Prieš tris dešimtmečius Kroatijos rinktinė, kurioje spindėjo Toni Kukočas, Dino Radža, Stojanas Vrankovičius ir kitos žvaigždės, kovojant dėl Europos pirmenybių ar olimpinių žaidynių medalių buvo viena iš pagrindinių Arvydo Sabonio, Šarūno Marčiulionio, Rimo Kurtinaičio ir kitų Lietuvos krepšininkų varžovių.
Kroatai ir lietuviai galėjo susitikti ir šių metų Europos pirmenybėse. Komandos artėjo prie tarpusavio dvikovos, bet praėjusį savaitgalį joms kelią pastojo aštuntfinalio varžovai. Lietuviai šeštadienį pripažino ispanų pranašumą, kroatai sekmadienį nusileido suomiams. Ketvirtfinalyje vietoj Lietuvos – Kroatijos rungtynių vyks Ispanijos – Suomijos mačas.
Prieš kelias dienas patirta nesėkmė lietuvių optimizmo dėl šviesios šalies krepšinio ateities nepakirto. Tuo tarpu Kroatijos sporto bendruomenė šios šalies krepšinio ateitį piešia vien tamsiausiomis spalvomis.
Be medalių – nuo 1995 metų
Prieš tris dešimtmečius, kai subyrėjo vieninga Jugoslavijos valstybė, Kroatija buvo viena iš pasaulio krepšinio lyderių. Jos statusą patvirtino 1992–1995 metais olimpinėse žaidynėse, Europos ir pasaulio pirmenybėse per keturis iš eilės turnyrus iškovoti keturi medalių komplektai.
Tačiau po 1995 metų kroatai nelaimėjo jokių medalių!
Kroatija ir šiame amžiuje išugdė ne vieną ryškią žvaigždę. Kas nežino Bojano Bogdanovičiaus, Dario Šaričiaus, Mario Hezonjos, Krunoslavo Simono... Abipus Atlanto žiebiasi ir naujos žvaigždutės. Tačiau kartu susibūrę rinktinėje jie nelaimi nieko.
XXI amžiaus pradžioje kroatai neretai dar būdavo vadinami didžiųjų krepšinio turnyrų favoritais, bet pastaraisiais metais Kroatijos rinktinė tikrųjų favoritų jau negąsdina.
Stebėtis neverta – Kroatijos komanda trečiose iš eilės Europos pirmenybėse nepateko į ketvirtfinalį, nežaidė praėjusiose pasaulio pirmenybėse ir Tokijo olimpinėse žaidynėse. Kroatai nežais ir 2023 metų pasaulio pirmenybėse. Jie nepateko į atrankos turnyro antrąjį etapą ir kartu prarado galimybę kovoti dėl kelialapio į 2024 metų Paryžiaus olimpines žaidynes.
Bausmė už pasipūtimą
Kone vienintelė savybė, kuria vis dar pasižymi Kroatijos krepšininkai – labai gera nuomonė apie save. Tačiau dėl jos kroatai tampa nebent pajuokos objektu.
Taip atsitiko šių metų Europos pirmenybėse. Grupės varžybų paskutiniajame ture kroatai kovojo dėl antrosios vietos su ukrainiečiais. Bet rungtynių pabaigoje Kroatijos krepšininkai tyčia nepataikė baudos metimo, po to nerengė paskutinės atakos, nes norėjo užimti žemesnę trečiąją vietą ir išvengti ketvirtfinalio dvikovos su Slovėnijos rinktine.
Kroatai išvengė ne tik dvikovos su slovėnais, bet ir paties ketvirtfinalio. Į ketvirtfinalį Kroatijos krepšininkų nepraleido aštuntfinalio varžovė Suomijos rinktinė.
„Kroatija nusprendė – viskas arba nieko. Buvome arogantiški ir nelaimėjome nieko“, – bandymą rinktis varžovus įvertino Kroatijos sporto dienraštis „Sportske novosti“.
„Kroatijos rinktinė į Europos pirmenybes vyko po to, kai prieš kelis mėnesius pasiekė naują žemumą – iškrito iš pasaulio pirmenybių atrankos turnyro. Dabar ji turi žaisti kitų Europos pirmenybių atrankos preliminariame etape. Kitaip tariant, atrankos atrankoje. Tai rodo į kokį pakraštį mes nustumti Europos krepšinio žemėlapyje.
Tačiau protingesni netapome ir iškeliavome į Milaną ir Berlyną su nepagrįstomis ambicijomis. Ruošiantis išlydėti veteranus K.Simoną ir B.Bogdanovičių netgi buvo minčių apie medalius. Nusprendėme rinktis varžovus, bet ne aštuntfinalio. Arogantiškai nusprendėme, kad ketvirtfinalyje žaisti su Ispanija bus lengviau negu su Slovėnija.
Paprastai skaičiuoja stipriausieji. Kiti griebia jiems pasitaikančias progas ir bando įrodyti, ko verti. Dabar nebesvarbu, kad Lenkijos rinktinė tikriausiai būtų buvusi paprastesnė varžovė, nes būtent lenkai susitiks su slovėnais“, – rašė „Sportske novosti“.
Kroatai pamiršta krepšinį
Kroatijai krepšinio rinktinės nesėkmė nebuvo tokia skaudi, kaip kaimynei Serbijai. Visų pirma, dauguma kroatų sporto mėgėjų su krepšinio rinktine jau nesieja didelių lūkesčių. „Ar tai apskritai yra nusivylimas?“ – vienoje iš antraščių retoriškai paklausė „Sportske novosti“.
