Tai, kad Lietuva neturės nė vieno sunkiaatlečio Londone „Lietuvos rytui“ patvirtino Tarptautinės sunkiosios atletikos federacijos (IWF) varžybų direktorius Attila Adamfi.
„Deja, Lietuva neturi vietos olimpiadoje, - sakė A. Adamfi. - Po Europos čempionato buvo pranešta, kad Lietuva iškovojo vieną olimpinę vietą.
Tačiau laimėtos olimpinės kvotos neįsigalioja kol negauti visi dopingo testų rezultatai.“
Tai nebūtinai reiškia, kad šalies atletas vartojo dopingą. Tačiau gavę testų rezultatus mes turėjome viską perskaičiuoti. Tai padarius paaiškėjo, kad Lietuva prarado vietą olimpinėse žaidynėse.“
Sunkiosios atletikos federacijos varžybų direktorius teigė negalintis patvirtinti ar paneigti ar kurio nors Lietuvos sunkiaatlečio dopingo testo rezultatas buvo teigiamas kol byla nėra baigta.
A. Adamafi teigimu, teoriškai prarasti olimpinį bilietą Lietuva galėjo ir dėl kitos šalies sportininko teigiamo dopingo testo, susijaukus olimpinės atrankos taškų skaičiavimo sistemai.
Tačiau realiausia priežastis kodėl Lietuvos sunkiosios atletikos federacija neteko olimpinės vietos yra dopingas.
Tamsiausias šešėlis krenta ant Aurimo Didžbalio.
21 metų sunkiaatletis Europos čempionate šiemet Turkijoje iškovojo sidabrą ir surinko daugiausia olimpinių taškų, nulėmusių vieną olimpinį bilietą mūsų valstybei.
Europos pirmenybėse tai pat varžėsi Donatas Anuškevičius, Marius Mickevičius (abu - svorio kategorijoje iki 85 kg), Žygimantas Stanulis (iki 94 kg), Ramūnas Vyšniauskas (iki 105 kg) ir Vincas Slevinskis (per 105 kg).
Kada paaiškės oficiali priežastis kodėl Lietuva neteko olimpinės kvotos, nėra aišku.
„Tai priklauso nuo tyrimo procedūros, - aiškino A. Adamfi. - Byla turi daug laiptelių. Tikiuosi, viską galėsime paaiškinti greitai.
Tačiau teoriškai jei bus detalus bylos nagrinėjimas, atleto išklausymas tai gali užsitęsti mėnesiui ar ilgiau.“
Anot A.Adamfi, Lietuvos sunkiosios atletikos federacija (LSAF) yra informuota apie įvykį.
Tačiau LSAF prezidentas Audrius Siaurusevičius tvirtino, kad nieko nežino.
„Pirmą kartą apie tai girdžiu, - sakė A.Siaurusevičius, pridūręs, kad verčiau skambinti federacijos viceprezidentui ir rinktinės treneriui Bronislavui Vyšniauskui.
Šis į „Lietuvos ryto“ skambučius neatsiliepė.
Dar praėjusį savaitgalį kalbėdamas su „Lietuvos rytu“ B. Vyšniauskas tvirtino, kad jo sūnus R. Vyšniauskas ir A. Didžbalis liepos 9 dieną Lenkijoje dar susirungs turnyre ir keldami štangą išsiaiškins kuris važiuos į Londoną.
B.Vyšniauskas turėjo žinoti, kad Lietuva neturi vietos olimpiadoje, nes dar birželio 26 dieną IWF išplatino oficialų 84 šalių, turėsiančių sunkiaatlečius Londone, sąrašą. Lietuvos jame nėra.
Dopingo atvejis nebūtų pirmasis Lietuvos sunkiaatlečių sporto istorijoje.
1997 metais po pasaulio čempionato Tailande R. Vyšniausko organizme aptikta metandienono metobolito - anabolinių steroidų, suteikiančių raumenų masės.
Tuomet sunkiaatletis ir jo tėvas bei treneris B.Vyšniauskas tikino, kad anaboliko pakišo konkurentai ir blogo linkintys priešai.
Tačiau R.Vyšniauskui buvo skirta dvejų metų diskvalifikacija.
