Lapkričio 30-oji, Milanas. A.Butkevičius nusileidžia prastai ant kojos ir aikštelę palieka su komandos draugų pagalba. Pasirodo, kad puolėjas buvo priverstas praleisti 10 Eurolygos mačų, kurių metu buvo ir ypač skaudžių pralaimėjimų, ir džiuginančių pergalių.
Penktadienio vakarą „Žalgiris“ namuose 98:75 įveikė Šarūno Jasikevičiaus treniruojamą Stambulo „Fenerbache“, o A.Butkevičius sėkmingai sugrįžo į aikštelę Eurolygoje.
Lietuvis „Žalgirio“ arenoje buvo pasitiktas ypač gausiais aplodismentais, kurie kilnojo „Žalgirio“ arenos stogą.
„Net ir be pirmo tritaškio tos emocijos buvo puikios, labai laukiau (sugrįžimo) ir buvau pasiilgęs krepšinio. Labai smagu, kad tokios rungtynės... kažkokia emocija sirgaliams, vėl visi užsivedę. Džiugu, kad galime padovanoti pergalę... net ir sunkiomis atkarpomis išparduotos arenos... tikimės, kad mes sugebėsime tęsti savo gerą darbą, o sirgaliai tai ir toliau vertins.
Aišku, kažkiek paliečia (sirgalių gausūs aplodismentai), labai malonu, kai žmonės sutinka, kai vertina. Ačiū jiems apie palaikymą“, – apie sirgalių plojimus kalbėjo A.Butkevičius.
Puolėjas per 14,5 minutės pelnė 9 taškus (2/2 dvit., 1/1 trit., 2/3 baud.), atkovojo 3 kamuolius, atliko rezultatyvų perdavimą, perėmė kamuolį, kartą suklydo, išprovokavo 2 pražangas, pats prasižengė 4 kartus ir galop sukaupė 10 naudingumo balų, o puikų sugrįžimą vainikavo saldi pergalė prieš krepšinio genijų Šarūną Jasikevičių.
„Tikrai taip (šypsosi – red.), – paklaustas, ar pergalė yra geriausia sugrįžimo į aikštelę dovana atsakė A.Butkevičius. – Žiauriai smagu, kad mums pavyko įvykdyti rungtynių planą, manau, jog neskaitant varžovų atkovotų kamuolių puolime, tai mums buvo kokybiškos rungtynės. Esmė buvo apie mūsų koncentraciją ir apie tai, kaip išpildėme mūsų trenerio planą, kuris veikė puikiai.“
– „Žalgiris“ triskart reguliariajame sezone įveikė Šaro treniruojamas komandas. Ar yra kažkokia papildoma motyvacija lietuviams žaisti prieš Šarą?, – žurnalistai paklausė A.Butkevičiaus.
– Nėra taip, kad sureikšminame. Mes suprantame, kad mes turime būti geresni kiekvienose rungtynėse ir dabar tai yra mūsų planas bei tikslas. Treneris dar pakankamai neilgai su komanda, tad mes vis dar turime nemažai dalykų, kurių privalome išmokti. Treniruotėse jaučiasi, kad kiekvienas žaidėjas nori parodyti, ką jis gali, kad treneris galėtų juo pasitikėti.
– Kiek toli jaučiatės nuo geriausios sportinės formos?
– Žinote, po šių rungtynių nesijaučia, kad buvau praleidęs laiko po krepšinio. Bet bus įdomu pamatyti, kaip koja reaguos po ilgesnio rungtynių maratono, nes vis tiek grįžau į aikštelę ne su pilnu pasiruošimu, koks būna prieš sezoną. Kol kas jaučiuosi tikrai gerai.
– „Žalgiris“ spurtu 14:1 pradėjo rungtynes. Kokie buvo šių rungtynių pagrindiniai akcentai?
