Po trijų savaičių stovyklos Portugalijoje toliau jau treniruosiuosi Lietuvoje.
Į Pietų Europą keliavome, ieškodami šilto oro, kuris daugeliui sportininkų buvo svarbus, ruošiantis vasaros startams. Bet dėl neįprastai šalto pavasario temperatūra ne vieną dieną buvo žemesnė nei Lietuvoje.
Tačiau svarbiausia – per treniruotes padarėme visą darbą, kuris ir buvo suplanuotas.
Startai. Sugrįžus iš Portugalijos jau dalyvavau keliose varžybose.
Per pirmąjį sezono startą Lietuvos studentų pirmenybėse Kaune 100 m nubėgau per 10,38 sek., o po savaitės Šveicarijoje laimėjau Nortvilio varžybas, įveikęs distanciją per 10,28 sek.
Palyginti su pirmaisiais pernykščio sezono rezultatais, kai per antrąsias varžybas 100 m įveikiau per 10,33 sek., atrodo, kad viskas gerai. Su treneriu tikime, kad į Londoną einame teisinga kryptimi.
Dabar svarbiausia – išvengti traumų ir kitų sveikatos bėdų.
Šį savaitgalį jau dalyvausiu LLAF taurės varžybose. Į Kauno stadioną susirinks beveik visi stipriausi mūsų šalies lengvaatlečiai, nes tai bus pagrindinis startas prieš Europos čempionatą.
Nors jau esu įvykdęs Europos čempionato normatyvą ir Helsinkyje bėgsiu 100 m, dabar ruošiuosi ne tik asmeninėms, bet ir estafetės 4x100 m varžyboms.
Estafetė. Europos čempionate Lietuvai galėtų atstovauti pajėgi sprinterių komanda. Visi labai norime kartu iškovoti teisę dalyvauti Londono olimpinėse žaidynėse.
Šią svajonę tikrai įmanoma pasiekti. Analizuodami Pekino olimpiados estafečių komandų sudėtis ir rezultatus žinom, kad tikrai esame pajėgūs įveikti šį barjerą. Bet būtina visiems kartu būti geriausios sportinės formos, o svarbiausia - gerai perduoti estafetės lazdelę.
Dauguma Lietuvos sprinterių – dabartinio mano trenerio Alekso Stanislovaičio auklėtiniai. Tačiau su keletu dirba ir kiti treneriai. Vieni iš mūsų komandos gyvenam Kaune, kiti – Vilniuje, o Martynas Jurgilas treniruojasi Amerikoje, todėl nėra paprasta visiems kartu surinkti.
Estafetės varžyboms pradėjom ruoštis dar Portugalijoje, o dabar toliau mėginame dirbti tie, kurie esam Kaune.
Kairiarankis. Estafetėje dažniausiai bėgu antrąjį etapą. Taip susiklostė nuo senų laikų, kai dar 2005-aisiais su Lietuvos rinktine dalyvavome Europos jaunimo (iki 20 metų) čempionate.
Pirmasis etapas -- pats atsakingiausias, nes tinkamai atlikus perdavimą su estafetine lazdele tenka bėgti ilgiausią atstumą -- apie 108 metrus. Šį etapą bėgantis sprinteris turi pasižymėti greita reakcija ir sugebėti gerai startuoti iš atramėlių.
Antrajame ir trečiajame etapuose parankiau bėgti tiems, kurie pasižymi didžiausiu maksimaliu bėgimo greičiu.
Ketvirtas etapas, jeigu komandai viskas pavyksta idealiai, yra pats trumpiausias: čia su lazdele bėgiama ne 100, o apie 90 metrų.
Man parankiausias antrasis etapas, nes esu kairiarankis. O antruoju etapu bėgantis sportininkas turi gauti ir perduoti estafetinę lazdelę su kaire ranka.
Trečiąjį etapą geriau sekasi bėgti dešiniarankiams, o mano dešinė – išeiginė. Kai varžybose viską nulemia šimtosios sekundės dalys, kiekviena smulkmena perduodant ir perimant lazdelę yra be galo svarbi.
