EUROLYGA

Auksiniai Europos čempionai: kaip susiklostė jų asmeninis gyvenimas po 2003-iųjų triumfo?

Kai prieš 20 metų Stokholmo „Globe“ arenoje laistėsi pergalės šampanu ir traukė storus cigarus, jų karjeros kreivė dar tik kilo. O dabar auksinės – 2003 metų Europos krepšinio čempionės – rinktinės vyrai krepšinį žaidžia nebent savo malonumui. Vieni apsivilko verslininko kostiumą, kiti sėdo į nuolat degančią trenerio kėdę. Kaip susiklostė žemyno čempionų likimas?

 Auksiniai Europos čempionai: kaip susiklostė jų asmeninis gyvenimas?.<br> Lrytas.lt montažas.
 Auksiniai Europos čempionai: kaip susiklostė jų asmeninis gyvenimas?.<br> Lrytas.lt montažas.
 Europos čempionų sutikimas Kaune.<br> M. Patašiaus/LR archyvo nuotr.
 Europos čempionų sutikimas Kaune.<br> M. Patašiaus/LR archyvo nuotr.
 Europos čempionų sutikimas Kaune.<br> M. Patašiaus/LR archyvo nuotr.
 Europos čempionų sutikimas Kaune.<br> M. Patašiaus/LR archyvo nuotr.
 Europos čempionų sutikimas Kaune.<br> M. Patašiaus/LR archyvo nuotr.
 Europos čempionų sutikimas Kaune.<br> M. Patašiaus/LR archyvo nuotr.
 Europos čempionų sutikimas Kaune.<br> M. Patašiaus/LR archyvo nuotr.
 Europos čempionų sutikimas Kaune.<br> M. Patašiaus/LR archyvo nuotr.
 Europos čempionų sutikimas Kaune.<br> M. Patašiaus/LR archyvo nuotr.
 Europos čempionų sutikimas Kaune.<br> M. Patašiaus/LR archyvo nuotr.
 Europos čempionų sutikimas Kaune.<br> M. Patašiaus/LR archyvo nuotr.
 Europos čempionų sutikimas Kaune.<br> M. Patašiaus/LR archyvo nuotr.
 Europos čempionų sutikimas Kaune.<br> M. Patašiaus/LR archyvo nuotr.
 Europos čempionų sutikimas Kaune.<br> M. Patašiaus/LR archyvo nuotr.
 Europos čempionų sutikimas Kaune.<br> M. Patašiaus/LR archyvo nuotr.
 Europos čempionų sutikimas Kaune.<br> M. Patašiaus/LR archyvo nuotr.
Nuotr. iš LR archyvo
Nuotr. iš LR archyvo
Buvęs genialus įžaidėjas Š.Jasikevičius po krepšininko karjeros tapo treneriu.<br>V.Skaraičio nuotr.
Buvęs genialus įžaidėjas Š.Jasikevičius po krepšininko karjeros tapo treneriu.<br>V.Skaraičio nuotr.
Š.Jasikevičiaus santuoka su L.Abargil (kairėje) truko neilgai, o su A.Douka šeimos židinį jis kursto jau daugiau kaip 10 metų.<br>Nuotr. iš LR archyvo
Š.Jasikevičiaus santuoka su L.Abargil (kairėje) truko neilgai, o su A.Douka šeimos židinį jis kursto jau daugiau kaip 10 metų.<br>Nuotr. iš LR archyvo
 Š. Jasikevičius su žmona.<br>M.Patašiaus nuotr.
 Š. Jasikevičius su žmona.<br>M.Patašiaus nuotr.
 S. Štombergas.<br>V.Skaraičio nuotr.
 S. Štombergas.<br>V.Skaraičio nuotr.
 A. Macijauskas su žmona.<br>Nuotr. iš LR archyvo
 A. Macijauskas su žmona.<br>Nuotr. iš LR archyvo
 A. Macijauskas.<br>G.Šiupario nuotr.
 A. Macijauskas.<br>G.Šiupario nuotr.
 Europos čempionai.<br>V.Skaraičio nuotr.
 Europos čempionai.<br>V.Skaraičio nuotr.
 A. Sireika su žmona.<br>V.Skaraičio ir LR archyvo nuotr.
 A. Sireika su žmona.<br>V.Skaraičio ir LR archyvo nuotr.
 E. Žukauskas su žmona.<br> LR archyvai.
 E. Žukauskas su žmona.<br> LR archyvai.
 G. Gustas.<br> V.Skaraičio nuotr.
 G. Gustas.<br> V.Skaraičio nuotr.
 M. Žukauskas su žmona.<br>LR archyvai.
 M. Žukauskas su žmona.<br>LR archyvai.
 V. Praškevičius.<br> LR archyvai.
 V. Praškevičius.<br> LR archyvai.
 M. Žukauskas.<br> LR archyvai.
 M. Žukauskas.<br> LR archyvai.
 D. Slanina.<br> V. Skaraičio nuotr.
 D. Slanina.<br> V. Skaraičio nuotr.
 Dainius Šalenga.<br> LR archyvai.
 Dainius Šalenga.<br> LR archyvai.
 V. Praškevičius.<br> V. Skaraičio nuotr.
 V. Praškevičius.<br> V. Skaraičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (26)

