Daugelį krepšinio sirgalių savo žaidimu nustebinusi Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė šeštadienį baigs pasirodymą pasaulio čempionate Maniloje. Kazio Maksvyčio auklėtiniams liko kova dėl 5-osios vietos prieš Latvijos rinktinę.
Lietuviai čempionate iškovojo 6 pergales ir patyrė vos vieną pralaimėjimą. Tiesa, jis buvo labai skaudus, mat ketvirtfinalyje kritome prieš Serbijos krepšininkus. Pralaimėjimas palaidojo ne tik galimybę kovoti dėl medalių, bet ir tiesioginius bilietus į 2024-ųjų Paryžiaus olimpiadą.
Nepaisant to, rinktinė nenuleido galvų, ketvirtadienį įveikė slovėnus ir čempionatą gali baigti dviem pergalėmis paeiliui. Šis čempionatas Lietuvos sirgaliams įsimins dėl dviejų dalykų – istorinės pergalės prieš JAV ir puikaus Kazio Maksvyčio auklėtinių žaidimo.
Nors dėl didelių netekčių daug kas prieš čempionatą skeptiškai vertino Lietuvos galimybes, komanda parodė, kad net ir be D.Sabonio, Mariaus Grigonio ar Edgaro Ulanovo pagalbos gali atrodyti solidžiai. Paradoksalu, bet dalis rinktinės žaidėjų aikštėje atrodė kur kas labiau atsipalaidavę, žinantys savo vaidmenį ir užduotis aikštėje.
Rinktinės vedliu ir vėl tapo komandos kapitonas J.Valančiūnas, kuris per mačą rinkdavo po 14,7 taško, 8,9 atkovoto kamuolio ir 18,3 naudingumo balo.
Nepaisant to, dar prieš turnyro pradžią buvęs rinktinės treneris D.Adomaitis tikino, kad J.Valančiūno era rinktinėje jau praėjo, tad metas visas vadeles atiduoti į „Sacramento Kings“ vidurio puolėjo D.Sabonio rankas.
„JV yra tiek daug atidavęs rinktinei ir visada važiuoja į ją, bet, manau, atėjo momentas, kai visą rinktinę reikia dėlioti aplink Domą. Jonas – protingas žaidėjas, todėl galvoju, kad nebūtų dėl to problemų – ir dėl minučių, ir dėl kitų dalykų“, – basketnews.lt sakė nuo Europos krepšinio nutolęs ir šiuo metu Japonijoje dirbantis D.Adomaitis.
Vis dėlto toks pastebėjimas sukėlė šypseną LKF vadovams.
„J.Valančiūnas yra šiuolaikinio mūsų krepšinio ikona. Tai – nuostabi asmenybė, labai daug padedanti rinktinei, – portalui lrytas.lt tikino M.Balčiūnas. – Ne tik vienas ar kitas įmestas metimas lemia jo dalyvavimą visame procese, jis yra ideologinis ir dvasinis komandos lyderis. Jo dalyvavimas bus reikalingas tiek, kiek jis galės. Aišku, viskas priklausys nuo trenerių, kaip jie sudėlios sudėtį. Bet jau šiame čempionate matėme, kad J.Valančiūnas sugeba būti naudingu įvariuose vaidmenyse. Buvo puikus tandemas su Donatu Motiejūnu, kitais metais nežinau, kas bus. Duok, Dieve, kad būtų visi sveiki, visiems vietos užteks, svarbu, kad noro būtų. Bet J.Valančiūnas yra didelė komandos dalis, tikiuosi, kad dar ilgai jis tokia bus.“
J.Valančiūnui dar tik 31-eri. Tikėtina, kad jis solidų žaidimą dar demonstruos bent dvejus ar trejus metus. Kitą vasarą rinktinės lauks olimpinė atranka, jei pavyks ją laimėti, Lietuva po pertraukos ir vėl dalyvaus olimpinėse žaidynėse. Tai, ko gero, sukels papildomą norą ir motyaviciją visiems geriausiems šalies žaidėjams apsivilti rinktinės marškinėlius ir atstovauti savo šaliai.
Ir K.Maksvyčiui vėl teks spręsti sunkų rebusą – kaip aikštėje sutalpinti J.Valančiūną bei D.Sabonį.
Nepaisant to, ar strategas girdi kitų trenerių patarimus, ar ne, jei tik J.Valančiūnas norės atstovauti rinktinei, o tai jis jau daro dešimtmetį, jis bus rinktinėje, kur atliks svarbų vaidmenį.
Kaip teigė M.Balčiūnas, J.Valančiūno vaidmuo rinktinėje neatsiriboja tik pelnytais taškais ir atkovotais kamuoliais. Krepšininkas šią vasarą puikiai parodė, koks patriotas yra. Jis buvo vienas iš nedaugelio svarbiausių rinktinės žaidėjų, kuris K.Maksvyčiui nepasakė „ne“. Be to, jis pats bendravo su likusiais komandos žaidėjais, kuriuos skatino vasarą praleisti su rinktine.
M.Balčiūnas yra teisus, J.Valančiūnas yra šiuolaikinio Lietuvos krepšinio ikona, kurią patraukti į šoną dar gerokai per anksti.
