Pirmoji pergalė Aštuonių miestų turnyre
1948 m. balandžio 11 d. Sverdlovskas. Vyrai. Aštuonių miestų turnyras. Papildomos rungtynės
Kaunas – Maskva 48:31 (29:7).
Kaunas: V.Kulakauskas, S.Butautas, J.Lagunavičius, K.Petkevičius, V.Sercevičius, Z.Sabulis, A.Nemcevičius, R.Bajorinas, A.Dabkus, Z.Jakubauskas, I.Kilšauskas. Treneris V.Grešnovas.
1947 metais Kauno Kūno kultūros instituto (KKI) komandai pirmą kartą tapus SSRS vyrų krepšinio čempione, Lietuvos krepšininkams Sovietų Sąjungos varžybose liko viena viršūnė, į kurią dar nebuvo įkopta. Tai – Aštuonių miestų turnyras, varžybų hierarchijoje užėmęs ne mažiau svarbią vietą negu SSRS pirmenybės.
Kauno rinktinei du kartus trūko labai nedaug – 1945 ir 1947 metais kauniečiai tapo Aštuonių miestų vicečempionais. Arti tikslo buvę krepšininkai puikiai suvokė, kad antroji vieta jiems nėra riba.
Nugalėti šiame turnyre buvo sudėtingiau negu SSRS pirmenybėse. Jei per SSRS pirmenybes geriausi Tbilisio krepšininkai buvo išsisklaidę dviejose komandose, geriausi Maskvos krepšininkai – trijose ar net keturiose, tai per Aštuonių miestų turnyrus jie suvienydavo pajėgas. Tuo tarpu lietuviai visus geriausius žaidėjus sutelkė KKI komandoje ir Kauno rinktinė didelės paspirties iš šalies negalėjo tikėtis.
Kita vertus, šaunusis lietuvių penketas – Vytautas Kulakauskas, Stepas Butautas, Justinas Lagunavičius, Kazimieras Petkevičius ir Vincas Sercevičius – visą laiką žaidė kartu, vienas kitą suprato iš pusės žodžio, o tai buvo didelis privalumas, kuriuo Kauno rinktinė pasinaudojo per 1948 metų balandžio 4–11 dienomis Sverdlovske (dabar Jekaterinburgas) vykusį Aštuonių miestų turnyrą.
KKI komanda SSRS čempione tapo žaisdamas be tikro trenerio. Žaidžiančiojo trenerio pareigas ėjo ir komandos draugams vadovavo labiausiai patyręs krepšininkas V.Kulakauskas.
Lietuvos Kūno kultūros ir sporto komiteto vadovai nusprendė, kad rezultatai bus dar geresni, jei komandos žaidimą vertins žmogus, per rungtynes galintis stebėti įvykius iš šalies. Todėl 1948 metų pradžioje Kauno ir Lietuvos vyrų krepšinio rinktinių treneriu buvo paskirtas KKI dėstytojas Valerijus Grešnovas. Kartu buvo sudarytas 18 rinktinės kandidatų sąrašas.
Tačiau 1948 metų pradžioje krepšinio rinktinės treniruotės dėl kažkokių priežasčių vyko ne taip sklandžiai, kaip tikėjosi sporto vadovai. V.Grešnovas net viešai sugėdino geriausius Kauno krepšininkus.
„Štai jau neseniai sukako mėnuo, kai kalbama apie treniruočių būtinumą ir kad jau laikas pradėti jas rimtai vykdyti. Tačiau, nors treniruotės kartais ir vykdomos, bet jų niekas nekontroliuoja, ir to pasekmėje treniruotėse niekuomet nebūna pastovaus pagrindinio sąstato. Mūsų sporto meisteriai laikosi nuomonės, kad „geriems žaidikams treniruotės nereikia, tegu treniruojasi silpnieji“, ir jie sistemiškai ignoruoja tas treniruotes. Visa tai puikiai mato ir žino Kauno m. Kūno Kultūros ir Sporto Komitetas, bet nieko nedaro padėčiai ištaisyti.