Lrytas.lt

Sep 30, 2023, 11:47 AM, atnaujinta Sep 30, 2023, 6:59 PM

Europos krepšinio sostą 2003-iųjų rugsėjį užėmę karaliai iš Lietuvos namo parsivežė iš Švedijos princo Carlo Philipo rankų gautus aukso medalius.

Tie aukso medaliai – vieninteliai, kuriuos yra laimėjusi atkurtos nepriklausomos Lietuvos krepšinio rinktinė. Ant garbės pakylos olimpinėse žaidynėse, Europos ir pasaulio čempionatuose ji buvo užkopusi ir daugiau sykių, bet iki viršūnės nukeliavo tik tąkart Švedijoje.

Šarūnas Jasikevičius tuomet dar buvo nusidažęs plaukus šviesiomis sruogomis, o dabar jo galvą balina sidabro gijos. Arvydas Macijauskas dar buvo pravardžiuojamas Kalašnikovu, nes varžovus į neviltį dažnai varė staigiais taikliais tritaškiais, o dabar daugiau laiko leidžia ne aikštėje su kamuoliu, bet šiaip treniruodamasis. Ramūnui Šiškauskui dėl universalumo aikštėje buvo prilipusi baltų Pippeno pravardė. Tada Šiška dar buvo nevedęs, o dabar jo šeimoje auga penki berniukai.

Europos krepšinio čempionų keliai išsiskyrė, tačiau praėjusią savaitę dauguma jų vėl susitiko aikštėje per parodomąsias rungtynes, skirtas prieš 20 metų iškovotam auksui prisiminti. Nors krepšininko karjerą baigė daugiau kaip prieš dešimtmetį, Macas vėl parodė, kad jo ranka vis dar tokia pat taikli kaip jaunystėje (pelnė 21 tašką), o R.Šiškauskas net ir po kelių operacijų vis dar sunkiai sustabdomas (16 taškų).

Nors auksinė rinktinė ir pralaimėjo (62:68) vadinamajai Žvaigždžių rinktinei, kurios pagrindą sudarė jaunimo iki 20 metų rinktinės žaidėjai, svarbiausia buvo ne pergalė, o gyvas komandos susitikimas. Tik dabar kalbos daugiausia sukosi jau ne apie krepšinį, o apie asmeninį gyvenimą. Jo užkulisius praskleidė ir „Savaitgalis“.

Šarūnas Jasikevičius (47 m). Tie 2003-ieji, kai Švedijoje Lietuvos rinktinė tapo Europos čempione, jos lyderiui apskritai buvo išskirtiniai. Jis ne tik laimėjo auksą, bet ir parsivežė čempionato naudingiausio žaidėjo apdovanojimą, o su „Barcelona“ laimėjo Ispanijos taurę ir čempionatą bei Eurolygą. Taip pat buvo išrinktas geriausiu Lietuvos metų sportininku.

„Visi titulai svarbūs, bet svarbiausias tas, kuris iškovotas atstovaujant savo šaliai“, – ne kartą pabrėžė vienas ryškiausių visų laikų Lietuvos krepšininkų. Aistruolių numylėtiniu ne tik Lietuvoje, bet ir visose kitose šalyse, kuriose dirbo ar žaidė, Š.Jasikevičius tapo ne tik dėl išskirtinio talento aikštėje, bet ir dėl aštraus liežuvio bei lyderio savybių.

Lyg magnetas Š.Jasikevičius traukė ir moteris – nors šalia glaudėsi ir lietuvės, tuokėsi legendinis įžaidėjas su užsienietėmis.

Pirmoji Š.Jasikevičiaus santuoka su 1998-ųjų konkursų „Mis Izraelis“ ir „Mis pasaulis“ nugalėtoja Linor Abargil truko mažiau kaip dvejus metus.

2006 m. vasarį po NBA Visų žvaigždžių savaitgalio Hjustone, kuriame lietuvis žaidė geriausių lygos pirmamečių komandoje, juodu su L.Abargil kelioms dienoms nuskrido į Niujorką ir apsistojo Manhatane – viename iš 8 buvusio JAV prezidento Donaldo Trumpo imperijai priklausančių viešbučių. Atrodo, kad būtent ten krepšininkas pasipiršo Linor. Bent jau taip Izraelio spaudai pasakojo gražuolės motina ir sesuo.

