Turnyras
Šių metų Europos moterų krepšinio pirmenybės vyks birželio 15–25 dienomis Liublianoje ir Tel Avive. Iš pradžių buvo planuota, kad grupių varžybas priims Tel Avivas bei du nedideli Slovėnijos miestai Celė ir Koperis. Tačiau po to Slovėnijos krepšinio federacija pakeitė planus ir visas šioje šalyje numatytas rungtynes perkėlė į sostinę Liublianą.
Pirmajame etape sudarytos keturios grupės po keturias komandas. Grupių nugalėtojos iškart pateks į ketvirtfinalį. Komandos, kurios grupėse užims antrąją ir trečiąją vietas, žais aštuntfinalyje. Grupių autsaiderės iškart po pirmojo etapo keliaus namo.
A ir B grupių komandos žais Tel Avive, C ir D grupių komandos – Liublianoje. Abiejuose miestuose taip pat vyks po dvejas aštuntfinalio rungtynes, o nuo ketvirtfinalio krepšininkės rungtyniaus tik Liublianoje.
Komandos kovos ne vien dėl medalių, bet ir dėl kelialapių į olimpinės atrankos turnyrą. Teisę žaisti olimpinės atrankos turnyre gaus šešios stipriausios Europos pirmenybių komandos, neskaičiuojant Prancūzijos rinktinės. Prancūzijos krepšininkėms nereikia kovoti dėl olimpinio kelialapio, nes 2024 metų žaidynės vyks Paryžiuje.
Grupių sudėtys
A grupė (Tel Avivas): Ispanija, Graikija, Juodkalnija, Latvija.
B grupė (Tel Avivas): Belgija, Italija, Čekija, Izraelis.
C grupė (Liubliana): Prancūzija, Slovėnija, Didžioji Britanija, Vokietija.
D grupė (Liubliana): Serbija, Turkija, Slovakija, Vengrija.
Permainos
Palyginti su praėjusiomis pirmenybėmis, pasikeitė net penkios komandos. Po pertraukos į Europos pirmenybes grįžta Izraelio, Latvijos, Vengrijos, Didžiosios Britanijos ir Vokietijos rinktinės, kurios pakeis užpernai su stipriausiomis kovojusias Rusijos, Baltarusijos, Kroatijos, Švedijos bei Bosnijos ir Hercegovinos komandas.
Kelios permainos buvo neišvengiamos. Pirmiausiai paaiškėjo, kad į Europos pirmenybes grįš Izraelis, kuriam buvo suteiktos šeimininko teisės.
Po to iš visų oficialių varžybų buvo pašalintos Rusijos ir Baltarusijos komandos. Šių šalių rinktinės 2021 metų lapkritį pradėjo atrankos varžybas, bet jų rezultatai buvo panaikinti.
Izraelio ir Vokietijos rinktinės į Europos pirmenybes grįžta po gana ilgos pertraukos. Šios dvi komandos praėjusį kartą rungtyniavo 2011 metais. Tuo tarpu Latvijos, Vengrijos ir Didžiosios Britanijos krepšininkės praleido tik vieną turnyrą.
Net keturios komandos, kurių šiais metais nebus, užpernai pateko į ketvirtfinalį. Baltarusijos rinktinė praėjusiose Europos pirmenybėse užėmė ketvirtąją vietą, Bosnijos ir Hercegovinos – penktąją, Rusijos – šeštąją, Švedijos – aštuntąją. Kroatijos krepšininkės prieš dvejus metus užėmė vienuoliktąją vietą.
Nuostoliai
Į šių metų Europos pirmenybes neatvyks nemažai ryškių žemyno moterų krepšinio žvaigždžių.
Serbijos rinktinė Europos čempionės vardą gins be Sonjos Vasič, kuri užpernai buvo išrinkta naudingiausia praėjusio turnyro žaidėja. Nors S.Vasič dar tik 34-eri, prie daugelio ryškių pergalių prisidėjusi puolėja užpernai jau baigė krepšininkės karjerą. Serbėms taip pat labai trūks Jelenos Brooks, kuri pastarąjį sezoną buvo vienintelė į Eurolygos rezultatyviausių žaidėjų dešimtuką patekusi europietė.
