Bendro sutarimo nėra – Lietuvos rinktinės sirgaliai jau spėjo pamatyti nemažai Filipinų ar sostinės, tačiau savo patirtį vertina labai skirtingai. 2023 metų pasaulio krepšinio čempionate yra galbūt daugiau nei 200 gerbėjų. Vieni po rinktinės rungtynių sėda į lėktuvus ir traukia apžiūrėti Filipinų salų, kiti nusprendžia skirti laiko vienam tankiausiai apgyvendintų miestų Manilai. Bet po kelionių su atributika, šūkiais ir atitinkama nuotaika visi sugrįžta į šventą vietą – „Mall of Asia“ areną, kur kovoja Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė.
Lietuviai noriai pasakoja apie savo keliones po Filipinus. Tiesa – norintys atvirai pasakyti, kas nepatiko, tai renkasi daryti jau ne prieš kameras.
„Fantastika, viskas – fantastika. Nuo maisto iki apgyvendinimo. Kelionė pasiteisino šimtu procentų. Buvome Kinijoje, Brazilijoje, bet man asmeniškai šios šalys nublanksta prieš Filipinus“, – lrytas.lt pasakojo Nikolajus, kurio patirtis leidžia palyginti čempionatus ir olimpiadą eksperto lygiu.
„Tik karšta“, – juokėsi jo bičiulis Aigirius, o Edita pridūrė: „Visko matėme – mes vien keliaujame. Krepšinis ir kelionės. Buvome Palavanijos saloje, krioklius apžiūrėjome. Apžiūrėjome ir miestą. Mes kiekvieną dieną keliaujame.“
Praėjus vos keletui dienų nuo pasaulio krepšinio čempionato pradžios jie jau drąsiai galėjo pasakyti – kelionė pasiteisino.
„Tikrai taip, šimtu procentų“, – choru sakė jie.
Vien gražiausius žodžius Filipinams skyrė ir Dainius.
„Labai geri žmonės, šiltai priima, – apie išskirtinį filipiniečių svetingumą kalbėjo jis. – Skanus maistas, geras čempionatas. Matosi, kad krepšinio šalis. Dar nebuvo to, kas nepatiko. Mes atvykome po rugpjūčio 22 dienos. Nė viena diena dar nenuvylė. Buvome salose, maistas čia super. Matėme daug. Žmonės bendrauja, šypsosi.“
Dainius su Lietuvos rinktine į įvairiausius čempionatus keliauja net nuo 2005 metų. Buvo jis ir 2019-aisiais Kinijoje, kur sirgaliai išsakė ir nemažai kritikos, nors tuomet pabrėžė – turistiniai aspektai džiugino.
„Kinijoje nežinojo, kas yra Lietuva. Čia beveik kiekvienas krepšiniu besidomintis filipinietis žino, kas yra Lietuva. Jie gali išvardyti krepšininkus. Kitose šalyse niekada nežinodavo, kad jų mieste vyksta krepšinis. Čia žino“, – teigė Dainius.
Užsiminus, kad dalis Lietuvos sirgalių akcentuoja šiukšles ir dažnai mieste tvyrantį nemalonų kvapą akivaizdų skurdą, apie kurį pasaulio čempionate kalbama per mažai, Dainius atkirto: „Kas ką nori matyti, tas tą mato. Brazilijoje per olimpiadą buvo didesnis skurdas.“
Tikru pozityvo užtaisu tapo Romanas ir Jurga. Romanas spėjo prarasti piniginę ir apsilankyti policijoje, Jurga – susižeisti ir patekti į ligoninę. Abu netgi apsigyveno apartamentuose, kur išvydo tarakonus. Nė viena šių negandų jų nusiteikimo nepakirto.
„Įspūdis man geras. Svarbu, kad rinktinė laimėtų“, – lrytas.lt portalui pasakodamas apie išskirtinius nuotykius Filipinuose sakė jis.
