Lietuva – Graikija 6:3
Lietuvos ir Graikijos krepšininkai penktadienį pasaulio pirmenybėse žais ne atkrintamųjų varžybų rungtynes, bet šios rungtynės veikiausiai vis tiek bus lemiamos.
Aiškia J grupės favorite laikoma JAV rinktinė, ne mažiau aiškia autsaidere – Juodkalnijos komanda. Todėl labiausiai tikėtina, kad būtent lietuviai ir graikai tarpusavyje išsiaiškins antrosios vietos ir antrojo kelialapio į ketvirtfinalį likimą.
Lietuvos ir Graikijos rinktinės iki šiol oficialiuose turnyruose žaidė devynerias rungtynes. Tarpusavio santykių istorija klostėsi labai ritmingai: dvejas paeiliui rungtynes laimėdavo lietuviai, po to vienerias – graikai. Ir taip tris kartus. Iš viso per devynerias rungtynes susikaupė šešios lietuvių ir trys graikų pergalės.
Kelerios rungtynės nebuvo lemiamos. Lietuviai su graikais dažnai susitikdavo grupės varžybose, ir dažniausiai abi komandos iškovodavo teisę žengti į kitą etapą.
Vis dėlto šios komandos jau žaidė ketverias lemiamas rungtynes, prieš kurias buvo aišku, kad pralaimėjusieji liks tuščiomis. Praėjusias lemiamas rungtynes, vykusias 2017 metų Europos pirmenybių aštuntfinalyje, laimėjo Graikijos krepšininkai.
Nelauktas sutriuškinimas (1996 m.)
Žūtbūtinėse rungtynėse Lietuvos ir Graikijos rinktinės pirmą kartą susirėmė per 1996 metų Atlantos olimpines žaidynes. Olimpiniame turnyre abi komandos užtikrintai žaidė grupių varžybose ir susitiko krepšininkams didžiausią siaubą varančiame etape – ketvirtfinalyje.
Ir lietuviai, ir graikai turėjo argumentų, bet rungtynės parodė, kad mūsų šalies rinktinei nebuvo ko bijoti. Tuo tarpu Graikijos krepšininkams antradienio popietė Atlantoje virto baisiausiu košmaru.
Kai kurie sirgaliai turbūt net nespėjo patogiai įsitaisyti priešais televizorių, o rungtynių nugalėtojai jau nekėlė abejonių. Šeštąją minutę Arvydas Sabonis, Šarūnas Marčiulionis, Rimas Kurtinaitis, Artūras Karnišovas ir Mindaugas Žukauskas (mūsų starto penketas) triuškino varžovus 18:2. 15-ąją minutę rezultatas buvo 59:24 ir likusi mačo dalis Vlado Garasto treniruojamai komandai tapo formalumu.
Lietuvos rinktinė laimėjo šias ketvirtfinalio rungtynes 99:66 (Š.Marčiulionis 16, R.Kurtinaitis ir A.Karnišovas po 15, G.Einikis 12), o po kelių dienų pasipuošė Atlantos žaidynių bronzos medaliais.
Ir vėl – didelė lietuvių persvara (1999 m.)
Per 1999 metų Europos pirmenybes lietuviai ir graikai atsidūrė panašioje padėtyje, kaip dabar. Komandos susitiko grupės varžybų paskutinėse rungtynėse, prieš kurias buvo aišku, kad pralaimėjusieji į kitą etapą nepateks.
Lietuviams pralaimėjimas būtų buvęs labai skaudus smūgis, nes tais metais į rinktinę po pertraukos grįžo Arvydas Sabonis. Tačiau ir graikai tikėjosi daug geresnio rezultato – prieš metus jie pasaulio pirmenybėse užėmė ketvirtąją vietą. Į Prancūzijoje vykusias Europos pirmenybes nebeatvyko keli graikų veteranai, bet šios šalies krepšininkai ir sirgaliai negalėjo nė pagalvoti, kad turnyrą baigs pirmajame etape.
Tačiau nutiko būtent taip. Ketvirtoji pasaulio komanda namo buvo išlydėta Europos pirmenybėse neiškovojusi nė vienos pergalės. Dižono arenoje Lietuvos krepšininkai žaidė daug geriau. Lietuviai, kaip ir Atlantoje, greitai susikrovė lemiamą pranašumą ir įtikinamai nugalėjo 82:64 (A.Karnišovas 20, A.Sabonis 18, S.Štombergas 13).
