Stambulo „Fenerbache“ ketvirtadienio vakarą Panevėžyje 109:74 nepasigailėjo Tel Avivo „Maccabi“ krepšininkų.
Rungtynės tarp Turkijos ir Izraelio komandų įvyko Aukštaitijoje dėl „Hamas“ sukelto karo Izraelyje ir abiejų šalių valstybių patarimų „Maccabi“ nevykti į Turkiją dėl pernelyg didelio pavojaus.
2019–2020 m. ir 2020–2021 m. sezonuose Kauno „Žalgiryje“ žaidęs Nigelas Hayesas-Davisas buvo nustebęs, kad mačas įvyko Lietuvoje, o kartu išskyrė pagrindinius pergalės akcentus.
„Visų pirma, neįtikėtina, kad namų rungtynes žaidėme Lietuvoje, – pradėjo N.Hayesas-Davisas. – Bet žinote, gyvenime vyksta dalykai, kurių mes nekontroliuojame. Mes esame dėkingi Panevėžiui, kad mus priėmė žaisti rungtynes.
Kalbant apie mačą – rungtynės prieš „Maccabi“ buvo mums tikras iššūkis. Buvome išlipę iš savo komforto zonos, tačiau, kai tai nutinka, mes žaidžiame geriau. Rungtynių planas prieš tokią gerą komandą buvo labai paprastas – turėjome atkreipti dėmesį į du pagrindinius dalykus, kuriuos mums pavyko išpildyti ypač aukštame lygyje ir sugebėjome laimėti. Aišku, plano išpildymas negarantuoja pergalės 30 taškų skirtumu, tačiau šiandien mums tai pavyko padaryti ir mes tuo džiaugiamės.“
Amerikietis pas Šarą žaidė tiek Lietuvoje, tiek Ispanijoje, kuomet 2021–2022 m. sezone rungtyniavo Barselonos „Barcelona“ ekipoje.
Puolėjas išskyrė vietą, kur lietuvis patobulėjo nuo to laiko, kai jie paskutinįkart dirbo kartu ir taip pat pridėjo, kad jiedu Stambule darbus pradėjo nuo balto lapo ir jau yra geriausi draugai.
„Aš manau, kad jis kiek įmanoma stengiasi būti ramesnis, – apie Šaro pokyčius kalbėjo N.Hayesas-Davisas. – Kaip žinote ir kaip matėte tada, kai jis dirbo „Žalgiryje“, jis gali būti labai demonstratyvus ir piktas. Bet žinote, minėti dalykai ateina iš noro laimėti. Mano laikas „Barcelona“ statistiškai nebuvo geriausias.
Kai Šaras atvyko į Turkiją, aš jam pasakiau, kad noriu su juo pasišnekėti ir pradėti mūsų ryšį nuo balto lapo bei eiti į priekį. Dabar Šaras yra mano geriausias draugas. Mes esame geriausi draugai. Galite jo paklausti. Mes einame į priekį.
Labai nesmagu, kai atleidžia trenerį, visi žino, koks yra mano santykis su Dimitriu Itoudžiu. Myliu šį vyruką. Viskas nėra mano kontrolėje. Niekas nesakė, kad „Ei, mes atleidžiame Itoudį“. Aš neturiu tame savo žodžio, bet tai yra verslas ir dalis gyvenimo.
Šaras yra vyrukas, su kuriuo esame gerai pažįstami ir džiugu, kad sugebėjome apversti viską 180 laipsnių kampu. Kaip ir sakiau, jis tikrai žino – labai džiaugiuosi, kad į komandą grįžo mano geriausias draugas. Jis yra mano vyrukas“, – atviravo N.Hayesas-Davisas.
Prieš šį sezoną Stambulo „Fenerbache“ išvyko žaisti draugiško turnyro Rusijoje (Maskvoje), o pats N.Hayesas-Davisas socialiniame tinkle „Instagram“ pasidalino vaizdais iš karą Ukrainoje pradėjusios valstybės, kur lankėsi įvairiose turistinėse vietose.