Ne kartą sakęs, kad norėtų vesti iki 30-ies, Šaras nuo tikslo nukrypo labai nedaug: 2006 m. kovo 5 d. atšventęs jubiliejų, liepos 6-ąją Ispanijoje vedė L.Abargil. Privatumas buvo aukščiausio lygio: šventės, kurioje dalyvavo tik artimiausi žmonės, teritoriją supo apsaugininkai su vilkšuniais.

Buvo teigiama, kad sporto ir mados garsenybės sudarė vedybų sutartį, apibrėžiančią jųdviejų turtinius santykius ir įsipareigojimus.

Po poros dienų šventė persikėlė į Izraelį.

Ten buvo pakviesta apie 500 svečių: artimieji, sporto ir mados pasaulio žvaigždės, Izraelio politikai, verslininkai, bankininkai.

L.Abargil šeimos šaknys – Maroke, tad buvo laikomasi ir šios Šiaurės Afrikos šalies tradicijų. Dideliuose ekranuose vestuvininkai galėjo pamatyti pirmosios vestuvių dalies Ispanijoje įrašą, o vėliau – tądien, liepos 9-ąją, vykusį pasaulio futbolo pirmenybių finalą, nes Š.Jasikevičius dievina šią sporto šaką. Medų jaunavedžiai kopinėjo Seišelių salose.

„Po skambių vestuvių – tylus išsiskyrimas“ – 2008 m. gegužę skelbė „Lietuvos ryto“ antraštė. Artimi krepšininkui žmonės tada pirmą kartą patvirtino, kad Šaras – vėl vienišas.

Liūdnu gyvenimo periodu Š.Jasikevičius atsivėrė vienam Izraelio žurnalui. „Kodėl viskas baigėsi? Paprastas atsakymas: manau, mes netikome vienas kitam. Ji turbūt ne ta, kuri tiktų man, o aš netikau jai. Susitaikyti nelengva, bet ką padarysi. Toks gyvenimas. Kai susituokėme, norėjau vaikų. Tai buvo priežastis, dėl kurios pasipiršau“, – prisipažino Š.Jasikevičius.

Skirdamasi L.Abargil iš Š.Jasikevičiaus gavo kompensaciją, kuri buvo numatyta vedybų sutartyje, – maždaug milijoną eurų. 2010-aisiais L.Abargil ištekėjo už savo tautiečio verslininko Oreno Halfono. Porai iš pradžių gimė dvyniai berniukas ir mergaitė, o dar po metų – antroji duktė.

Po itin skausmingos patirties į gyvenimą sugrįžęs krepšininkas norom nenorom atgavo svajonių jaunikio titulą. Jis poruotas ir su lietuvėmis, tačiau galiausiai savo ranką ir širdį atidavė Annai Doukai iš Graikijos.

„Viename Atėnų barų švenčiau pergalę – laimėjome lygos rungtynes. Sutikau mergaitę. Aš – jau šiek tiek ne formos, bet mes apsikeitėme telefonais“, – apie pažinties vakarą yra pasakojęs Š.Jasikevičius. Taip užsimezgė draugystė, kurią vainikavo vestuvės.

Tuoktis antrąsyk Š.Jasikevičius neskubėjo. Su A.Douka jis iš pradžių susilaukė dviejų vaikų: 2010 m. rugsėjį jiems gimė duktė Aila, o 2012 m. sausį – sūnus Lukas.

Lietuvis ir graikė Graikijoje susituokė tik maždaug po 8 metų draugystės – 2017-ųjų liepą.

Rinktinėje Š.Jasikevičius žaidė nuo 1997 iki 2012 metų. Dalyvavo 6 Europos, 1 pasaulio pirmenybėse ir 4 olimpinėse žaidynėse. 2000 m. Sidnėjuje su rinktine jis iškovojo olimpinę bronzą, o 2007 metais kolekciją papildė Europos čempionato bronzos medaliu.

Titulus Š.Jasikevičius rinko ir po auksinio Europos čempionato. 2003 m. jis debiutavo Tel Avivo „Maccabi“ (Izraelis), pabandė jėgas NBA, grįžęs į Europą atstovavo Atėnų „Panathinaikos“ (Graikija), Stambulo „Fenerbahce“ (Turkija), buvo grįžęs į Vilniaus „Lietuvos rytą“, kur pradėjo profesionalo karjerą po studijų Merilando universitete JAV, ir „Barcelona“, o karjeros pabaigoje įgyvendino vaikystės svajonę ir paskutinį sezoną (2013–2014 m.) žaidė gimtojo miesto „Žalgiryje“.

