Birželio 11 dieną bėgikus į Kauną šiemet jau penktąjį kartą sukviesiančio „Citadele Kauno maratonas“ iniciatorius Algirdas Pukis atviras, jį apsiimti organizuoti renginį paskatino pačio jaučiamas bėgimo renginių trūkumas. Visgi prireikė 3 metų, kad ir pats galėtų stoti prie renginio starto linijos ir pasileisti bėgti su tūkstančiais dalyvių.
A.Pukis papasakojo apie Kauno maratoną, savo pasiekimus ir ateities planus.
- Į jūsų inicijuotą bėgimo renginį susirenka tūkstančiai bėgikų, o kada pats pradėjote bėgioti?
- Mokykloje labai nemėgau bėgimo. Aktyviau bėgioti pradėjau 2009 metais. Taip metais po vedybų su žmona Egle išvykome į dviejų mėnesių povestuvinę kelionę JAV. Mėnesį laiko keliavome, o kitą mėnesį apsistojome pas Brolį Vytautą, Alabamoje. Štai ten mane meile bėgimui ir užkrėtė brolis su šeima – jie visi buvę lengvaatlečiai.
Tuo metu jis jau ne viename bėgime buvo sudalyvavęs, įveikęs ir pusės maratono trasą. Būnant svečiuose, matydavau kaip jis vis išeina pabėgioti, galiausiai susigundžiau ir aš. Užteko trijų savaičių bėgimo su broliu ir žmona, kad sudalyvautume ir sėkmingai įveiktume pirmuosius 10 kilometrų varžybose Monte Sane, Alabamoje. Nuo to ir prasidėjo mano meilė bėgimui. Toliau bėgiojau ir Lietuvoje. Šiuo metu stengiuosi visada išvykęs į kokią kelionę pabėgioti ir toje šalyje, jei vyksta koks bėgimo renginys, jame sudalyvauti. Jau teko bėgti Indijoje, JAV, Latvijoje, Didžiojoje Britanijoje, Paryžiuje, Vokietijoje, Ispanijoje, Portugalijoje, Estijoje, Nepale. Vienur tiesiog bėgiojau savo malonumui, kitur dalyvaudavau varžybose. Kiek galiu, tiek nepraleidžiu bėgimo renginių ir Lietuvoje. Visgi smagu sudalyvauti už „Kauno maratono klubą“, pabūti su bendraminčiais ir pasižvalgyti, po kitus renginius. Aš juokauju, kad jei aš galiu bėgti – gali bet kas – tik reikia turėti gerą artimųjų ar klubiečių palaikymą.
- Kas lėmė, kad ryžotės organizuoti ir „Kauno maratoną“?
- Prieš tuos 8 metus, kai pamilau bėgimą, Kaune bėgdamas bėgikas jausdavosi šiek tiek kaip klounas. Praeiviai keistai nužiūrėdavo, sulaukdavau įvairių juokingų replikų, o bėgimo renginių surasti buvo labai sunku. Ne taip, kaip šiuo metu tampa jau ne prestižo reikalu, o atrodo būtinybe ir kiekvienam didesniam Lietuvos miestui turėti savo bėgimo renginį. Tuo metu matomas ir žinomesnis buvo tik Vilniaus maratonas, kiti renginiai dažniausiai vykdavo uždarose grupelėse, apie renginius žinios sklisdavo tik iš lūpų į lūpas. Su broliu nusprendėme, kad mūsų gimtas miestas yra vertas turėti vieną rimtą, tarptautinį maratono bėgimą.
- Kokie buvo pirmieji žingsniai „Kauno maratono“ link?
- Tiesa sakant, šiam renginiui gimti reikėjo keleto metų. Nors kalbėti pradėjome ir interneto svetainę užregistravome dar 2011 metais, pirmasis renginys įvyko tik 2013. Nenorėjome daryti spontaniškai. Daug laiko praleidome diskutuodami su broliu, draugais ir kitais bėgikais apie bėgimo renginius, kas juose svarbu dalyvaujančiam, kas yra gerai organizuotas renginys ir kas erzina dalyvius. Ieškojome, kaip „Kauno maratoną“ nuo pradžių padaryti aukšto lygio renginiu. Rinkome komandą, analizavome kitus bėgimus. Net įkūrėme „Kauno maratono klubą“, kuris suvienijo tiek profesionalius, tiek mėgėjus bėgikus. Šis klubas dabar organizuoja renginius, remia finansiškai ir kitais būdais profesionalus ir perspektyvius jaunus lengvaatlečius. Taip pat vienija ir padeda treniruotis bėgimo mėgėjams.
- Šiemet renginys vyks jau penktą kartą. Kokie tuometiniai planai išsipildė, kas nudžiugino?
- Manau, kad per tuos keturis jau įvykusius renginius pasiekėme tikrai daug. Šiemet džiaugiamės prie renginio prisidėjusius generaliniu rėmėju ir nauju pavadinimu - „Citadele Kauno maratonas“. Kiek ankščiau pavyko būti pastebėtiems ir įvertintiems tarptautinių asociacijų.
Renginys priklauso tarptautinei ilgųjų nuotolių ir maratonų (AIMS) asociacijai, mūsų maratono ir pusės maratono trasa yra sertifikuota tarptautinių ekspertų ir joje galima siekti pasaulio rekordų. „Kauno maratonas“ taip pat įvertintas Europos atletikos federacijos aukščiausiu, 5 žvaigždučių, saugumo sertifikatu.
Kiekvienais metais sulaukiame ir daugiau dėmesio iš tarptautinių sporto leidinių. Renginį jau aprašė tarptautinis „Distance running“ žurnalas, po 2016 metų Europos atletikos federacija savo tinklalapyje paskelbė straipsnį, „Kauno maratoną“ pavadindama perspektyviu ir augančios reputacijos renginiu.
Nenuostabu, kad paskutinio renginio nugalėtojais tapo bėgikai iš Kenijos, kurie pagerino renginio maratono distancijos rekordus ir laimėjo pagrindinį prizą bei buvo pirmieji kėlę naujas skulptoriaus Algio Kasparavičiaus kurtas taures.
Nemažiau džiaugiuosi ir per tuos metus suburta organizacine komanda. Be jų atsidavimo savo darbui tokio renginio tikrai nepavyktų surengti. Ketvirto bėgimo metu pavyko įgyvendinti ir mažą svajonę, pačiam su dalyviais išbandyti 10 kilometrų trasą. Galėjau ramia širdimi išlėkti į trasą, žinodamas, kad komanda viskuo pasirūpins. Šiemet gal jau reikėtų pagalvoti ir apie dar ilgesnę distanciją (juokiasi).
- Renginys įtrauktas ir į „Kaunas Europos kultūros sostinė 2022“ programą. Kokį jį norėtumėte matyti dar po 5 metų?
- Ši vizija gana aiški. Labai tikimės, kad pavyks į renginį suburti dar daugiau bėgikų, ypač užsieniečių. Taip pat viena iš svajonių – turėti vieno rato maratono distancijos trasą. Kaune tikrai yra galimybių sudaryti visų 42 kilometrų 195 metrų ratą. Taip galėtumėme bėgikams atverti visą Kauno grožį. Mintyse ir žemėlapyje ne kartą jau esame nusibraižę, kaip tai galėtų atrodyti. Bet renginiui dar reikia užaugti, norint tokios trasos reikia išties didelio būrio bėgikų. Bet būtent per tiek laiko manau galime užaugti. Tai taptų analogų Lietuvoje ir Pabaltyje neturinčia trasa. Netgi nei viena Baltijos valstybių sostinė tokio bėgimo neturi.