Dėl minėtojo pasidalinimo amerikietis sulaukė daug kandžių komentarų ir žinučių, bet pats krepšininkas teigė, kad jis supranta situaciją, į kurią jis papuolė ir plačiau nušvietė visą situaciją.
„Ką! Tai neįtikėtina. Kalbant apie tai – aš suprantu istoriją, labai ją mėgstu mokytis ir sužinoti kiek įmanoma daugiau. Manau, kad tai – asmeninis dalykas. Visada yra labai daug blogų dalykų, kur įvyksta/vyksta daugelyje šalių. Dabar, kai mes kalbame, yra daug žmonių, kurie miršta, kurie jaučia priespaudą ir taip toliau. Bet tai mūsų neliečia tiesiogiai.
Bet aš suprantu visą perspektyvą, kuri yra susijusi su Rusija. Visa okupacija, komunizmas ir taip toliau. Tai yra labai jautrus momentas. Bet aš tikiu, kad lietuviai, su kuriais aš žaidžiau ir esu pažįstamas, jie žino mano charakterį, jie žino, kad Nigelas tiesiog patyrė kultūrą.
Nes jeigu būtų taip, kad negalėtum vykti į šalį, kuri yra padariusi kažką kitai šaliai, tu negalėtum vykti į daugelį vietų (pasaulyje). Žinote ispanų kolonijas visame pasaulyje? Žinote, kaip jie jas gavo? Prancūzų kolonijos Afrikoje... žinote, kiek valstybių Afrikoje kalbama prancūziškai? Tu negalėtum ten nuvykti, jeigu viskas būtų matuojama tik tuo, kad tu esi padaręs kažką blogo.
Aš galvoju, kad buvo nesąžininga (kuomet lietuviai puolė N.Hayesą-Davisą socialiniuose tinkluose – red.), negražu ir nemandagu, ką jie man pasakė. Bet aš suprantu, kad lietuviams tai yra ypač jautri tema. Aš dariau viską, kad bandyčiau suprasti visą situaciją. Tikiuosi, kad žmonės nesuprato manęs taip, jog aš giriu Rusiją, ką jie darė Lietuvai“, – aiškino N.Hayesas-Davisas.
– Kokios buvo pirminės mintys, kai sužinojote, kad teks namų rungtynes žaisti Panevėžyje?
– Pirma – tiek aš, tiek visi komandoje buvome nepatenkinti dėl to, nes tai buvo mūsų namų rungtynės. Eurolygoje visos rungtynės yra sunkios, o turėti namų pranašumą ir sirgalius užnugaryje yra labai didelis pranašumas.
„Maccabi“ jaučiasi lygiai taip pat. Žinant tai, kad vyksta jų šalyje... dabar jie žaidžia tuščioje arenoje. Mes visi žinome, kiek jiems padeda sirgaliai, kuomet jie rungtyniauja Izraelyje.
Antra mintis – kodėl žaisime Lietuvoje? Kodėl negalėjome vykti žaisti į Ispaniją arba ten, kur yra šilčiau? Tačiau mes vis tiek esame ypač dėkingi Panevėžiui už priėmimą ir galimybę rungtyniauti. Mes laimėjome rungtynes, tad galbūt mums ir toliau reikėtų žaisti namų rungtynes Panevėžyje, jei taip ir toliau sektųsi (šypsosi – red.).
– Ar jaučiate kažkokius sentimentus grįžus į Lietuvą?
– Kai nusileidome Kaune, Šaras man pasakė: „Sveikas sugrįžęs namo“. Visi žmonės, kurie tikrino pasus, taip pat pasveikino sugrįžus. Visi turi tą patį juokelį – „Ar pasiilgai lietuviško oro?“. Ne. Patys lietuviai nemėgsta oro Lietuvoje, tad kodėl man jis turėtų patikti?