Po to Jono Kazlausko treniruojama Lietuvos rinktinė sėkmingai žaidė antrajame grupių etape, bet ketvirtfinalyje nusileido Ispanijos krepšininkams.
Kovojo dėl bronzos medalių (2007 m.)
Dar svarbesnes rungtynes lietuviai ir graikai žaidė 2007 metų Europos pirmenybėse. Šių rungtynių nugalėtojams buvo įteikti bronzos medaliai ir kelialapis į Pekino olimpines žaidynes. Pralaimėjusieji kovoti dėl olimpinio kelialapio privalėjo 2008 metais surengtame atrankos turnyre.
Ispanijoje vykusiose žemyno pirmenybėse nuo pirmųjų dienų solidžiau rungtyniavo Ramūno Butauto treniruojama Lietuvos rinktinė. Bet pusfinalyje mūsiškiai nesugebėjo įveikti Rusijos komandos. Graikai žaidė blankiau, tačiau taip pat nusigavo iki pusfinalio, kuriame pripažino turnyro šeimininkės ir pagrindinės favoritės Ispanijos rinktinės pranašumą.
Prieš rungtynes dėl bronzos medalių Graikijos krepšininkų psichologinė būsena buvo daug geresnė. Vis dėlto lietuviai sugebėjo atsigauti po rusiško nokdauno ir nugalėjo graikus 78:69 (K.Lavrinovičius 19, R.Šiškauskas ir L.Kleiza po 13).
„Ir susikaupėme, ir viskas geriau sekėsi. Su rusais žaidėme be poilsio dienos, o jie buvo pailsėję, išnagrinėję mūsų komandą, – po bronzines pergalės sakė rezultatyviausias Lietuvos rinktinės krepšininkas Kšištofas Lavrinovičius. – Jei būtume pralaimėję finale, nebūtų tiek džiaugsmo, kiek po pergalės mažajame finale. Svarbiausia – kad iškovojome olimpinį kelialapį“.
Nelemiamos rungtynės
Kitas tris pergales Lietuvos rinktinė pasiekė 1995 metų Europos pirmenybėse, 2004 metų Atėnų olimpinėse žaidynėse ir 2011 metų Europos pirmenybėse.
1995 metais Atėnuose lietuviai įveikė graikus 89:73 (Š.Marčiulionis 28, A.Sabonis 18, A.Karnišovas 17).
2004 metais vėl Atėnuose mūsų šalies krepšininkai nugalėjo 98:76 (R.Šiškauskas 25, S.Štombergas 22, D.Songaila 13).
Šios dvejos rungtynės vyko grupės varžybose, o paskui į kitą etapą pateko ir lietuviai, ir graikai.
Per Lietuvoje vykusias 2011 metų Europos pirmenybes Lietuvos ir Graikijos rinktinės žaidė turnyrinės reikšmės neturėjusias rungtynes dėl penktosios vietos. Medaliai abiem komandoms jau buvo nepasiekiami, kelialapiai į olimpinės atrankos turnyrą – iškovoti. Krepšininkus nuteikti galėjo nebent noras gražiai atsisveikinti su bilietus į „Žalgirio“ areną įsigijusiais sirgaliais.
To užteko. Kęstučio Kemzūros treniruojama Lietuvos rinktinė nugalėjo Ilijo Zouro treniruojamą Graikijos komandą 73:69 (M.Pocius 13, D.Songaila, M.Kalnietis 11).
Graikai dvi pergales pasiekė per 1997 metų Europos pirmenybes Ispanijoje ir 2006 metų pasaulio pirmenybes Japonijoje.
1997 metais Graikijos rinktinė laimėjo 73:66 (S.Štombergas 16, G.Einikis 12, D.Lukminas 10), 2006 metais graikai nugalėjo 81:76 (D.Songaila 18, L.Kleiza 14, S.Jasaitis 13).
Lietuvos rinktinei šiedu pralaimėjimai nebuvo pražūtingi. Lietuviai abu kartus taip pat pateko į kitą etapą.
Favoritai iškeliavo namo (2017 m.)
