Tai, kad Lietuva neturės nė vieno sunkiaatlečio Londone „Lietuvos rytui“
patvirtino Tarptautinės sunkiosios atletikos federacijos (IWF) varžybų
direktorius Attila Adamfi.
„Deja, Lietuva neturi vietos olimpiadoje, - sakė A. Adamfi. - Po
Europos čempionato buvo pranešta, kad Lietuva iškovojo vieną olimpinę
vietą.
Tačiau laimėtos olimpinės kvotos neįsigalioja kol negauti visi dopingo
testų rezultatai.“
Tai nebūtinai reiškia, kad šalies atletas vartojo dopingą. Tačiau gavę
testų rezultatus mes turėjome viską perskaičiuoti. Tai padarius
paaiškėjo, kad Lietuva prarado vietą olimpinėse žaidynėse.“
Sunkiosios atletikos federacijos varžybų direktorius teigė negalintis
patvirtinti ar paneigti ar kurio nors Lietuvos sunkiaatlečio dopingo
testo rezultatas buvo teigiamas kol byla nėra baigta.
A. Adamafi teigimu, teoriškai prarasti olimpinį bilietą Lietuva galėjo ir
dėl kitos šalies sportininko teigiamo dopingo testo, susijaukus
olimpinės atrankos taškų skaičiavimo sistemai.
Tačiau realiausia priežastis kodėl Lietuvos sunkiosios atletikos
federacija neteko olimpinės vietos yra dopingas.
Tamsiausias šešėlis krenta ant Aurimo Didžbalio.
21 metų sunkiaatletis Europos čempionate šiemet Turkijoje iškovojo
sidabrą ir surinko daugiausia olimpinių taškų, nulėmusių vieną olimpinį
bilietą mūsų valstybei.
Europos pirmenybėse tai pat varžėsi Donatas Anuškevičius, Marius
Mickevičius (abu - svorio kategorijoje iki 85 kg), Žygimantas Stanulis
(iki 94 kg), Ramūnas Vyšniauskas (iki 105 kg) ir Vincas Slevinskis (per
105 kg).
Kada paaiškės oficiali priežastis kodėl Lietuva neteko olimpinės kvotos,
nėra aišku.
„Tai priklauso nuo tyrimo procedūros, - aiškino A. Adamfi. - Byla turi
daug laiptelių. Tikiuosi, viską galėsime paaiškinti greitai.
Tačiau teoriškai jei bus detalus bylos nagrinėjimas, atleto išklausymas
tai gali užsitęsti mėnesiui ar ilgiau.“
Anot A.Adamfi, Lietuvos sunkiosios atletikos federacija (LSAF) yra
informuota apie įvykį.
Tačiau LSAF prezidentas Audrius Siaurusevičius tvirtino, kad
nieko nežino.
„Pirmą kartą apie tai girdžiu, - sakė A.Siaurusevičius, pridūręs, kad
verčiau skambinti federacijos viceprezidentui ir rinktinės treneriui
Bronislavui Vyšniauskui.
Šis į „Lietuvos ryto“ skambučius neatsiliepė.
Dar praėjusį savaitgalį kalbėdamas su „Lietuvos rytu“ B. Vyšniauskas
tvirtino, kad jo sūnus R. Vyšniauskas ir A. Didžbalis liepos 9 dieną
Lenkijoje dar susirungs turnyre ir keldami štangą išsiaiškins kuris
važiuos į Londoną.
B.Vyšniauskas turėjo žinoti, kad Lietuva neturi vietos olimpiadoje, nes
dar birželio 26 dieną IWF išplatino oficialų 84 šalių, turėsiančių
sunkiaatlečius Londone, sąrašą. Lietuvos jame nėra.
Dopingo atvejis nebūtų pirmasis Lietuvos sunkiaatlečių sporto
istorijoje.
1997 metais po pasaulio čempionato Tailande R. Vyšniausko organizme
aptikta metandienono metobolito - anabolinių steroidų, suteikiančių
raumenų masės.
Tuomet sunkiaatletis ir jo tėvas bei treneris B.Vyšniauskas tikino, kad
anaboliko pakišo konkurentai ir blogo linkintys priešai.
Tačiau R.Vyšniauskui buvo skirta dvejų metų diskvalifikacija.