Žvelgiant į visą šimtametę Lietuvos krepšinio istoriją, galima pastebėti, kad Jonavos pavadinimas joje minimas gana retai. Jonavos krepšinis ilgus dešimtmečius atsiliko net tik nuo gerokai didesnių Šiaulių, Panevėžio ar Alytaus, bet ir nuo panašaus dydžio ar mažesnių mūsų šalies miestų.
XX amžiaus ketvirtojo dešimtmečio antrojoje pusėje, kuomet krepšinis, išsiveržęs iš Kauno, Klaipėdos bei Šiaulių, labai sparčiai plito visoje Lietuvoje, iš Jonavos žinių apie krepšinio varžybas beveik neatskriedavo. Buvo pranešimai apie pavienes krepšinio rungtynes, bet nėra žinių, kad tuo metu būtų rengtos Jonavos pirmenybės ar kad mieste būtų bent primityvi salė, tinkama žaisti krepšinį šaltuoju metų laiku.
Jonavos krepšinio komandos nerungtyniavo 1938 metais surengtoje Lietuvos tautinėje olimpiadoje, jonaviečiai nė karto nedalyvavo ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje kasmet vykusių Lietuvos moksleivių žaidynių krepšinio turnyruose.
Pavyzdžiui, 1938 metais Lietuvos moksleivių žaidynių berniukų turnyre su kelių Kauno gimnazijų komandomis varžėsi krepšininkai iš vienuolikos mažesniųjų miestų (antrąją vietą užėmė Joniškio gimnazija, ketvirtąją Vilkaviškio gimnazija, taip pat žaidė komandos iš Šiaulių, Panevėžio, Ukmergės, Tauragės, Prienų, Utenos, Kybartų, Kėdainių ir Pasvalio), bet jonaviečių tarp jų nebuvo.
1942 metų vasarą Kauno „Perkūnas“, kuris tuo metu buvo stipriausias Lietuvos klubas, surengė didelį krepšinio komandos turą po Lietuvą. „Perkūno“ krepšininkai per kelias savaites aplankė Radviliškį, Šiaulius, Marijampolę, Vilnių, Panevėžį, Ukmergę, Jurbarką, Telšius, į kai kuriuos miestus netgi nuvyko po du kartus, bet Kauno pašonėje esančios Jonavos stipriausias Lietuvos klubas į savo maršrutą neįtraukė.
Vis dėlto tų pačių metų rudenį Jonavos pavadinimas pirmą kartą atsirado nacionalinių krepšinio varžybų sąrašuose. Jonavos LFLS klubas pirmą kartą įsiregistravo dalyvauti Lietuvos vyrų krepšinio pirmenybių Ukmergės apygardos turnyre.
Jonavoje prieš karą gyveno apie penkis tūkstančius žmonių. Ukmergė tuo metu buvo kone triskart didesnė, bet Telšiai, Radviliškis ir Jurbarkas buvo panašaus dydžio miestai, kaip Jonava.
Pakilo per porą metų
Jonava ypač sparčiai augo XX amžiaus septintajame dešimtmetyje, kai šalia miesto buvo pastatyta azotinių trąšų gamykla. Dabartinė „Achema“ buvo pradėta statyti 1962 metais, pirmąją produkciją pagamino 1965 metais.
Jei 1959 metais Jonava vis dar buvo 30-as pagal dydį Lietuvos miestas (vis tie patys 5 tūkst. gyventojų), tai per 1970 metų gyventojų surašymą Jonava pakilo į 13-ąją vietą (beveik 15 tūkst. gyventojų).
Augant gyventojų skaičiui, sparčiai augo ir Jonavos sportas. Miesto krepšinio veidu tapo 1969 metais įkurtas ir iš pradžių Jonavos chemijos statybos kombinatui priklausęs „Statybos“ klubas.
„Statyba“ labai greitai užsiaugino raumenis ir jau 1971 metais pirmą kartą pateko į „Sporto“ taurės finalo ketvertą. Jame jonaviečiai pralaimėjo visas trejas rungtynes Kauno „Drobei“, Vilniaus „Medžiui“ bei Panevėžio „Lietkabeliui“ ir užėmė paskutinę ketvirtąją vietą.