Jei po 1997 ir 2006 metais patirtų pralaimėjimų buvo laiko atsigauti, tai 2017 metais graikų kirtis lietuviams buvo lemiamas. Per Stambule vykusias Europos pirmenybes komandos susitiko aštuntfinalyje ir pralaimėjusiems buvo įteiktas bilietas namo.
Deja, šį bilietą gavo Dainiaus Adomaičio treniruojama komanda, nusileidusi Graikijos rinktinei 64:77.
Grupės varžybose daug geriau žaidė Lietuvos krepšininkai. Pirmajame etape Tel Avive rungtyniavę lietuviai per penkerias rungtynes pasiekė keturias pergales ir tapo B grupės nugalėtojais.
Tiesa, D.Adomaičio penketui pirmajame ture kaulus aplamdė Sakartvelo krepšininkai, bet žaizdą užgydė pergalės prieš izraeliečius, italus, ukrainiečius ir vokiečius.
Lietuvos rinktinė buvo įsibėgėjusi, todėl beveik niekas negalvojo, kad aštuntfinalyje iškilusi graikų kliūtis nebus įveikta. Juo labiau kad Graikijos komanda kitoje grupėje užėmė tik ketvirtąją vietą, o kelialapį iškovojo paskutiniame ture laimėjusi lemiamas rungtynes su lenkais.
Deja, Stambulo Sinano Erdemo arenoje viskas pakrypo ne taip, kaip tikėtasi. Viskas į blogąją pusę pakrypo jau pirmajame kėlinyje, kuriame graikai pradėjo sparčiai toli. Ketvirtajame kėlinyje jų pranašumas padidėjo iki 17 taškų.
Vilties spindulėlis įsižiebė, kai ketvirtojo kėlinio viduryje Lietuvos krepšininkai pakilo į lemiamą šturmą ir sumažino atsilikimą 59:63. Tačiau Graikijos komanda neišsigando ir pasiekė pergalę.
Graikų džiaugsmas po pergalės prieš lietuvius truko neilgai. 2017 metų Europos pirmenybių ketvirtfinalyje mūsiškių skriaudikai nusileido Rusijos rinktinei.
Liko po tris žaidėjus
„Esame susitarę, kad kaltinti niekas nieko neturi. Paprasčiausiai klydome gindamiesi, trūko agresijos, todėl neatlikome to, ką buvome susitarę, – po lemiamo pralaimėjimo sakė D.Adomaitis. – Keliuose tarpsniuose tikrai gerai gynėmės, bet puldami nepriėmėme gerų sprendimų. Keli metimai buvo paruošti, bet jų nepataikėme. Kartais stigo ir sėkmės.
Klausiate, ar žaidėjai turėtų prisiimti atsakomybę dėl to, kad nepataikė? Manau, kad ne. Tik treneris privalo tai daryti.
Nesugebėjau žaidėjų atskirti nuo informacijos, kuri juos pasiekė. Sakiau, kad Graikijos rinktinė – be galo patyrusi komanda, kuri moka žaisti. Sakiau, kaip reikia žaisti, bet padarėme mūsų mentalitetui netinkamų klaidų, kurias darėme ir per rungtynes su Sakartvelu.
Šiandien viskas pasikartojo. Visi mums garsiai šaukė, aiškino apie mūsų jėgą, bet tai labiau nuteikė graikus. Dėl to save kaltinti turėtų visi mūsų ekspertai“.
D.Adomaičio užuomina apie „ekspertus“, ko gero, pirmiausiai buvo skirta Tomui Pačėsui, nepagarbiai atsiliepusiam apie Graikijos rinktinės trenerį Kostą Missą. T.Pačėso replikos tuomet sukėlė didelį atgarsį ir Graikijoje.
Lietuvos rinktinėje per šias aštuntfinalio rungtynes rezultatyviausiai žaidė Mindaugas Kuzminskas (20 taškų), Jonas Valančiūnas (13) ir Mantas Kalnietis (11), Graikijos – Kostas Sloukas (21), Nikas Kalathis (14), Giannis Bourousis ir Kostas Papanikolaou (po 11).
Nors praėjo tik šešeri metai, abiejose komandose liko vos po tris Stambulo aštuntfinalio dalyvius: Lietuvos rinktinėje – M.Kuzminskas, J.Valančiūnas ir Donatas Motiejūnas, Graikijos – K.Papanikolaou, Giorgos Papagiannis ir Ioannis Papapetrou.