Šaras neatsiskleidė tik NBA – nei „Indiana Pacers“, nei „Golden State Warriors“ jis nesijautė reikalingas ir neparodė visų savo galimybių, tačiau su „Maccabi“ (2004 ir 2005 m.) ir „Panathinaikos“ (2009 m.) jis dar 3 kartus tapo Eurolygos čempionu, laimėjo Izraelio, Graikijos, Turkijos, Lietuvos čempiono vardus, 2005 metais buvo išrinktas naudingiausiu Eurolygos finalo ketverto krepšininku, o 2015 m. paskelbtas Eurolygos legenda.

Baigęs žaidėjo karjerą jau 2014 m. vasarą Š.Jasikevičius tapo tuomečio „Žalgirio“ trenerio Gintaro Krapiko asistentu. 2016 m. sausį Šaras perėmė vyriausiojo trenerio pareigas, kurias ėjo iki 2020 metų vasaros. 2018 m. legendinio įžaidėjo vedamas „Žalgiris“ pateko į Eurolygos finalo ketvertą.

2020-aisiais Šaras tapo numylėtos „Barcelona“ treneriu.

Su šia komanda per tris sezonus dukart tapo Ispanijos čempionu, triskart pateko į Eurolygos finalo ketvertą, bet šių metų vasarą lietuvio ir Barselonos komandos keliai išsiskyrė.

Saulius Štombergas (49 m.). 2003 m. Europos čempionato geriausių žaidėjų penkete stovėjo ir S.Štombergas – auksinės rinktinės kapitonas.

Jo sutartis su Kauno „Žalgiriu“, į kurį buvo grįžęs sezonui po trejų metų užsienio klubuose, jau buvo pasibaigusi. Tik po čempionato, pakviestas artimo draugo Eurelijaus Žukausko, kuris jau buvo įleidęs šaknis tada dar pasaulio taip neterorizavusioje Rusijoje, S.Štombergas sukirto rankomis su Kazanės „Uniks“.

S.Štombergas ir E.Žukauskas artimai draugauja iki šiol. Nors krepšininkų karjerą baigė jau senokai, 1999 m. Eurolygos su Kauno „Žalgiriu“ ir 2003 m. Europos čempionai su Lietuvos rinktine drauge užsiima nekilnojamojo turto verslu Klaipėdoje.

Karjerą baigti S.Štombergas buvo nusprendęs dar 2007 m. ir jau tuomet nėrė į nekilnojamojo turto verslą, bet prasidėjusi ekonomikos krizė ir finansiniai sunkumai perdėliojo planus, tad puolėjas dar kuriam laikui liko krepšinyje kaip žaidėjas.

Vėliau tapo treneriu: treniravo „Žalgirio“ dublerius, po to prisidėjo prie „Žalgirio“ pagrindinės komandos trenerių štabo, o 2013 m. rudenį buvo paskirtas Kauno klubo vyriausiuoju treneriu. Šias pareigas S.Štombergas ėjo vos kelis mėnesius ir 2014 m. balandį užleido vyriausiojo trenerio postą Gintarui Krapikui.

Kaip treneris S.Štombergas dirbo ir su jaunių iki 18 metų vaikinų rinktine, su kuria 2015-ųjų Europos čempionate laimėjo bronzą. Tačiau kitą sezoną iš jos pasitraukė dėl sunkios mamos Genovaitės ligos.

Šalia S.Štombergo krepšininko karjeros metais buvo jo pirmoji žmona Simona. Juodu susilaukė dabar jau 23 metų dukters Saulės ir 15-mečio sūnaus Igno.

Auksinės rinktinės kapitonas yra prasitaręs, kad krepšininko karjerą baigė būtent dėl šeimos: „Jeigu jos neturėčiau ir niekas nerūpėtų, gyvenčiau vien krepšiniu ir gal žaisčiau iki keturiasdešimties – po salę bėgiočiau, kol sveikata leistų. Tačiau didelę mano gyvenimo dalį užima šeima. Noriu skirti dėmesio jai.“

Tačiau pirmoji buvusio krepšininko santuoka iširo, o 2021 m. rugsėjį Palangoje S.Štombergas vedė Renatą Surblytę. Juodu susilaukė dviejų sūnų. Vienam dabar yra pustrečių metų, o pagrandukui – vos pusmetis.

„Dabar tėvystę vertinu jau visai kitaip, nes turiu daugiau laiko nei žaisdamas krepšinį“, – patikino Europos čempionas.

Per krepšininko karjerą S.Štombergas susižėrė aibę apdovanojimų ir su rinktine, ir žaisdamas klubuose.