Respublikiniam Kūno Kultūros ir Sporto Komitetui, komjaunimo miesto komitetui reikia rimtai susirūpinti komandų reikalais. Kol dar yra laiko, reikia neatidėliojant sudaryti kaip galima palankesnes sąlygas treniruotėms, padidinti jų valandų skaičių, įrengti stovyklą, komandas aprūpinti pirmarūše apranga“, – viešame laiške ragino Kauno rinktinės treneris V.Grešnovas („Tarybų Lietuva“, 1948 m. kovo 2 d.).
1948 metų Aštuonių miestų turnyras, kaip ir 1947 metų SSRS pirmenybės, vyko labai toli nuo Lietuvos. Krepšininkams reikėjo dvi paras keliauti į Urale esantį Sverdlovską.
Ten kauniečiai jau pirmąją turnyro dieną susitiko su viena iš pagrindinių varžovių Tbilisio komanda ir pasiekė pirmąją pergalę 31:24. Kituose dviejuose turuose Kauno rinktinės antpuolių neatlaikė Talinas (24:20) ir Leningradas (39:24).
„Lietuviai pasižymi tikslia technika, apgalvotais deriniais ir kiekvienoms rungtynėms paruoštu konkrečiu planu“, – po trečiosios Kauno rinktinės pergalės rašė „Sovetskij sport“ laikraštis (1948 m. balandžio 10 d.).
Tačiau iš anksto paruoštus planus reikėjo keisti, nes jau turnyro pradžioje kojos traumą patyrė K.Petkevičius. Laimei, jį sėkmingai pakeitė Zenonas Sabulis ir ketvirtajame ture Kauno rinktinė sutriuškino turnyro debiutantę Baku komandą 62:23.
K.Petkevičiaus praradimas atsiliepė penktajame ture per svarbiausias rungtynes su nugalėtojos vardą gynusia Maskvos komanda. Kauniečiai jau rungtynių pradžioje atsiliko 0:6 ir rezultatą pirmą kartą persvėrė tik antrajame kėlinyje (19:17). Po to kurį laiką viskas ėjosi kaip per sviestą ir likus žaisti 6 minutes Lietuvos krepšininkai pirmavo 28:21. Deja, rungtynių pabaigoje taškus rinko tik varžovai – Maskvos rinktinė nugalėjo 31:28 (16:13).
„Paskelbus Maskvos – Kauno susitikimo rezultatą (kova pasibaigė pasekme 31:28 Maskvos naudai), daugelis mūsų respublikos jaunuolių – sporto mėgėjų nustebo. Kodėl Kauno rinktinė, į kurią įeina pagrindinis KKI penketukas, nesugebėjo atsispirti maskviečiams? Atsakymas aiškus – jie pavargo! Juk faktiškai Kauno ekipoje visas rungtynes žaidė pagrindinis penketukas, kuriame tik Sabulis pakeitė Petkevičių. Įtemptos kovos, noras laimėti pareikalavo iš kauniečių labai daug energijos, o prisipažinus, Kauno komanda treniravosi vos vieną mėnesį. Be to, antrasis sąstatas savo žaidimo lygiu dar daug kuo atsilieka nuo pagrindinio ir todėl negalėjo būti panaudojamas atsakingose rungtynėse. Maskviečiai, gi, turį dešimtį lygių žaidėjų rinktinėje, galėjo nuolatos keistis. Štai pagrindinis veiksnys, įgalinęs Maskvą iškovoti laimėjimą prieš Kauną“, – nesėkmės priežastis nagrinėjo „Komjaunimo tiesos“ laikraštis (1948 m. balandžio 14 d.).
Pralaimėję pagrindiniams varžovams, Kauno krepšininkai susitaikė, kad tapti čempionais nepavyks – beliko kovoti dėl antrosios vietos. Tačiau pagalbos ranką netikėtai ištiesė Talino komanda, paskutiniajame ture nugalėjusi Maskvos rinktinę 35:32.
