„Žalgirio“ namų tvirtovė skendo ne tik nuo 15 tūkst. vietos sirgalių, bet ir Ukrainos vėliavų jūros – dvikovoje su Serbijos klubu „Žalgirio“ arenoje buvo jaučiama dviejų broliškų tautų vienybė, kuri priminė svečiams iš Balkanų, kad Lietuva stovi demokratinio pasaulio pusėje.
„Radome ritmą ketvirtame kėlinyje, pradėjome žiūrėti vieni į kitus, čia krepšinis, reikia kartais rodyti charakterį, susiimti, sakiau, kad yra daug laiko, dar galima daug ką atsukti, nes būna, kai laimi 25 minutes, tačiau vėliau varžovai perlaužinėja rungtynes. Taip neturi būti.
Kai įmeti, tai gerai, nes būna, kai neįmesi. Džiaugiamės. Apskritai daug dalykų susideda, o pabaigoje viskas lėmėsi 50 prieš 50. Ne taip turi spręstis rungtynės, turi būti kiti dalykai, kai tu kontroliuoji kamuolį, kitus dalykus atimi iš jų.
Trečias kėlinys, ketvirtas... Puolime labai daug taisytinų dalykų, mus labai išmušė iš fiziškumo. Jei visi čia nori, kad komanda būtų kovojanti dėl atkrintamųjų, tai į salę, žiūrėti video ir mokintis, nes kitos komandos eis į viršų, mums taip pat reiktų stengtis tą daryti“, – po dvikovos kalbėjo „Žalgirio“ herojumi tapęs E.Ulanovas.
Jam talkino „Žalgirio“ arenoje prisistatęs 31-erių italas Achille Polonara. Pirmadienį vykusiose Lietuvos krepšinio lygos (LKL) rungtynėse akistatoje prieš „Šiaulius“ A.Polonara prametė visus 8 mestus metimus iš žaidimo, tačiau šį kartą viskas buvo kitaip.
Naujasis „Žalgirio“ pirkinys tiesiog sprogo antrajame kėlinyje, kuriame įmetė 8 taškus iš eilės ir pakėlė ant kojų visą „Žalgirio“ areną. Apskritai puolėjas per pirmąją rungtynių pusę surinko net 14 naudingumo balų.
„Džiaugiamės visi dėl jo. Jam tikrai reikia tokių atkarpų, tokios atkarpos jam duos dar daugiau pasitikėjimo. Žinome, kad ilgoje sezono stadijoje mums reikės visų, norisi, kad jis būtų toks iki pat sezono galo“, – apie komandos draugą samprotavo E.Ulanovas.
Gaila, tačiau po pertraukos „Žalgiriui“ sėkmingai startuoti nepavyko – net 26 taškus per trečiąjį kėlinį įmetusi „Crvena zvezda“ atkuto ir į ketvirtąjį kėlinį įsinešė 6 taškų pranašumą – 56:50.
Vis dėlto svarbiausiu metu „Žalgirio“ kapitonas ištempė kauniečius už ausų – E.Ulanovas smeigė du tolimus metimus iš eilės, o visai netrukus pridėjo dar vieną baudos metimą ir nukalė 12-ąją „Žalgirio“ pergalę.
„Jis turi didelius kiaušinius“, – apie komandos draugą atsiliepė Ignas Brazdeikis.
Pirmoji komandų akistata Belgrade baigėsi aikštės šeimininkų pergale 77:73. Tai reiškia, kad kauniečiai įgijo tiesioginį pranašumą prieš „Crvena zvezda“ klubą.
„Svarbu, bet šiai dienai tai nieko nereiškia, turime kuo mažiau žiūrėti į lentelę“, – samprotavo E.Ulanvovas.
– Kas lemia sunkias atkarpas puolime?
– Šiandien mus išmušė fiziškai, jie žaidė po pertraukos labai fiziškai, mus išstumdė tuo fiziškumu. Tokiais momentais reikia judinti kamuolį, ieškoti komandos draugų, turime suprasti, kad prieš mus kitaip ruošiasi komandos, nori iš mūsų daug atimti, reikia neužmigti ant laurų.
– Kas dėjosi galvoje svarbiausiu metu?
– Negalvojau tikrai nieko, buvo likę nedaug minučių, rungtynių pabaigoje buvome praradę kontrolę. Turime nenustoti žaisti dalintis kamuoliu, o svarbiausia – charakteris, reikia nepasislėpti, tai yra žaidimas, net ir per minutę gali daug kas įvykti. Eurolygoje kiekvienas momentas labai svarbus, tai 40 minučių atkarpa, kurioje yra daug dalykų, kuriuos galime geriau kontroliuoti.
– Nuolat pabrėžiate, kad iniciatyvos turi imtis kuo daugiau jūsų komandos draugų, tačiau pabaigoje kamuolys dažnai atsiduria jūsų rankose...
– Nekalbu apie rungtynių galą, treneris pamatė, sakė, kad turiu dar kartą sužaisti. Rungtynės nebuvo patrauklios, tai buvo šlykščios, gynybinės rungtynės, visas 40 minučių būna momentų, kai sustoja komanda, turime geriau organizuotis ir prisiimti atsakomybę ne tik rungtynių pabaigoje.
– Kaip priėmėte M.Kalniečio sprendimą baigti karjerą?
– Blogai. Stengiausi jį atkalbėti, bet jis priėmė sprendimą ir man pasakė vėliau, galbūt aš elgčiausi kitaip. Palinkėsime jam sėkmės naujose iššūkiuose, seksime jo kelią naujoje profesijoje.
– Kokia figūra tai buvo „Žalgirio“ komandoje?
– Labai svarbi. Vien dėl to buvo šiek tiek gaila, dėl to ir nesinorėjo, kad baigtų, nes man daug padėdavo, duodavo patarimus. Daug matęs, suprantantis, žinoma, kad ta rolė nebuvo didelė, bet jis buvo labai svarbi dalis.