Su rinktine S.Štombergas tapo ne tik Europos čempionu, bet ir vicečempionu (1995 m.), laimėjo du olimpinius bronzos medalius (1996 m. Atlantoje ir 2000 m. Sidnėjuje), su „Žalgiriu“ iškovojo Europos (1998 m.) ir Eurolygos (1999 m.) taures, su „Uniks“ tapo FIBA Europos lygos čempionu (2004 m.).

S.Štombergas yra žaidęs „Žalgiryje“, Kinijoje, Šanchajaus komandoje, Kauno „Atlete“, Bolonijos „Kinder“ (Italija), Vitorijos „Tau Ceramica“ (Ispanija), Stambulo „Efes Pilsen“ (Turkija), „Uniks“, Stambulo „Ulker“ (Turkija), Palangos „Naglyje-Adakryje“.

Arvydas Macijauskas (43 m). Auksinėje rinktinėje jis buvo tas žaidėjas, kurio aštrūs tritaškiai sugniuždydavo varžovus. Klaipėdietis dėl taiklios rankos ir staigaus metimo net buvo vadinamas Kalašnikovu arba Žudiku kūdikio veidu.

Tačiau 2003-iaisiais sparčiai įsibėgėjančią A.Macijausko karjerą po kelerių metų nutraukė traumos ir teismai su Europos krepšinyje itin galingu Pirėjo „Olympiakos“ (Graikija) klubu.

Po auksinio Europos čempionato Švedijoje A.Macijauskas pirmąsyk tapo legionieriumi – išvyko į Vitorijos „Tau Ceramica“, paskui persikėlė už Atlanto ir sezoną atstovavo NBA komandai „New Orleans/Oklahoma City Hornets“, tačiau po to sezono pareiškė ten negrįšiantis už jokius pinigus, nors jo sutartis dar galiojo. Dar tų pačių 2006-ųjų vasarą A.Macijauskas sukirto rankomis su „Olympiakos“ dėl 4 metų 9 mln. eurų sutarties ir tapo brangiausiu krepšininku Europoje.

Tačiau po dviejų sezonų prasidėjo A.Macijausko karas su „Olympiakos“ dėl pinigų ir garbės, mat Graikijos superklubas rado dingstį nutraukti šią sutartį su traumų varginamu lietuviu.

Kova, kurioje negaliojo jokios taisyklės, graikai teismuose į pagalbą pasitelkdavo ir medikus, kurių A.Macijauskas akyse nebuvo regėjęs, užsitęsė, o kol vyko bylinėjimasis, taikliarankis gynėjas negalėjo žaisti krepšinio ir turėjo saugotis naujų traumų.

Galiausiai baigiantis 2009-iesiems A.Macijauskas pralaimėjo teismą „Olympiakos“ dėl 4,4 mln. eurų nesumokėto atlyginimo, o 2010 m. birželio mėnesį pasakė, kad baigia krepšininko karjerą: „Dar bandžiau sportuoti – Amerikoje rengiausi rinktinės stovyklai, tačiau supratau, kad nuo sveikatos bėdų nepabėgsiu. Kamuoja išvarža. Tai ir buvo tikroji priežastis, dėl kurios kilo karas su „Olympiakos“.“

Atsisveikinęs su jam itin svarbiu krepšiniu A.Macijauskas net neturėjo laiko pasiduoti nevilčiai, nes tų pačių 2010-ųjų liepą atšoko vestuves su Viktorija Buder.

Dabar Arvydas ir Viktorija Macijauskai augina tris vaikus: 12-metį Lauryną, 10-metę Gabrielę ir Taurą, kuriam spalio 8-ąją sueis ketveri.

Baigęs karjerą A.Macijauskas trumpai dirbo Vilniaus „Perlo“ trenerio asistentu, bet vėliau iš krepšinio pasitraukė. Buvęs krepšininkas gyvena Vilniuje ir Floridoje, investuoja į nekilnojamąjį turtą ir jau kelerius metus planuoja Vilniaus senamiestyje įsigytame pastate atidaryti viešbutį.

Ramūnas Šiškauskas (45 m). „Dabar auginu savo krepšinio komandą“, – juokėsi dar vienas Europos čempionas R.Šiškauskas, kurio šeimoje auga penki berniukai: 17-metis Matas, 14-metis Lukas, 10-metis Jokūbas, gruodį ketvirtąjį gimtadienį švęsiantis Julius ir šiemet birželį gimęs Paulius. Matas ir Lukas jau žaidžia krepšinį.