Antra, krepšininkų pralaimėjimas praėjusį savaitgalį nebuvo svarbiausia Kroatijos sporto naujiena, nes Europos čempione tapo šios šalies vandensvydžio rinktinė.
Žinoma, vandensvydis Europoje nėra taip paplitęs, kaip krepšinis. Tačiau Pietų Europos šalyse šis žaidimas labai mėgstamas. Tuo galima įsitikinti net ir pažvelgus į tribūnas per krepšinio rungtynes. Į jas nemaži būriai kroatų, juodkalniečių ar graikų sirgalių ateina dėvėdami vandensvydžio kepuraites.
Pirmadieni visi svarbiausi Kroatijos dienraščiai pirmuosiuose puslapiuose pasveikino auksą iškovojusius vandensvydininkus. Apie krepšinio rinktinė nesėkmę buvo galima perskaityti tik atsivertus sporto puslapius.
Horizonte prošvaisčių nemato
Kroatijos sporto apžvalgininkai eilinį kartą nusivylė krepšinio rinktine. Bet dar blogiau yra tai, kad jie nemato krepšinio ateities.
„Tai – visiškas Kroatijos krepšinio žlugimas. Deja, tik didžiausi optimistai vis dar gali tikėti mūsų krepšiniu“, – negailestingą verdiktą paskelbė „Večernji list“ dienraštis.
„Tikėjomės, kad šios Europos pirmenybės bent kažką pakeis. Ypač po to, kai pasamdėme amerikietį įžaidėją Jaleeną Smithą. Bet šis turnyras, ir labiausiai pralaimėjimas aštuntfinalyje suomiams, patvirtino, kad mūsų krepšinis yra pačioje apačioje, kad žaidimas, kuris anksčiau buvo mūsų pasididžiavimas, visai žlugo. Dabar liko tik pyktis, ašaros, nusivylimas.
Ir tai tęsis daug metų, – perspektyvų nematė „Večernji list“. – Kroatijos rinktinė žaidė silpniausioje Europos pirmenybių grupėje. Varžantis su Estija, Didžiąja Britanija ir Ukraina, buvo neįmanoma užimti vieną iš dviejų paskutinių vietų.
Tačiau iškritome vos susidūrę su rimtesne varžove Suomija. Šią šalį vadinome slidinėjimo supergalia, bet dabar, bent palyginti su Kroatija, Suomija tapo krepšinio supergalia. Šie „slidininkai“ per metus nugalėjo mus tris kartus iš eilės“.
„Galima nagrinėti Kroatijos rinktinės žaidimą ir lyginti ją su kitomis komandomis. Bet svarbiausia išvada – šiose Europos pirmenybėse mes nieko neišmokome, – rašė „Sportske novosti“. – Mes nepadėjome ateities pamatų, bet to daryti mes net nenorėjome. Mes bandėme pasikliauti kelių žaidėjų asmeniniu meistriškumu ir laimėti vienerias ar dvejas rungtynes. Norėjome gražiai atsisveikinti su B.Bogdanovičiumi ir bent trumpam save apgauti, kad Kroatijoje yra krepšinis.
To negavome, ir dabar neturime aiškios ateities vizijos“.
„Mes nuolat ieškome kokio nors pasiteisinimo, bet iškritome, nes neturime komandos. Jos neturime jau 20 metų“, – griežtai nukirto vienas labiausiai vertinamų Kroatijos trenerių Danielis Jusupas, apžvelgęs Europos pirmenybių įvykius „Jutarnji list“ leidinyje.
„Ką dabar darysime? Nežinau. Kroatijos krepšinio sąjungos vadovai bandė pakelti krepšinį iš gilios duobės, į kurią įkritome. Tikiuosi, kad jie išnagrinės viską, ką padarėme neteisingai dabar ir per praėjusius 20 metų. Jei tik ieškosime pasiteisinimų, nieko gero nebus.
Prieš dešimt metų Suomijos nebuvo krepšinio žemėlapyje, bet dabar ji gali parodyti mums kelią, kaip sukurti rinktinę“, – ragino D.Jusupas.
Klubai irgi susilpnėjo
Vis blogėjančią šalies krepšinio padėti atspindi Kroatijos klubų pasiekimai. Eurolygos varžybos šią Balkanų šalį aplenkia jau seniai – pastarąjį kartą Kroatijos klubas Eurolygoje žaidė 2015–2016 metų sezone.
Pietų Slavų šalių klubai dėl kelialapių į Eurolygą kovoja Adrijos lygoje, bet regioniniame turnyre kroatai vis labiau atsilieka nuo stipriausių Serbijos, Juodkalnijos ir Slovėnijos klubų. Kad Kroatijos krepšinis serga, iliustruoja vien tai, kad šios šalies bendrovė „Cedevita“, anksčiau turėjusį stiprų nuosavą klubą (būtent „Cedevita“ žaidė Eurolygos turnyre 2015–2016 m. sezone), dabar remia užsieniečius. Ši bendrovė yra viena iš Liublianos „Olimpija“ klubo savininkių.
„Večernji list“ leidinys neįžvelgė jokių prošvaisčių: „Mūsų klubai taip pat yra parklupdyti. „Cibona“ vos suduria galus su galais ir vos subūrė sudėtį naujam sezonui. „Zadar“ ir „Split“ komandos Adrijos lygoje jau ilgus metus yra statistės“.
