA ir Eurolygos krepšininkai.
„As“ leidinys, netikėtai sau pačiam, padarė išvadą, kad Ispanijai labai pravertė FIBA atrankos langų sistema. Atrankos varžybos ispanams padėjo užgrūdinti krepšininkus, kurie anksčiau neturėjo galimybės patekti į pagrindinės sudėties rinktinę.
„Daugeliui tai atrodo nesąmonė, nes dėl Eurolygos varžybų rinktinėse negali žaisti geriausi krepšininkai. Kitiems tai geriausias būdas paruošti krepšininkus pagrindinei rinktinei, kad atėjus didžiųjų turnyrų metui, jie jau žinotų, ką reiškia atstovauti savo šaliai, ir nedrebintų kinkų, – rašė „As“. – Ispanijos krepšinio federacija viena iš pirmųjų suprato, ką duoda garsieji langai.
„Ispanijos B rinktinė“, daugelio nemėgstamas terminas, kaip ir „Langų rinktinė“, jau tapo „Ispanijos A rinktine“.
„Joelis Parra (2000), Jaime Pradilla (2001) ir Usmanas Garuba (2002) paskelbė rinktinės naujos kartos pradžią. Joje taip pat laukiamas Santi Aldama“, – jaunus krepšininkus, kurie galėtų tapti būsimųjų pergalių šaukliais, vardino „As“.
Per paskutines grupės rungtynes su Turkijos komanda ispanų viltį, kad galima laimėti ir aštuntfinalio dvikovą, sustiprino neblogas atsarginių indėlis.
„Iki tol beveik nežaidęs Sebasas Saizas pridėjo intensyvumo, Usmanas Garuba puikiai kovojo su Alperenu Šengunu, kuris yra jo komandos draugas „Houston Rockets“, o Alberto Diazas likus žaisti 19 sek. privertė suklysti Shane‘ą Larkiną“, – pastebėjo „Marca“. Visi trys paminėti krepšininkai iki tol žaidė trumpiausiai, neskaičiuojant R.Fernandezo, kuris į aikštę įleidžiamas tik tada, kai labiausiai reikia.
Priminė Barselonos žaidynes
Šiais metais Lietuva pažymėjo sugrįžimo į oficialias varžybas 30-metį. 1992 metais Nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos sportininkai po ilgos pertraukos galėjo atstovauti savo šaliai, o didysis prisistatymas sporto visuomenei įvyko per Barselonos olimpines žaidynes.
Kadangi Lietuvai svarbus įvykis buvo susijęs su Ispanija, jį prisiminė ir šios šalies žiniasklaida. Prieš aštuntfinalio rungtynes „Marca“ paskelbė didelį straipsnį, kuriame atkūrė 1992-ųjų įvykius.
„Prieš trisdešimt metų per Barselonos žaidynes Lietuvos rinktinė nustebino krepšinio pasaulį. Pirmiausia dėl to, kad tris milijonus gyventojų turinti šalis, kuri ką tik paskelbė nepriklausomybę, iškovojo bronzos medalius. Antra, dėl to, kad jos žaidėjai ant garbės pakylos lipo vilkėdami neįprastą aprangą: spalvingus marškinėlius ir kelnaites, kurie tapo kolekcine vertybe, – rašė „Marca“. – Iki tol, Sovietų Sąjungos priespaudoje, Lietuvos gyvenimas atrodė juodas ir baltas. Šie marškinėliai buvo spalvų sprogimas, psichodelinis permainų reikalavimas“.