Žaisdamas čempioniškoje komandoje 2003 m. rugsėjį R.Šiškauskas dar buvo viengungis, bet jau 2004-ųjų vasarą jis vedė Editą Lilytę. Vestuvės įvyko paslapčia net nuo komandos draugų, nors baltų Pippenu pravardžiuojamas puolėjas „Lietuvos rytui“ atstovavo net šešis sezonus (1998–2004 m.).

„Vestuvės – toks dalykas, apie kurį nebūtina visiems žinoti. Komandos draugams nepasakojau, nes jeigu paslaptį žino daugiau žmonių, galima sakyti, jog žino visi“, – tuomet man aiškino jaunavedys.

Būsimajai žmonai jis pasipiršo 2003 m. vasarą per atostogas Seišelių salose – vakarieniaujant ant jūros kranto išsitraukė žiedą ir paklausė, ar ji tekėsianti už jo. Po vestuvių jaunavedžiai porą savaičių medų kopinėjo Kretoje.

Krepšininko karjerą pradėjęs gimtųjų Kaišiadorių „Baltijos“ komandoje, vėliau R.Šiškauskas žaidė Vilniaus „Sakaluose“, „Lietuvos ryte“, Trevizo „Benetton“ (Italija), Atėnų „Panathinaikos“ (Graikija), Maskvos CSKA (Rusija).

Su „Panathinaikos“ (2007 m.) ir CSKA (2008 m., išrinktas į simbolinį geriausių sezono penketą ir tapo naudingiausiu Eurolygos žaidėju) tapo Eurolygos čempionu.

Su Lietuvos rinktine jis ne tik tapo Europos čempionu, bet ir 2000 m. Sidnėjuje laimėjo olimpinę bronzą, 2007 m. Ispanijoje iškovojo ir Europos čempionato bronzą, buvo išrinktas į geriausių žaidėjų penketą. 2007 m. R.Šiškauskas tituluotas geriausiu Lietuvos metų sportininku.

Baigęs profesionalo karjerą jis dar žaidė krepšinį Vilniaus ir Kauno mėgėjų lygose, bet dabar labiau mėgaujasi tenisu.

„Su veteranais mėgėjų lygose nebežaidžiu. Judu tik dėl savęs: mankštinuosi su treniruokliais, žaidžiu tenisą. Pernai dariausi kojos operaciją, nes skaudėjo kelį. Žaisti tenisą mokiausi su treneriu, bet paskui teko atlikti vieno menisko operaciją, paskui – kito, reikėjo atlikti reabilitaciją, prasidėjo COVID-19 pandemija, vėl operacija, tad tas žaidimas toks su pertraukomis buvo“, – aiškino R.Šiškauskas.

Jį vis dar galima sutikti krepšinio renginiuose – tiek profesionalų, tiek vaikų, tiek veteranų. 2017–2019 m. R.Šiškauskas buvo Lietuvos vyrų rinktinės trenerio Dainiaus Adomaičio padėjėjas, o 2022 metais prisidėjo prie Nacionalinėje krepšinio lygoje (NKL) debiutavusio Vilniaus „Steko“ klubo trenerių štabo.

R.Šiškauskas yra prasitaręs, kad domisi ir investicijomis į nekilnojamąjį turtą. „Jokia čia paslaptis, ką dabar veikiu, – dairausi patalpų, kurias būtų galima nuomoti, galbūt dar kaip nors jas panaudoti“, – prieš dešimtmetį sakė karjerą ką tik baigęs krepšininkas.

Darius Songaila (45 m.). Čempioniškoje rinktinėje 2003 metais D.Songaila buvo vienintelis NBA krepšininkas. Tiesa, stipriausia pasaulyje vadinamoje lygoje jis debiutavo tik po triumfo Švedijoje – išvyko į „Sacramento Kings“. Per 8 sezonus už Atlanto marijampolietis dar žaidė „Chicago Bulls“, „Washington Wizards“, „New Orleans Pelicans“, „Philadelphia 76ers“.

Su pirmąja žmona Jackie D.Songaila susipažino studijuodamas JAV Veik Foresto universitete. Čia lietuvis žaidė krepšinį, o amerikietė – tenisą.

Draugystė virto meile, tad 2002 m. gavęs komunikacijos bakalauro laipsnį D.Songaila vedė Jackie. Paskutinę 2005-ųjų dieną jiems gimė duktė Meilė.

Susipažinęs su iš Šiaurės Karolinos valstijos kilusios žmonos tėvais D.Songaila užsikrėtė aistra medžioti ir į medžioklę dažniausiai traukdavo su uošviu. NBA žaidėjas net įsigijo namus šioje valstijoje, Mursvilio mieste, kuriuose po sezono leisdavo nemažai laiko.

Tačiau 2011 m. D.Songaila grįžo žaisti į Europą, o žmona su dukterimi vykti paskui nepanoro.

