Į po rungtynių Chimkuose vykusią spaudos konferenciją pirmas linksmai nusiteikęs atėjo Rusijos krepšinio rinktinės strategas. Pagal nerašytą trenerių taisyklę jis palaukė, kol atėjo varžovų strategas K. Kemzūra ir pabandė jį bent šiek tiek pralinksminti.
„Žinote, Kęstutis mane savo laiku mokė rusų kalbos ir, visų pirma, ko jis mane išmokė – šūkio „visada pasirengęs“, - bandė pralinksminti Lietuvos rinktinės strategą ir žurnalistus D. Blattas.
Tuo metu žodį taręs K. Kemzūra nebuvo gerai nusiteikęs – pareiškė, jog klaidos, stengiantis iš savęs išspausti viską, yra pateisinamos, bet lietuviai šįkart klaidas darė nenusiteikę kovoti.
Palinkėjęs savo komandai sėkmės olimpinio krepšinio turnyro grupės varžybose, K. Kemzūra pridūrė, kad atkrintamosiose varžybose nenorėtų susikauti su Rusija.
Iš karto po lietuvio šnekėjęs D. Blattas surengė nedidelį šou – apgailestavęs, jog tai buvo paskutinis kontrolinis mačas prieš olimpiadą, nes pažaisti pradžioje sutikę baltarusiai savo žodžio nesilaikė, D. Blattas įkando rusų emigrantams.
„Šiandien man patiko, kaip Rusijos rinktinę palaikė sirgaliai. Malonu žaisti, kai salė pilna. Norėčiau visus šiuos aistruolius perkelti į Londoną, kad jie taip pat aistringai sirgtų už Rusiją olimpiniame krepšinio atrankos turnyre. Bet juk ir Londone yra rusų... O gal paskambinti į Majamį – ten Rusijos piliečių yra apie 200 tūkstančių – gal juos pakviesti sirgti už savo šalies ekipą? Žiūrėk, gal dalis jų susigundys sugrįžti namo“, - šmaikštavo JAV ir Izraelio pilietybę turintis treneris.
- Kokios jūsų mintys sutriuškinus Lietuvos rinktinę?, - D. Blatto paklausė Rusijos žurnalistai.
- Pradžia buvo nekokia – trūko žaidimo praktikos. Kai turi rimtą turnyrą – Venesueloje vykusią atranką į olimpiadą, o po to dvi savaites būni be rungtynių – tai atsiliepia komandos nusiteikimui.
Be to, man susidarė įspūdis, kad lietuvius galėjome bent dukart per rungtynes „pribaigti“, bet to iškart nepadarėme. Kita vertus, nereikia užmiršti, kad žaidėme su labai stipriu varžovu.
- Esame matę įvairias Rusijos krepšinio rinktines. Ar neatrodo, kad ši yra visų laikų geriausia Rusijos krepšinio komanda?
- Na, neužmirškime ir 2007 metų Europos krepšinio čempionato ir triumfo ten... Tai taip pat buvo nebloga komanda, ar ne tiesa? O prieš metus Lietuvoje vykęs Europos krepšinio čempionatas? Juk per 10 mačų mes patyrėme vos vieną pralaimėjimą. Tai buvo rezultatas, kuris prilygo Europos čempionų ispanų pasirodymui – jie taip pat per 10 mačų pralaimėjo vos kartą.
Bet reikėtų sutikti – šių metų ekipa yra viena geriausių komandų per Rusijos krepšinio istoriją. Jei su šiais vyrais daugiau po olimpiados nedirbsiu – aš jų pasiilgsiu.
- K. Kemzūra labai pyko ant savo žaidėjų po šio kontrolinio mačo. Kaip elgtumėtės jūs, jei ekipa pralaimėtų nieko nelemiančias kontrolines rungtynes?
- Aš jums papasakosiu anekdotą. Skambina man žurnalistas iš Izraelio – juk jie man dažnai skambina (juokiasi). Taigi, jis sako, kad per metus aš su rinktine sužaidžiau 117 rungtynių. Ir tik septyniolikoje dvikovų mano vadovaujama ekipa patyrė pralaimėjimus.
Neįtikėtinas rezultatas – tiesa? Bet kur yra paradoksas: aš tų šimto rungtynių neatsimenu, bet puikiai galiu prisiminti tas 17 nesėkmių. Todėl, kad aš esu treneris, o jis turi kentėti. Juk tai labai rusiška...
- Yra šiokie tokie palyginimai: prieš Europos futbolo čempionatą Rusijos rinktinė sutriuškino būsimą EURO 2012 finalininkę. Gal ir čia yra šioks toks ženklas – Rusija sutriuškino Lietuvą...
- Oi, nepatinka man šis palyginimas (juokiasi)...
- Sovietmečiu rinktinėje buvo tradicija – kas įmes šimtąjį tašką, turi surengti puotą. Jaunasis Sergejus Karasiovas įmetė lietuviams tritaškį, po kurio Rusija perkopė 100 taškų – jam ir puotą kelti?
- Pas mus tokios tradicijos nėra, bet aš ją įvesiu (juokiasi).
-Jūs porą kartų paminėjote, kad jums truks Rusijos krepšinio rinktinės ir žaidėjų. Reikia laukti nemalonių žinių?
- Aš patylėsiu...
