Disko metikas R. Ubartas (52 m.) prieš 20 metų tapo pirmuoju nepriklausomos Lietuvos olimpiniu čempionu, o LTV operatorius S. Petkus (50 m.) šiemet rengiasi jau į aštuntąsias žaidynes.
Įamžino sutiktuves
1992 metų rugpjūčio 5 dieną olimpiniame Barselonos stadione ant Manjocos kalno skambėjo Lietuvos himnas ir kilo trispalvė. Pečius apgaubęs savo šalies vėliava R.Ubartas švytėjo iš laimės — jis tapo pirmuoju nepriklausomos Lietuvos atstovu, kuris užkopė ant aukščiausio olimpinės pakylos laiptelio.
R.Ubarto kraštietis LTV operatorius S.Petkus buvusio vaikystės žaidimų draugo pergalę tuomet stebėjo per televizorių. Bet kai triumfuojantis disko metikas grįžo namo, Stasys pasitiko jį oro uoste ir filmavimo kamera bei fotoaparatu įamžino sutiktuvių akimirkas.
Tuomet S.Petkui pirmą kartą ir šmėkštelėjo mintis kada nors sukurti filmą apie R.Ubartą — pirmą nepriklausomos Lietuvos olimpinį čempioną.
“Tikėjausi tai padaryti jau sulaukęs žilos senatvės, kai išeisiu į pensiją ir turėsiu laiko viskam apmąstyti.
Nemaniau, kad viskas įvyks taip greitai”, — prisipažino S.Petkus.
Prabėgus lygiai dvidešimčiai metų po R.Ubarto pergalės olimpiadoje LRT tebedirbantis operatorius pristatė dokumentinį filmą apie disko metiką “Pirmasis”, kurio premjera per nacionalinę televiziją įvyks liepos 23 d. 21.15 val.
R.Ubartas jau matė šį filmą ir buvo sužavėtas. Dokumentiniame pasakojime — daug iki šiol niekur nerodytų vaizdų, disko metiko artimųjų ir mokytojų prisiminimai, jo vaikystės nuotraukos.
Keliai vėl susikirto
Per Juknaičius (Šilutės r.) driekiasi Klaipėdą ir Tauragę jungiantis geležinkelis, gyvenvietėje — vos daugiau kaip tūkstantis gyventojų, joje yra tik pradinė mokykla.
Juknaičių aštuonmetėje kadaise mokėsi ir R.Ubartas, ir S.Petkus. Tuomet šią mokyklą lankė tik apie 30 vaikų.
Panašaus amžiaus Stasys ir Romas vaikystėje žaisdavo viename kieme, su bičiuliais spardydavo ar į krepšį mėtydavo kamuolį.
Kai būdavo transliuojamos svarbios varžybas, abu sukrisdavo prie televizoriaus ir svajodavo kada nors nuvykti į olimpiadą.
Augdamas Juknaičiuose R.Ubartas diską matydavo tik per televizorių, todėl ateities su juo nesiejo.
Baigęs aštuonmetę mokyklą būsimasis disko metikas išvyko į Panevėžio sporto mokyklą-internatą — iš pradžių treniravosi šuolių į aukštį sektoriuje ir tik vėliau į rankas paėmė diską.
S.Petkus vidurinę baigė Šilutėje, tuomet įstojo į Vilniaus technologijos technikumą studijuoti fototechnikos.
Vaikystės bičiulių keliai vėl susikirto sostinės “Dinamo” stadione, kur tuomet jau garsus disko metikas treniravosi, o studentui S.Petkui vykdavo kūno kultūros užsiėmimai.
Filmavo šešias olimpiadas
S.Petkus visuomet įdėmiai sekė kraštiečio karjerą, kone atmintinai išmokdavo visus straipsnius apie R.Ubartą, kuris vėliau buvo pakviestas į Sovietų Sąjungos rinktinę ir apsigyveno Maskvoje.
Baigęs mokslus S.Petkus išvyko tarnauti į sovietų kariuomenę — Rusijos uostą Kronštatą Kotlino saloje prie dabartinio Sankt Peterburgo.
1980-aisiais S.Petkus pirmą kartą nuvyko į olimpines žaidynes — Maskvos olimpiadą.
“Tarnavau armijoje ir kaip jūreivis palaikiau tvarką per futbolo varžybas”, — prisiminė S.Petkus.
Nuo 1985-ųjų LRT dirbantis S.Petkus filmavo ne vieną olimpiadą. Pirmosios kaip operatoriui jam buvo 2000-ųjų Sidnėjaus žaidynės. Jos R.Ubartui — jau disko metimo veteranui — buvo paskutinės.
Vėliau S.Petkus dirbo 2004 metų Atėnų ir 2008-ųjų Pekino vasaros, 2002-ųjų Solt Leik Sičio, 2006 m. Turino bei 2010 m. Vankuverio žiemos olimpinėse žaidynėse.