Lietuvis ne kartą sakė, kaip stipriai ilgisi JAV likusios šeimos, visada pabrėždavo, jog kiekvieną vakarą prisimena didžiąją savo gyvenimo meilę – dukrą. „Niekada nesu patyręs nieko panašaus, ką jaučiu savo vaikui. Su Meilės gimimu manyje atsirado nauji jausmai“, – yra sakęs sportininkas.

Tačiau santuokos dešimtmečio pora taip ir neatšventė. 2012-aisiais, iki jo likus keliems mėnesiams, išsiskyrė, nors iki oficialaus santuokos nutraukimo drauge negyveno jau apie pusantrų metų.

Jau 2012 m. vasarą Darius susipažino su 2009 m. konkurse „Mis laikinoji sostinė“ vicemis titulą pelniusia Gintare Sabeckaite, kuri vėliau tapo antrąja jo žmona.

Žaidėjo karjerą 2015-aisiais D.Songaila baigė operacinėje ir svarstė atsitraukti nuo krepšinio. Tą vasarą jis su „Žalgiriu“ iškovojo vienintelį savo kolekcijoje šalies čempiono aukso žiedą.

Paskui buvo dvi operacijos ir Darius sunkiai vaikščiojo, bet atsigavęs repetavo vestuvių šokį. O 2015-ųjų liepą Darius vedė išrinktąją Gintarę. Vestuvėse dalyvavo ir D.Songailos duktė iš pirmosios santuokos Meilė.

Dar būdami nesusituokę, 2015 m. vasarį, Darius ir Gintarė susilaukė dvynių Herkaus ir Jorio, o 2016 m. gruodį – Vėjo. Po vestuvių D.Songaila ketino visiškai atsitraukti nuo krepšinio, pasimėgauti medaus mėnesiu ir skirti laiko sau.

Tačiau planus staiga sujaukė netikėtas „Žalgirio“ trenerio G.Krapiko skambutis ir kvietimas tapti jo pagalbininku. Niekas to garsiai nepasakė, bet visi ir taip žinojo, kad tai buvo Š.Jasikevičiaus idėja, – artimas bičiulis nujautė, jog be krepšinio D.Songailai bus sunku. Š.Jasikevičiui trenerio poste pakeitus G.Krapiką, D.Songaila liko buvusio rinktinės bendražygio štabe.

2018 m. D.Songaila sulaukė kvietimo prisidėti prie Greggo Popovichiaus vadovaujamos „San Antonio Spurs“ trenerių komandos ir vėl išvyko į JAV. „Spurs“ klube kaip G.Popovichiaus asistentas jis dirba iki šiol, tačiau šių metų pavasarį buvo pristatytas ir kaip Lietuvos rezervinės rinktinės treneris.

Be karjeros NBA, D.Songaila dar žaidė CSKA, Stambulo „Galatasaray“ (Turkija), Valjadolido „Blancos de Ruedo“ (Ispanija), Donecko (Ukraina), „Žalgirio“ ir „Lietuvos ryto“ komandose.

Su rinktine jis ne tik laimėjo Europos čempionatą, bet ir 2000 m. Sidnėjaus olimpinę bronzą bei 2007 m. Europos čempionato bronzą.

Treneris Antanas Sireika (67 m.). 2003 m. Europos čempionatas Švedijoje A.Sireikai buvo debiutinis rinktinės trenerio poste. Lėtakalbis, ramaus būdo šiaulietis ilgai svarstė, ar tapti J.Kazlausko įpėdiniu, kai šis pasitraukė iš rinktinės po nesėkmės 2001-aisiais Turkijoje.

Iššūkį priėmęs A.Sireika per dvejus metus sulipdė čempionišką komandą, su kuria Švedijoje iškovojo svarbiausią karjeros titulą.

„Kai dar studijavau tuomečiame Lietuvos kūno kultūros institute, mūsų Pedagogikos fakulteto dekanas buvo Justinas Lagunavičius – praeityje garsus krepšininkas. Kartą jis atnešė 1952 metų Helsinkio olimpinėse žaidynėse su SSRS rinktine iškovotą sidabro medalį. Paėmiau tą medalį drebančiomis rankomis ir pagalvojau: „Tai dėl šito daikto žmonės aukoja savo gyvenimą.“

Kai išlaikiau paskutinį egzaminą, kitas mano dėstytojas Stanislovas Stonkus pasakė: „Trenerio profesija labai sunki, bet drauge ir labai garbinga.“ Nors šiek tiek ir pats žaidžiau krepšinį, vis dėlto visą gyvenimą krepšiniui atidaviau kaip treneris, nes daugiau nieko ir nedirbau“, – teigė A.Sireika.