Dvi pagrindinio penketo žaidėjos neatvyko į Prancūzijos rinktinę. Kadangi prancūzėms nereikia kovoti dėl olimpinio kelialapio, Marine Johannes nusprendė šią vasarą išvykti į WNBA. Tuo tarpu geriausia šių dienų Prancūzijos krepšininkė Gabby Williams klubų sezono pabaigoje patyrė traumą. Tarp „mėlynųjų“ taip pat nėra per praėjusias Europos pirmenybes į geriausių krepšininkių penketą išrinktos veteranės Endene Miyem.
Žaisti Ispanijos rinktinėje atsisakė per 2019 metų Europos pirmenybes naudingiausios krepšininkės prizą gavusi Astou Ndour.
Šių metų Europos pirmenybėse nedalyvaus net trys iš keturių krepšininkių, kurios užpernai užėmė aukščiausias vietas praėjusio turnyro rezultatyviausių žaidėjų sąraše. Tiesa, šių krepšininkių nebus dėl to, kad jų komandos nepateko į žemyno pirmenybes. Užpernai pagal taškus pirmąją vietą užėmė Bosnijos ir Hercegovinos natūralizuota amerikietė Jonquel Jones, trečiąją – kroatė Ivana Dojkič, ketvirtąją – rusė Marija Vadejeva.
Favoritės
Nors Europos čempionės vardą ginanti Serbijos rinktinė prarado dvi svarbiausias krepšininkes, šiais metais serbės vėl bus vienos iš pagrindinių favoričių. Charizmatiškosios Marinos Maljkovič treniruojamos komandos žaidimo gijas vėl laikys natūralizuota amerikietė Yvonne Anderson (Buržo „Tango“), o ir kitoms krepšininkėms netrūksta aukščiausio lygio varžybų patirties. Tina Krajišnik (Jekaterinburgo UGMK), Saša Čadžo, Aleksandra Crvendakič (abi „Istanbul Universitesi“) stengsis kompensuoti praradimus.
Susigrąžinti čempionės vardą siekia užpernai fiasko patyrusi ir kelialapio į pasaulio pirmenybes neiškovojusi Ispanijos rinktinė. Užpernai šią komandą sukrėtė keistas skandalas, kurį sukėlė ilgametį trenerį Lucasą Mondelo „psichologiniu smurtu“ apkaltinusi Marta Xargay.
Po skandalo L.Mondelo neteko darbo, o šiais metais komandą į žemyno pirmenybes atvežė naujas treneris Miguelis Mendezas. Jis labiausiai remsis vyresnės kartos žaidėjomis Alba Torrens („Valencia“) ir Silvia Dominguez (Salamankos „Perfumerias Avenida“), tačiau jau dabar daug tikimasi iš kelių jaunesnės kartos žaidėjų, pirmiausiai – pastarojo Eurolygos sezono atradimu tapusios 21 metų Raquel Carreros („Valencia“).
Užpernai bronzos medalius laimėjusi Belgijos rinktinė turi mažiau aukšto lygio krepšininkių negu kitos favoritės. Tačiau į praėjusių Europos pirmenybių geriausių krepšininkių penketą išrinktos Julie Allemand (Liono ASVEL) ir Emma Meeseman (Stambulo „Fenerbahçe“), kuri gavo geriausios pastarojo Eurolygos sezono krepšininkės prizą, sudaro beveik nepažeidžiamą žaidimo ašį. Todėl naujo trenerio Rachido Meziane‘o vadovaujamos „Belgian Cats“ pagrįstai tikisi grįžti ant garbės pakylos.
Labai pasikeitusioje Prancūzijos rinktinėje liko tik penkios užpernai sidabro medalius iškovojusios krepšininkės. Nors komanda labai atjaunėjo, treneris Jeanas Aime Toupane‘as vis dar gali pasikliauti finalo dieną 36-ąjį gimtadienį pažymėsiančia Sandrine Gruda (Liono ASVEL) ir Valeriane Vukosavljevič (Prahos USK), o jaunosios kartos žaidėjos Marine Fauthoux (Mon de Marsano „Landes“), Iliana Rupert (Bolonijos „Virtus“) ir Alexia Chartereau (Liono ASVEL) taip pat jau vertinamos ne vien Prancūzijoje.
