Mūsų šalies nacionalinė, skirtingai nei per ankstesnes olimpiadas, negali pasigirti labai galinga sudėtimi. Iš Senojo žemyno į žaidynes po Europos čempionato iškart pateko tik dvi komandos. O prasiskinti kelią į olimpiadą atrankos turnyre išties buvo velniškai sunku.
Pastaraisiais metais smarkiai išaugo krepšinio lygis dalyje Afrikos, Lotynų Amerikos šalių. Apie tai byloja ir solidus Nigerijos, Puerto Riko, Dominikos Respublikos, iš dalies Angolos ekipų pasirodymas olimpiniame atrankos turnyre.
Šiuolaikiniame krepšinyje net ir darnus, sustyguotas komandinis žaidimas gelbsti ne visada. Dažnai rungtynių baigtį lemia individualiai labai stiprūs krepšininkai, o tokių mūsų rinktinėje vos vienas kitas.
Tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad mūsiškiai Londone bus statistai. Juk 2010 metų pasaulio čempionate Lietuvos vyrai pademonstravo, kad gali įveikti beveik visus varžovus. Net mače su JAV rinktine lietuviai anaiptol neatrodė beviltiškai. O mūsų šalies komanda tada pagal pavardes buvo silpnesnė nei dabartinė – prieš dvejus metus Turkijoje neturėjome Š.Jasikevičiaus, Rimanto Kaukėno, Dariaus Songailos, Jono Valančiūno (tuomet žaidė Tadas Klimavičius, Martynas Andriuškevičius, Martynas Gecevičius).
Dabar Lietuvos ekipa gali dar labiau sustiprėti – jei po traumų atsigaus ir normalią sportinę formą įgis Simas Jasaitis ir Renaldas Seibutis.
Optimizmo prideda ir Š.Jasikevičiaus, Jono Mačiulio žaidimas atrankos varžybose. Daug kas netikėjo, kad po sunkios traumos Jonas rungtyniaus taip brandžiai, o Šaras atrodys beveik kaip savo geriausiais laikais.
Žinoma, džiugina ne viskas. Venesueloje Lietuvos krepšininkai silpnokai kovojo dėl atšokusių kamuolių po savo krepšiu, neretai nespėdavo grįžti į gynybą. Šiuos trūkumus verkiant reikia ištaisyti.
Planetos pirmenybėse svarbiausiais mūsiškių arkliukais tapo fantastiškas fizinis pasirengimas, itin sumanus Kęstučio Kemzūros vadovavimas, puiki priešininkų žaidimo analizė ir, aišku, monstriškas Lino Kleizos pasirodymas. Šiuos kozirius lietuviai, aišku, gali išsitraukti ir olimpinėse žaidynėse. Tada bent jau į ketvirtfinalį tikrai patektume. O gal net į pusfinalį – tai jau būtų svajonių viršūnė.