Kauniečiai, savo ruožtu, per du paskutiniuosius turus įveikė autsaiderį Charkovą 57:25 ir Rygą 22:21. Treneris V.Grešnovas per šias dvejas rungtynes leido žaisti antrajam penketui. Jei rungtyniaujant su ukrainiečiais dėl to nekilo jokių sunkumų, tai per mačą su latviais Kauno rinktinė vos neprisižaidė. Vis dėlto viskas baigėsi laimingai: Kaunas ir Maskva per septynis turus iškovojo po šešias pergales, todėl buvo paskirtos papildomos rungtynės.
Balandžio 11 dieną aštuntą valandą ryto prasidėjusiose lemiamose Aštuonių miestų turnyro rungtynėse Kauno krepšininkai pasiekė ko gero įspūdingiausią pergalę pirmosios pokario kartos laikotarpiu. Kauniečiai sutriuškino Maskvos komandą 48:31 (29:7)!
„Pasibaigus Maskva – Kaunas pirmajam kėliniui – rezultatas 29:7 Kauno naudai. Antrame kėlinyje maskviečiai griebėsi visų priemonių pasekmei išlyginti. Seka atkaklūs antpuoliai, kurie, nežiūrint gero kauniečių gynimosi, dažnai pasiekia tikslą. Tačiau ir Kaunas nepraleidžia nė vienos progos padidinti rezultatą – užtikrinti savo pergalę. Štai – jau užsidega ir laikrodžio lemputė, skelbdama pasibaigusį laiką, pasigirsta finalinis teisėjo švilpukas, ir ... pasekmė – 48:31 Kauno naudai. Tai buvo pasiryžimo, sportinės garbės pergalė“, – Sverdlovsko įvykius aprašė „Komjaunimo tiesa“ (1948 m. balandžio 14 d.).
1949 metais Kauno vyrų rinktinė apgynė čempionės vardą ir antrą kartą tapo Aštuonių miestų turnyro nugalėtoja.
Tais metais Leningrade surengtas Aštuonių miestų turnyras buvo neįprastas. Jame be konkurso dalyvavo SSRS rinktinė, kuri ruošėsi Europos pirmenybėms (beje, ruošėsi veltui, nes priimti pirmenybes turėjusi SSRS atsisakė šeimininkės teisių, o paskui sovietų rinktinė neišvyko į Egipte vykusį turnyrą), todėl miestų komandos žaidė be geriausių krepšininkų.
Iš Kauno į SSRS rinktinę buvo pakviesti S.Butautas, K.Petkevičius ir V.Sercevičius, lyderių taip pat neteko Maskvos, Tbilisio ir Talino komandos. Favoritų galimybės išsilygino, jėgų santykis buvo neaiškus.
Keliais naujokais pasipildžiusi Kauno rinktinė neišvengė nesėkmių. Kauniečiai pralaimėjo Rygos ir Tbilisio komandoms. Tačiau varžovai irgi klupo. Net keturios stipriausios komandos iškovojo po penkias pergales ir galutinėje lentelėje buvo surikiuotos pagal tarpusavio rungtynių rezultatus. Pirmąją vietą užėmė Kaunas, antrąją – Maskva, trečiąją – Leningradas, ketvirtąją – Tbilisis.
1949 metų Aštuonių miestų turnyro nugalėtojais tapo V.Kulakauskas, J.Lagunavičius, R.Bajorinas, V.Bimba, G.Bružas, Z.Jakubauskas, G.Janavičius, A.Nemcevičius, Z.Sabulis ir M.Ziminskas.
Nuo 1941 iki 1952 metų Kauno vyrų rinktinė devynis kartus dalyvavo Aštuonių miestų turnyre (tiesa, paskutiniaisiais metais jis tapo Dešimties miestų turnyru). Kauniečiai 1948 ir 1949 metais tapo čempionais, 1945 ir 1947 metais – vicečempionais, paskutiniajame 1952 metų turnyre užėmė trečiąją vietą. Blogiausias lietuvių rezultatas buvo septintoji vieta 1951 metais.
Šeštojo dešimtmečio pradžioje pakeitus SSRS krepšinio varžybų struktūrą, nuo 1953 metų šie turnyrai nebebuvo rengiami.