Tačiau pamokos nenuėjo veltui. Kitais metais „Statyba“ ne tik grįžo į finalo ketvertą, bet ir jame užėmė antrąją vietą. Jonavos krepšininkai parklupdė Kauno „Bangos“ ir „Drobės“ komandas, o neįveiktas liko tik Kauno „Šilkas“.
Kaip vykdavo taurės turnyras?
„Sporto“ taurės turnyras tais laikais būdavo rengiamas pagal klasikinį europietišką taurės turnyrų modelį. Turnyras buvo atviras, jame galėjo dalyvauti visos norėjusios komandos (tiesa, aukštesniųjų pakopų komandos varžybas pradėdavo vėlesniuose etapuose), burtai būdavo akli (neskirstant komandų į pajėgumo krepšelius), turnyras iki finalo ketverto vykdavo vieno minuso (atkrintamųjų varžybų) sistema.
Tik baigiamojoje dalyje keturios stipriausios komandos žaisdavo vienu ratu.
Aštuntojo dešimtmečio pradžioje, kai Jonavos „Statyba“ pasiekė istorines aukštumas, „Sporto“ taurės vyrų turnyre dalyvaudavo apie šimtą komandų.
Tiesa, „Sporto“ taurės turnyre negalėjo žaisti Kauno „Žalgirio“ ir Vilniaus „Statybos“ krepšininkai, kurie tuo metu rungtyniavo SSRS pirmenybėse. Tačiau stipriausiose Kauno ir Vilniaus komandose žaisdavo daug buvusių „Žalgirio“ ir „Statybos“ krepšininkų. Pavyzdžiui, 1971 metais vilkėdami Kauno „Drobės“ aprangą taurę laimėjo R.Bišlys, A.Čaplikas, A.Čupkovas, S.Karvauskas, L.Venslovas, 1972 metais atstovaudami Kauno „Šilkui“ pergalę šventė A.Čižauskas ir S.Ruzgas. Visi šie krepšininkai septintajame dešimtmetyje bent po kelis sezonus žaidė SSRS pirmenybėse rungtyniavusiame „Žalgiryje“.
O vartant šiek tiek vėlesnių metų „Sporto“ taurės laimėtojų sąrašus, galima pamatyti ir dar garsesnių pavardžių. Aštuntojo dešimtmečio pabaigoje šį prizą laimėjo buvę žalgiriečiai Gediminas Budnikas, Algimantas Žukauskas, Algirdas Šidlauskas, buvęs SSRS rinktinės žaidėjas Romualdas Venzbergas ir net olimpinis čempionas Modestas Paulauskas.
Metė iššūkį žvaigždėms
Nors ketvirtoji ir antroji vietos „Sporto“ taurės turnyre buvo didelis Jonavos krepšinio laimėjimas, didžiausia jonaviečių pergale iki šių dienų derėtų vadinti ketvirtąją vietą 1974 metų Lietuvos spartakiadoje. Spartakiados tais laikais buvo miestų žaidynes, kuriose varžydavosi visi geriausi Lietuvos sportininkai.
Netikėtumas buvo vien tai, kad Jonavos vyrų krepšinio rinktinė pateko į spartakiados baigiamąjį turnyrą, kuriame žaidė aštuonios stipriausios komandos. Tačiau jonaviečiai tuo nepasisotino – jie nugalėjo Šiaulių bei Kėdainių krepšininkus ir buvo per plauką nuo bronzos medalių. Atkakliose mažojo finalo rungtynėse Jonavos rinktinė pralaimėjo Klaipėdos komandai 59:65.
Koks buvo spartakiados krepšinio varžybų lygis, galima suprasti žvelgiant į medalius laimėjusių komandų sudėtis. Čempione tapusioje Kauno rinktinėje žaidė Modestas Paulauskas, Romualdas Venzbergas, Sergejus Jovaiša, Algirdas Linkevičius, Vitoldas Masalskis, Algimantas Žukauskas, sidabro medalius laimėjusioje Vilniaus komandoje – Mykolas Karnišovas, Jonas Kazlauskas, Rimantas Endrijaitis, Rimas Girskis ir kiti.