Pernai dažniausiai lazdelę perimdavau iš Egidijaus Dilio, o perduodavau Martui Skrabuliui. Bet kiekvienais metais viskas prasideda iš naujo: vieni gali bėgti lėčiau, kiti – jau greičiau, todėl kaskart ieškoma optimalios komandos sudėties.
Iki šiol bandom įvairius variantus: per treniruotes Portugalijoje bėgau ir su Žilvinu Adomavičiumi, ir su Martu, ir su Kostu Skrabuliu.
Tikimės, kad per LLAF taurės varžybas pavyks pasiekti tą rezultatą, kuris mums leistų startuoti Europos čempionate. O po to, jeigu viskas jau pavyktų Helsinkyje, atsivertų ir Londono durys.
Būtų tiesiog super pakliūti į olimpiadą su visa komanda!
Krepšinis. Kurį laiką Kaune kartu su lengvaatlečiais treniravosi ir Linas Kleiza.
Lietuvos rinktinės krepšininkui padejo A.Stanislovaitis. Žinau, kad mano treneris yra vienas geriausių specialistų ne tik Lietuvoje, todėl toks Lino pasirinkimas visiškai nenustebino.
Su Linu daug bendrauti neteko, jis dirbdavo pagal vieną treniruočių programą, o mes – pagal kitą.
Treneris. Krepšininkus neblogai pažįstu, nes ir pačiam jau teko dirbti jų treneriu. Dar 2010-ųjų vasarą, kai „Kauno“ klubas ieškojo fizinio rengimo trenerio, Darius Maskoliūnas pasiūlė man šį darbą.
Su krepšininkais kartu praleidau visą LKL sezoną. Džiaugiuosi, kad patekau tarp jaunų, ambicingų ir per treniruotes visas jėgas atiduodančių vaikinų. Nereikėdavo jų nei versti, nei skatinti, o visi dirbom dėl vieno tikslo.
Mokslas. Dabar daug laiko skiriu ir mokslams. Sugrįžus iš Portugalijos atidaviau vertinimui savo magistro baigiamąjį darbą, kurį LKKA ginsiuosi birželio 14-ąją.
Manau, kad mokslai -- tai vienas svarbiausių gyvenimo tikslų, nuo kurių ir prasideda didysis kelias į sporto viršūnę. Tik moksliškai pagrįstomis žiniomis ir suprantant organizmo ypatumus galima pasiekti patį geriausią rezultatą. Todėl vienas iš mano ateities planų - tęsti mokslus ir doktorantūros studijose.
Olimpiečių dienoraščiai - „Lietuvos ryte“
Artėjant Londono žaidynėms „Lietuvos rytas“ paprašė penkių mūsų šalies sportininkų prisėsti prie kompiuterio ir rašyti savo olimpinį dienoraštį.
Kiekvieną šeštadienį iki olimpiados buriuotoja Gintarė Scheidt, irkluotojas Mindaugas Griškonis, badmintonininkas Kęstutis Navickas, lengvaatletis Rytis Sakalauskas ir plaukikas Giedrius Titenis pasikeisdami pasakos apie pasirengimo olimpiadai užkulisius.
Greičiausias lietuvis
Rytis Sakalauskas gimė 1987 m. birželio 27 d. Alytuje.
Geriausias Lietuvos sprinteris. 2011-ųjų vasarą tapo pasaulio Universiados vicečempionu. Lietuvos kūno kultūros akademijoje (LKKA) studijuojantis alytiškis yra keturiskart Lietuvos čempionas 100 m bėgime (2006, 2008, 2009, 2011 m.). 185 cm ūgio ir 80 kg bėgikui priklauso Lietuvos rekordai 100 m (10,14 sek.) ir 200 m (20,74 sek.) distancijose. Pirmasis treneris – Vytautas Šmidtas, dabartiniai treneriai – Jūratė ir Aleksas Stanislovaičiai.
