Prieš savaitę paskelbta, kad dėl dopingo vartojimo Lietuvos sunkiosios atletikos rinktinė neteko vienintelės vietos olimpiadoje. Paaiškėjo, kad draudžiamų preparatų rasta perspektyvaus sunkiaatlečio Aurimo Didžbalio mėginyje. Likus dešimčiai dienų iki olimpiados, svajonę priversta pamiršti dviratininkė Rasa Leleivytė.
Lrytas.lt siūlo prisiminti svarbiausias dopingo bylas Lietuvos sporto istorijoje.
Pirmasis Lietuvą sudrebinęs dopingo skandalas nuaidėjo 1992 metais, kai ketvirtąją vietą Barselonos olimpiadoje užėmusios šuolininkės Nijolės Medvedevos kūne buvo aptikta stimuliuojančio vaisto pėdsakų. N. Medvedeva iškart buvo diskvalifikuota. Sportininkė, kurios organizme buvo aptikta mezokarbo, daugiau nebesugrįžo į profesionalią areną.
1993 metais į dopingo skandalo sūkurį pakliuvo legendinis disko metikas Romas Ubartas. Po pasaulio lengvosios atletikos čempionato paaiškėjo, kad R. Ubarto organizme buvo aptikta boldenono – anaboliniams steroidams priklausančios medžiagos. Jis buvo suspenduotas 4 metams. Po 2000 metų olimpinių žaidynių R. Ubartas buvo ir vėl apkaltintas, tačiau vėliau lengvosios atletikos federacija (IAAF) atmetė kaltinimus ir leido sportininkui varžytis.
1996-aisiais Atlantos olimpinėse žaidynėse dėl bromantano vartojimo buvo diskvalifikuota dviratininkė Rasa Razmaitė. Tuo metu Rusijoje sukurtas bromantanas dar nebuvo įtrauktas į draudžiamų preparatų sąrašą, mat iki tol jo nebuvo aptikta. Tačiau buvo uždrausti kiti panašios sudėties ir veikimo vaistai, todėl tąkart Atlantoje buvo pagauti net devyni posovietinių valstybių sportininkai.
Dviračių lenktynes itin dažnai sukrečia dopingo skandalai. Viename iš jų buvo ir lietuvio Raimondo Rumšo pavardė. Daugiadienėse „Girdo d'Italia“ lenktynėse dalyvavusio R. Rumšo organizme buvo atrasta eritropoetino pėdsakų. Lietuvos dviračių sporto federacija (LDSF) dviratininką diskvalifikavo metams, tačiau ši dėmė R. Rumšą persekiojo visur.
Karjeros pradžioje sunkiaatlečiui Ramūnui Vyšniauskui teko raudonuoti. 1997 metų pasaulio čempionate Tailande R. Vyšniausko dopingo testas buvo teigiamas. Sunkiaatletis atkakliai neigė kaltinimus, tačiau jis buvo diskvalifikuotas dvejiems metams.
Lietuvos krepšinį taip pat yra krėtę dopingo skandalai. 2006-aisiais krembuterolio rasta Kėdainių „Nevėžio“ krepšininko Audriaus Mineikio organizme. Šios medžiagos yra daugumoje kvėpavimą lengvinančių vaistų nuo peršalimo. Buvo nuspręsta, kad tai - krepšininko neatidumas, ir sportininkas liko nenubaustas.
2010-aisiais į dopingo skandalą įsivėlė Kauno „Žalgirio“ žaidėjas Dainius Šalenga, jo mėginyje rasta metilheksanamino. Jų buvo papilduose, kuriuos sportininkas įsigijo dar prieš įtraukiant šią medžiagą į draudžiamų preparatų sąrašą. Šią bylą nagrinėjo Tarptautinės krepšinio federacijos (FIBA) drausmės komisija, todėl D. Šalenga buvo nubaustas šešių mėnesių diskvalifikacija.
2007 metais į intriguojančią situaciją buvo pakliuvęs šuolininkas Tomas Turskis. T. Turskio organizme buvo rasta anabolinių steroidų. LLAF atletui pasiūlė išduoti preparatų tiekėjus, o už tai jam būtų skirta švelnesnė bausmė. T. Turskis atsisakė ir buvo nubaustas dvejų metų diskvalifikacija. Po šios istorijos T. Turskio vardas išgarsėjo dar nemalonesnėje istorijoje – jis buvo sulaikytas gabenantis 7 kilogramus heroino.
Viena skaudžiausių dopingo bylų Lietuvos sporto istorijoje – Europos čempionės Živilės Balčiūnaitės skandalas. Barselonoje (Ispanija) pasidabinusi žemyno čempionato auksu, maratonininkė juo džiaugėsi neilgai. Sportininkė tikino, kad draudžiami preparatai jos organizme atsirado dėl hormoninio peraparato „Dufaston“, kurį dar 2008-aisiais jai paskyrė gydytoja. Nepaisant to, sportininkė turėjo susitaikyti su dvejų metų diskvalifikacija ir atsisveikinti su Europos čempionės titulu.