Smagu, kad Lietuvoje galėjau sukurti aibę gerų prisiminimų ir gerą ryšį su žmonėmis. Džiugu, kad žmonės nėra pikti, kai aš sugrįžau.
– Šarūnas Jasikevičius paminėjo, kad jūsų gero sezono priežastis – sukaupta patirtis. Kaip atrodo jums, kodėl šis jūsų sezonas – geriausias (13,3 tšk., 4,6 atk. kam., 15,7 naud. bal. – visi rodikliai geriausi Eurolygos karjeroje) Eurolygoje?
– Reikia būti truputį savanaudiškesniu gyvenime. Aš skaitau labai daug knygų, savo gyvenime susipažinau su daug žmonių, kurie su manimi dalijosi knygomis ir kalbėjo kartu su manimi.
Reikia turėti sveiką savanaudiškumo lygį, kai nori kažką daryti gyvenime. Augdamas aš visąlaik girdėjau „Tu esi per geras, tu per geras, esi labai geras vyrukas, Nigelai“. Tai yra tiesa. Geri vyrukai lieka paskutiniai. Gerumas ne visada atveda į tas vietas, kur tu nori būti. Išmokau būti kiek savanaudiškesnis ir tai atsispindi bei atsiperka. Sujungi savanaudiškumą su darbu, pridedi to „netikro“ pasitikėjimo, kur jauti žengdamas į aikštelę, kad esi geriausias žaidėjas joje. Mano dalykai, kuriuos aš paminėjau, jie turėtų būti pritaikomi ne tik krepšinyje, bet ir gyvenime.
– Kokią kibirkštį į komandą atnešė Š.Jasikevičius?
– Dažniausiai, kai pasikeičia treneriai, tai šokiruoja visą komandą. Tai galioja ne tik „Fenerbache“. Tai pažadina visus žmones organizacijoje ir visi pradedame galvoti: „O, blemba, turime susiimti“. Jeigu treneris yra atleidžiamas, turi pažvelgti ir pagerinti savo pasirodymą.
Naujai į komandą atėjęs treneris iškart nori pasiekti gerus rezultatus. Tam, kad jis juos pasiektų, yra įvairių manevrų – įžiebti ugnį ar kažką kito. Žinote, kur gyvūnams naudojama lazda juos paliesti? Taip yra ir su visais žaidėjais. Manau, kad Šaro atvykimas yra it signalas visiems, jog reikia susiimti. Kartu lietuvio atvykimas pridėjo tai, kad mes supratome, jog negalime švaistyti laiko, kadangi mes esame labai talentinga komanda ir mes jau šiame sezone padovanojome ne vienerias rungtynes savo varžovams.
Kai Šaras atvyko, jis įdiegė kelis mažus dalykus. Dabar pasikeitė vyrų noras aikštelėje. D.Itoudžio ir Šaro filosofija nėra pernelyg skirtinga, kadangi jie abu praėjo Željko Obradovičiaus mokyklą.
– Minėjote, kad Kaune jus jau atpažino oro uoste, tačiau kiek esate atpažįstamas Turkijoje?
– Esu atpažįstamas, tačiau aš pernelyg nepalieku savo namų ir dažniausiai vykstu tik į krepšinio salę. Kartas nuo karto išeinu iš namų ir žmonės mane atpažįsta.
Sakyčiau, kad patirtis Lietuvoje ir Turkijoje – skirtinga. Kai kuriose valstybėse sirgaliai yra išprotėję. Stambule visi žmonės yra draugiški, nori nusifotografuoti. Dažniausiai Turkijoje susiduriu su taksi vairuotojais. Jie mėgsta paklausti: „Kokia tavo mėgstamiausia komanda?“, aš atsakau: „Kokią komandą palaikai, aš joje žaidžiu“. Aš nenoriu, kad jie mane nuvežtų ten, kur nereikia.