Šią vasarą po 45 metų jis baigė trenerio karjerą ir išėjo į pensiją. Net 35 sezonus A.Sireika praleido treniruodamas gimtųjų Šiaulių komandą. Tačiau Šiaulių garbės pilietis iš krepšinio dar nevisiškai pasitraukė. Jis ir toliau bus „Šiaulių“ garbės prezidentas ir konsultantas. Be to, A.Sireika yra Šiaulių miesto tarybos narys.

Lietuvoje vertinamu treneriu A.Sireika tapo praėjusio amžiaus paskutinį dešimtmetį, kai jo treniruojami „Šiauliai“, laikyti Lietuvos krepšinio lygos (LKL) vidutiniokais, keliskart pateko į pusfinalį.

2002–2006 m. A.Sireika stovėjo prie Kauno „Žalgirio“ vairo, 2006–2007 m. treniravo Kazanės „Uniks“ (Rusija), paskui dirbo Vilniaus „Lietuvos ryto“ klube, vėl grįžo į Šiaulius, porai sezonų buvo išvykęs į Japoniją, treniravo Utenos „Juventus“, o 2017-aisiais grįžęs į gimtojo miesto ekipą joje ir baigė trenerio karjerą.

Kaip vyrų rinktinės treneris A.Sireika dirbo ir 2004 m. Atėnų olimpinėse žaidynėse, kuriose pasiekė pusfinalį, 2005 m. jo treniruojami krepšininkai Europos čempionate laimėjo 5 iš 6 rungtynių, bet dėl nesėkmės ketvirtfinalyje užėmė 5-ąją vietą, 2006 m. pasaulio čempionate rinktinė buvo 7-a. Po šio pasaulio čempionato A.Sireika atsistatydino iš rinktinės trenerio posto.

Auksinės čempionų rinktinės treneris su žmona Aurelija užaugino du vaikus – dabar 34-erių dukterį Tomą ir 28-erių sūnų Arnoldą.

Kitų Europos čempionų veikla ir šeimos

Eurelijus Žukauskas (50 m.) drauge su S.Štombergu užsiima nekilnojamojo turto verslu. Su žmona Jolanta susilaukė dabar 20-mečio sūnaus Nedo ir 14-metės dukters Rusnės.

Giedrius Gustas (43 m) – Birštono sporto ir sveikatingumo centro direktorius. Su žmona Dovile susilaukė dabar 19-metės Danielės.

Kšištofas Lavrinovičius (43 m.) su dvyniu broliu Darjušu vykdo projektą „LavTwins“, krepšinio klube Vilniaus „Wolves“ padeda organizuoti sirgaliams skirtą veiklą. Su žmona Tatjana augina tris sūnus – 16-metį Danielį, 14-metį Dominiką, dvimetį Kristianą bei 10-metę dukterį Emily.

Mindaugas Žukauskas (48 m.) su žmona Lina susilaukė dabar 24 metų Mantvydo ir 18-mečio Deivido. „Dabar užsiimu savišvieta ir ieškau savęs gyvenime, bandau užsiimti investavimu į akcijas“, – teigė buvęs krepšininkas.

Virginijus Praškevičius (49 m.) baigęs krepšininko karjerą kurį laiką dirbo vaikų krepšinio ir individualaus meistriškumo treneriu, taip pat hibridinio krepšinio „Twain Sport“ projekte. „Esu atviras pasiūlymams“, – teigė dabar jokio darbo neturintis V.Praškevičius. Su žmona Živile jis išsiskyrė 2019 m. Pora susilaukė dukters Evos, kuri rugsėjo 29 d. šventė 22-ąjį gimtadienį. Krepšininkas teigė dabar esantis vienišas.

Dainius Šalenga (46 m.) po krepšininko karjeros dirbo kaip treneris. „Į krepšį vis dar įdedu“, – juokėsi D.Šalenga. Pastarąjį sezoną jis baigė kaip Pasvalio „Pieno žvaigždžių“ trenerio Ramūno Cvirkos asistentas, o dabar ieško naujo darbo. Su pirmąja žmona Jolita išsiskyrė 2018 m. Pora susilaukė dabar 15-metės Viltės Marijos. Su dabartine drauge Olga augina pustrečių metų Austę Aną bei vos 3 mėnesių Rojų ir planuoja vestuves.

Donatas Slanina (46 m.) – krepšinio klubo „Šiauliai“ direktorius, Šiaulių krepšinio akademijos „Saulė“ instruktorius-metodininkas, Šiaulių sporto gimnazijos individualaus meistriškumo krepšinio treneris. Su žmona Lina susilaukė trijų sūnų – dabar 19-mečio Viliaus, 16-mečio Valterio ir 10-mečio Vėjo.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.