Tačiau ne visi sirgaliai apie 2023 metų pasaulio krepšinio čempionatą kalbėjo iš teigiamos pusės. Jau po pirmųjų rungtynių atsirado besipiktinančių, kad nėra iki galo pasirūpinta aistruoliais – trūksta vietos, kur visi galėtų susiburti, prie kurių jau buvo pratę. Anksčiau per čempionatus būdavo kuriama Lietuvos sirgalių zona, kur visi rinkdavosi po rungtynių. Aplink areną nėra įprastų kavinių – visos jos yra „Mall of Asia“ prekybos ir pramogų centre.
„Bet ten tik kavutės“, – kartėlio neslėpė prisistatyti nepanoręs lietuvių sirgalius.
Kritiką žėrė ir Žilvinas.
„Pati Manila – prastą, – apie įspūdžius kalbėjo jis. – Čempionato organizacija visa daug prastesnė negu anksčiau. Sudėtinga buvo ir su bilietais, visa organizacija. Bet tikėkimės, kad viskas bus gerai.“
Arnui smagiausia kelionės dalis – kainos. Išties, Manila yra pakankamai pigi. Čia puodelis kavos kainuoja šiek tiek daugiau nei 2 eurus. Nealkoholinio alaus kainos irgi svyruoja nuo poros eurų, tačiau tai priklauso ir nuo vietos.
„Kinijoje iš viso koldūnų galėdavai arenoje gauti, jokio alaus, kaip yra pratę lietuvių sirgaliai. Čia geriau, bet aplink areną nėra nieko, kaip kad Vokietijoje, kur buvo palapinės, galėdavai ateiti, pabendrauti su sirgaliais, atsigerti. O čia tik į areną įėjęs gali kažką nusipirkti. Azija lieka Azija. Europoje kita krepšinio kultūra, nors čia sako, kad jie labai myli krepšinį. Viena iš dviejų valstybių, kur krepšinis pirmoje vietoje. Krepšinis čia daugiau gatvės stiliaus. Jie neturi pasiekimų krepšinį, futbolo. Turbūt aikšteles statyti paprasčiau nei futbolo, galbūt dėl to ir užsikabino ant krepšinio“, – pasakojo Vytautas.
„Šiukšlynas, purvynas, tragiškas eismas, bet šiaip smagu. Smagu, kad pigu. Keliaujame į muziejus, prie jūros buvome, nors ten irgi tragedija. Pabandome kažką vis pamatyti, bet nelabai kas čia, Maniloje“, – nusivylimą išreiškė jis.
Kaip pliusą Arną dar įvardijo ir faktą, kad Filipinai – dvikalbė valstybė, kurioje beveik visi moka anglų kalbą.
„Gelbėja. Kiekviename žingsnyje padeda“, – sakė jis.
„Turėjome ekskursiją po Manilą. Buvome nuvykę su gidu ir į kapines, kur gyvena žmonės. Apie tai išgirdome žiūrėdami vieną laidą, todėl norėjome ir patys pamatyti. Tie kapai – dideli, kaip kokio vieno kambario butas: aptverta, rakinama, antkapiai dideli. Bet žmonės ateina patys ir ten įsikuria. Klausiau dar, kaip taip gali būti, juk yra, kam tie kapai priklauso. Tai paaiškino, kad apsigyvenę žino, kas ir kada ateis – tada ir išsikrausto. Viskas labai keistai atrodo. Nėra normalu, – lrytas.lt pasakojo Danguolė. – Aš neįsivaizduoju, kas ten. Ten ir maistą gamina, telefonus turi. Pavyzdžiui turi būti elektra. Prie vieno antkapio – ir parduotuvė. Europiečiai sunkiai supranta tokį skurdą. Kosmosas. Išėjome, man net negera buvo.“
Pasaulio čempionato organizatoriams dar prieš pirmas rungtynes kritikos žėrė kai kurie aistruoliai, nors ji labiau – FIBA organizacijai. Tuomet lietuviai piktinosi dėl stringančios bilietų sistemos.
Lrytas.lt kalbėjo su Lietuvos rinktinės sirgaliais, kurie į Manilą išvyko dar net neturėdami patvirtintų bilietų, nors už juos buvo sumokėję. Viskas suveikė tik atvykus prie arenos. Sirgaliai dalinasi istorijomis, kaip patvirtinimą gavo tik prisijungimus davę JAV esantiems bičiuliams.