– Nemažai skirtingų gynybų. Mūsų aukštaūgiai labai gerai komunikavo ir prie tam tikrų žaidėjų turėjome kitaip gintis du prieš du situacijose bei kažkiek rizikuoti nuo kitų žaidėjų. Manau, kad visi kartu atlikome puikų darbą, reaguodami į visas situacijas, kur galėjome rizikuoti, o kur galėjome eiti į pagalbas.
– Kas įvyksta su Laurynu Biručiu, kuomet reikia žaisti prieš „Fenerbache“?
– Jis sužvėrėja (šypsosi – red.). Iš tikrųjų Laurynas šiandien buvo tas faktorius, kuris pakeitė rungtynes. Jis labai gerai susigaudė gynyboje du prieš du. Jam šitose situacijose reikėjo labiausiai galvoti ir priiminėti daugiausiai sprendimų. Man labai patiko jo pasitikėjimas ir tie jo floateriai, kuriuos jis puikiai meta. Laurynas šiandien neabejojo savimi, sumetė savo metimus ir tai jam buvo puikios rungtynės.
– Arnai, turėjote laiko iš šono pasižiūrėti į „Žalgirį“. Kiek komanda pasikeitė nuo to laiko, kai vyriausiuoju treneriu tapo Andrea Trinchieri?
– Negali pasakyti kiek. Buvo tokių bangavimų, kur Barselonoje nesužaidėme gerų rungtynių, buvo nepasitikėjimas savimi ir rungtynių plano nevykdymas. Būdavo it sezono pradžioje, bet jeigu paprastai pasakius – mes esame agresyvesni, kažkiek mažiau nuspėjami tiek puolime, tiek gynyboje.
– Ar tiesa, kad buvote prieš rungtynes Milane buvote sulaukęs rekomendacijų riboti krūvį?
– Ne. Mes žinojome, kad situacija su koja yra prastesnė, bet kažkokių rekomendacijų nebuvo. Buvo priimtas sprendimas, kad tas dalykas turėjo praeiti su tam tikrais pratimais, bet atsitiko blogesnis scenarijus ir teko iškristi iš rotacijos.
– Kalbant apie pražangas, atrodė, kad ketvirtoji pražanga buvo už nieką.
– Aš iš tikrųjų negalvojau, kad aš gavau tą pražangą. Paskui žiūriu, kad mane keičia ir turiu keturias pražangas. Aš tada tikrai nieko neliečiau... žinote, yra situacijų, kai užsiimi poziciją ir gauni pražangą, bet tada nebuvo jokio kontakto ir buvau labai nustebęs.
– Prancūzija paskelbė sudėtį atrankos „langui“ į Europos čempionatą, kuris vyks vasario mėnesį. Kokia jūsų paties pozicija? Ar žaisite artėjančiame lange?
– Mano situacija yra tokia, kad bent jau kol kas – langą greičiausiai praleisiu, nes trauma buvo labai sudėtinga. Mes dar dabar žiūrime, kaip ta koja reaguoja. Mano pasiruošimas nėra toks, kad aš maksimaliai išlaukiau ir paruošiau savo kūną... to dalyko gali pritrūkti, tad vardan to aukosime langą ir dirbsime ties savo kūnu, kad jis būtų pasiruošęs likusiai sezono daliai.
– Tikriausiai, kad komandoje tikėjimo atkrintamosiomis ir įkrintamosiomis dar yra, žinant kokia Eurolyga yra konkurencinga?
– Žinote, mes apie atkrintamąsias mes nekalbame. Mes suprantame, kad turime gerinti savo žaidimą, nes mes dar nesame stabilūs. Kai yra toks bangavimas, koks buvo rungtynėse Barselonoje, tu negali nieko tikėtis ir planuoti. Aš manau, kad geriausias dalykas – žiūrėti vienas rungtynes į priekį ir gerinti savo supratimą treneriu, ko jis nori, ką gali žaidėjai ir galop pajausti vienas kitą aikštelėje bei tikėti vienas kitu. Jeigu mums tai pavyks padaryti, mes važiuosime, kausimės, o po to žiūrėsime.