Garsiausia Jonavos krepšinio asmenybė buvo Juozas Storpirštis. Iš Suvalkijos kilęs J.Storpirštis gyventi į Jonavą atsikraustė 1970 metais, baigęs Lietuvos kūno kultūros institutą (dabar Lietuvos sporto universitetas). Jis buvo Jonavos „Statybos“ žaidėjas, po to – tiek pagrindinės miesto komandos, tiek sporto mokyklos treneris, bet labiausiai pagarsėjo kaip vienas geriausių XX amžiaus pabaigos Lietuvos teisėjų.
Tarp stipriausių neįsitvirtino
Nors aštuntojo dešimtmečio pirmojoje pusėje Jonavos krepšininkai pasižymėjo ir „Sporto“ taurės turnyre, ir spartakiadoje, į Lietuvos pirmenybių aukščiausiąją lygą (pirmąją pakopą) Jonavos komanda pirmą kartą pateko tik 1977 metais.
Tais metais Lietuvos krepšinio federacija, siekdama suteikti geresnes galimybes rajonų krepšininkams, nusprendė padidinti aukščiausioje lygoje žaidusių komandų skaičių nuo 8 iki 16. Tarp naujokių pateko ir Jonavos komanda, kuri tuo metu jau priklausė baldų kombinatui ir žaidė „Klevo“ pavadinimu.
Įsitvirtinti aukščiausioje lygoje jonaviečiams nepavyko. 1977–1978 metų sezone „Klevas“ laimėjo tik dvejas iš 14 rungtynių (su Šiaulių „Statyba“ ir Vilniaus „Statybininku“), vienoje iš dviejų grupių užėmė paskutinę aštuntąją vietą ir grįžo atgal į antrąją pakopą.
Kitą kartą Jonavos komanda kelialapį į aukščiausiąją lygą iškovojo 1985 metais, žaisdama „Azoto“ pavadinimu. Antrasis bandymas buvo truputį sėkmingesnis – „Azotas“ aukščiausioje lygoje žaidė du sezonus.
Pirmąjį 1985–1986 metų sezoną jonaviečiai laimėjo 4 iš 16 rungtynių ir užėmė dešimtąją vietą tarp dvylikos komandų, bet antrąjį 1986–1987 metų sezoną pasiekė tik 2 pergales per 22 rungtynes, užėmė paskutinę dvyliktąją vietą ir vėl iškrito į antrąją pakopą.
Jonavos komandoje tais laikais trumpai žaidė keletas garsių Lietuvos krepšinio žmonių: Algirdas Paulauskas (buvęs Lietuvos moterų rinktinės treneris), Rimantas Grigas (buvęs Kauno „Žalgirio“ vyrų ir dabartinis Lietuvos moterų rinktinės treneris), Edas Nickus (ilgametis Kauno „Atleto“ treneris).
Jonavos krepšinio skilimas
Nors Jonavos „Statybos“ istorija pradėta rašyti 1969 metais, dabartinis Jonavos sporto klubas buvo įkurtas 1999 metais. Tais metais įvyko Jonavos krepšinio skilimas.
1999 metais tuometiniai „Statybos“ klubo vadovai sudarė bendradarbiavimo sutartį su Kauno „Žalgirio“ klubu ir po savo sparnu priėmė „Žalgirio“ dublerius. LKAL žaidusi komanda buvo pavadinta Jonavos „Statyba-Žalgiriu“, bet jai atstovavo „Žalgirio“ klubo jaunimas.
Dalis Jonavos krepšinio bendruomenės nebuvo patenkinta šiais pokyčiais ir įkūrė naują Jonavos sporto klubą (JSK), kurį senuoju „Statybos“ pavadinimu iškart įregistravo Lietuvos trečiojoje pakopoje (LKBL). Naujoji „Statyba“, į kurios rungtynes jonaviečiai rinkdavosi daug gausiau negu į aukštesnėje lygoje žaidusių „Žalgirio“ dublerių rungtynes, jau antrąjį savo gyvavimo sezoną tapo LKBL čempione ir iškovojo teisę žaisti LKAL lygoje.