Sudrumsti favoričių ramybę norėtų kelios kitos komandos, kurių viltis – individualiai stiprios lyderės. Pakelti Italijos rinktinę bandys Cecilia Zandalasini (Bolonijos „Virtus“), Vengrijos – sparčiai kylanti žvaigždė Agnes Studer („Szekszard“) ir aukščiausia turnyro žaidėja, 208 cm ūgio Bernadett Hatar („Sopron“), Slovėnijos – Teja Oblak (Prahos USK) ir Eva Lisec (Kursko „Dinamo“), Latvijos – Kitija Laksa (Bolonijos „Virtus“) ir Anete Šteinberga (Buržo „Tango“), Graikijos – šios šalies krepšinio legendos Panagiočio Fasoulo dukra Mariella Fasoula (Salamankos „Perfumerias Avenida“), Turkijos – viena iš dviejų šio turnyro dvimetrinių krepšininkių, natūralizuota amerikietė Teaira McCowan (Stambulo „Galatasaray“).
Praeitis
Šių metų Europos pirmenybės yra 39-osios. Pirmasis turnyras buvo surengtas 1938 metais, o pirmosiomis Europos čempionėmis tapo Italijos krepšininkės.
Po Antrojo pasaulinio karo prasidėjo SSRS rinktinės viešpatavimas. Sovietų komanda nuo 1950 iki 1991 metų per 22 turnyrus net 21 kartą tapo žemyno čempione. Nutraukti SSRS viešpatavimą sugebėjo tik Bulgarijos krepšininkės, kurios aukso medalius laimėjo 1958 metais.
Nuo XX amžiaus paskutinio dešimtmečio čempionės nuolat keisdavosi. Per praėjusius 15 turnyrų (1993–2021 m.) aukso medalius iškovojo net aštuonių šalių rinktinės: keturis kartus – Ispanija, tris – Rusija, po du – Prancūzija ir Serbija, po vieną – Ukraina, Lietuva, Lenkija ir Čekija.
Per tris pastaruosius dešimtmečius tik viena komanda sugebėjo čempione tapti dukart paeiliui. 2017 ir 2019 metais dviejuose iš eilės turnyruose aukso medaliais pasipuošė Ispanijos krepšininkės.
2021 metų Europos pirmenybėse, kurių lemiamos varžybos vyko Valensijoje, aukso medalius iškovojo Serbijos rinktinė. Finale serbės nugalėjo prancūzes 63:54. Bronzos medaliai užpernai buvo įteikti Belgijos komandai.
Lietuvės
Lietuvos moterų krepšinio rinktinė Europos pirmenybėse dalyvavo vienuolika kartų. 1938 metais lietuvės žaidė pirmajame turnyre ir jame užėmė antrąją vietą.
Dėl ilgos sovietų okupacijos Lietuvos rinktinė į Europos pirmenybes grįžo tik 1995 metais ir atkūrus Nepriklausomybę dalyvavo dešimtyje turnyrų.
Geriausias mūsų šalies krepšininkių rezultatas – 1997 metais Vengrijoje iškovoti aukso medaliai. Po to Lietuvos komanda dar du kartus pateko į Europos pirmenybių pusfinalį, bet 2001 ir 2005 metais pralaimėjo lemiamas rungtynes dėl medalių ir tenkinosi ketvirtąja vieta.
Pastarąjį kartą Lietuvos rinktinė Europos pirmenybėse žaidė 2015 metais ir užėmė aštuntąją vietą. Po to Lietuvos krepšininkės patyrė nesėkmes ketverių iš eilės Europos pirmenybių atrankos turnyruose.
Šių metų Europos pirmenybių atrankos turnyre Lietuvos rinktinė laimėjo 3 iš 6 rungtynių ir grupėje užėmė trečiąją vietą. Lietuvės dukart nugalėjo suomes 69:59 ir 65:56, dukart nusileido prancūzėms 56:83 ir 75:83 bei pasidalijo po pergalę su ukrainietėmis 81:62 ir 65:71.
Kelialapį į baigiamąją dalį iškovojo tik atrankos grupės nugalėtoja Prancūzijos rinktinė.