LKAL pirmenybėse susidarė kurioziška padėtis. Teisę žaisti šiame turnyre 2001 metų rudenį turėjo ir naujoji Jonavos „Statyba“, ir senoji Jonavos „Statyba-Žalgiris“. Vis dėlto atėjus pirmųjų rungtynių dienai LKAL pirmenybėse neliko nė vienos Jonavos „Statybos“. „Žalgirio“ klubo vadovybė grąžino dublerių komandą į Kauną ir iš jos pavadinimo išbraukė žodį „Statyba“, o Jonavos sporto klubo vadovai taip pat atsisakė „Statybos“ pavadinimo ir naujoji Jonavos komanda LKAL pirmenybėse debiutavo kaip JSK.
Garsiausias – D.Maskoliūnas
Po to, kai 1987 metais iškrito iš aukščiausios lygos, Jonavos komanda 24 iš eilės sezonus rungtyniavo keliskart pavadinimą pakeitusioje Lietuvos pirmenybių antrojoje pakopoje (pirmoji lyga, LKAL, NKL).
Jonaviečiai dažnai kovodavo dėl aukščiausių vietų, devynis kartus laimėjo pirmosios lygos, LKAL ir NKL sidabro arba bronzos medalius, bet iki 2021 metų nė karto netapo čempionais.
XX amžiaus paskutiniajame dešimtmetyje ir XXI amžiaus pradžioje antrojoje pakopoje žaidusios Jonavos komandos aprangą taip pat buvo apsivilkę keletas garsių krepšininkų: Romanas Brazdauskis, Ramūnas Butautas, Mindaugas Lekarauskas, Arūnas Visockas, Tomas Masiulis, Vidas Ginevičius, Darius Sirtautas.
Tuo tarpu didžiąsias arenas pasiekusių Jonavos krepšinio auklėtinių nėra daug. Neabejotinai garsiausias Jonavoje išugdytas krepšininkas – Darius Maskoliūnas. Buvęs ilgametis „Žalgirio“ žaidėjas, 1999 metų Eurolygos čempionas ir Sidnėjaus olimpinių žaidynių prizininkas, buvęs „Žalgirio“, Vilniaus „Lietuvos ryto“ ir Lietuvos rinktinės treneris – vienintelis jonavietis, kurio pavardę galėjo gerai įsidėmėti ne vien Lietuvos krepšinio sirgaliai.
LKL klubuose ilgai žaidė kitas jonavietis Nerijus Zabarauskas. Tačiau jo pavardė garsiai skambėjo tik Lietuvoje.
Į LKL pateko neseniai
Šiuo metu Jonava yra devintas pagal dydį Lietuvos miestas. 2021 metų gyventojų surašymo duomenimis Jonavoje tuo metu buvo 27,4 tūkst. gyventojų. Jonava nežymiai lenkė Uteną (25,3 tūkst.) ir Kėdainius (23,5 tūkst.).
Kartu Jonava labai ilgai liko didžiausiu Lietuvos miestu, niekada neturėjusiu Lietuvos krepšinio lygos (LKL) komandos. LKL žaidė keliskart mažesnių Prienų ir Pasvalio komandos, bet Jonavai stipriausioje šalies lygoje vietos neatsirasdavo.
Patekti į LKL buvo neįmanoma, nes Jonavoje nebuvo tinkamos arenos. Nauja arena, kurioje yra 2200 vietų, duris atvėrė tik 2017 metų vasario mėnesį. Išsprendus arenos problemą, iškart išaugo ir tuo metu NKL žaidusio Jonavos sporto klubo siekiai. Vis dėlto jonaviečiams teko palūkėti – jų miesto komanda tik 2021 metais tapo NKL čempione ir iškovojo teisę debiutuoti LKL pirmenybėse.
Stipriausioje šalies krepšinio lygoje Jonavos komanda žaidžia daug geriau, negu praėjusio amžiaus aštuntajame ir devintajame dešimtmečiuose žaidė „Klevas“ ir „Azotas“. Jei anuomet Jonavos komandos kovojo dėl išlikimo, tai naujoji „Jonava“ jau pirmąjį sezoną tapo stipria LKL vidutinioke, o šią savaitę jonaviečiai gali pirmą kartą palaikyti saviškius Karaliaus Mindaugo taurės finalo ketverte.