Šiemetė Londono olimpiada jam, kaip operatoriui, bus septintoji.
Juostą kūrė beveik metus
S.Petkus nuo pat karjeros LRT pradžios dažniausiai fiksuoja sporto įvykius ir sportininkus. Kraštietį R.Ubartą jis taip pat dažnai filmuodavo.
Operatorius kaupė archyvą apie disko metiką, tikėdamasis kada nors apie jį sukurti filmą. Pirmą kartą šią mintį S.Petkus garsiai išsakė 2010-aisiais Singapūre, kur buvo surengtos pirmosios vasaros sporto jaunimo olimpinės žaidynės. Į jas R.Ubartas vyko kaip Lietuvos delegacijos ambasadorius, S.Petkus — kaip LTV operatorius.
Tesėdamas pirmiausia sau duotą pažadą S.Petkus į darbus kibo pernai rugpjūtį, kai iki Londono žaidynių buvo likę mažiau nei metai.
Vaikščiojo vaikystės takais
“Norėjau papasakoti apie R.Ubartą ne tik kaip apie disko metiką, bet ir kaip apie paprastą žmogų iš nedidelio Juknaičių kaimo, todėl archyvinių kadrų neužteko”, — pasakojo filmo “Pirmasis” kūrėjas.
S.Petkus pažinojo R.Ubarto artimuosius ir mokytojus, jo vaikystės draugus, todėl jam buvo nesunku juos rasti.
Kuriant filmą po daugybės metų Stasys ir Romas vėl vaikščiojo vaikystės takais, aplankė mokytojus, kurių nematė kelis dešimtmečius.
“Tos kelios filmavimo dienos buvo labai intensyvios, — pasakojo filmo kūrėjas. — Su tais žmonėmis buvome matęsi seniai, todėl kiekvienas norėjo pakalbėti, ilgiau pabūti. Iš vieno filmavimo į kitą lėkdavome tiesiog griūdami. Pirmąją R.Ubarto mokytoją aplankėme per Mokytojų dieną — spalio 5-ąją. Taip nutiko atsitiktinai.
Rengdamasis filmavimui sekiau orų prognozę — bijojau, kad tik nebūtų lietaus. Nelijo, bet pūtė toks stiprus vėjas, kad buvo sunku ant kojų išsilaikyti — filme kai kur tai net matyti.
Filmo vaizdui tai nepakenkė — blogiausia buvo dėl garso, nes stiprus vėjas kėlė triukšmą, o man norėjosi, kad kalbėtumės vaikščiodami, ne stovėdami vietoje.”
Priminė ir dopingo skandalą
Jautrioje ir šiltoje istorijoje apie paprastą vaikiną iš mažo kaimo, kuris tapo olimpiniu čempionu, vis dėlto yra ir aštrus kampas.
“Negalėjau nepaliesti dopingo temos, — tvirtino S.Petkus. — Žiūrovai galėjo apkaltinti, kad viską piešiu tik rožine spalva.”
1993-iaisiais R.Ubartas po pasaulio čempionato Štutgarte įkliuvo dėl anabolinio steroido boldenono vartojimo.
Dopingo šešėlis ant disko metiko krito ir 2002-aisiais prieš Europos čempionatą Miunchene, kai jo organizme vėl buvo rasta boldenono. Tačiau įvykis buvo beprecedentis — atlikus du pakartotinius tyrimus R.Ubartas buvo išteisintas.
Vis dėlto naujas skandalas paskatino disko metiką baigti karjerą anksčiau, nei buvo planavęs.
“Romas labai nenorėjo prisiminti tų įvykių, tačiau šios temos niekaip nebuvo įmanoma išvengti.
Filme naudojau jo interviu iškart po 1993-iųjų skandalo ir lyginau su tuo, ką jis kalba dabar. Romo pozicija visuomet buvo ta pati: jis tikrai nieko nevartojo ir neįsivaizduoja, kaip tai galėjo nutikti. Net neoficialiuose pokalbiuose R.Ubartas visada tvirtindavo tą patį: tai — konkurentų pinklės”, — aiškino S.Petkus.
Ekrane — nematyti kadrai
Filmo “Pirmasis” autorius S.Petkus dirbo kartu su LRT komanda. Scenarijaus autorė — ilgametė sporto žurnalistė Gintarė Grikštaitė, Stasiui filmuoti padėjo sūnus Žilvinas, montažo režisierius — Miroslavas Stankevičius.
Ar S.Petkus patenkintas filmu? “Jei juostą kurčiau antrą kartą, ji būtų kitokia, — aiškino autorius. — O pirmasis filmas yra būtent toks ir juo džiaugiuosi. Kai kurie kolegos priekaištauja, kad nėra kadrų iš R.Ubartui pergalingo 1986 metų Europos čempionato Štutgarte. Bet medžiaga iš tų laikų tiesiog neišliko — ji dingusi.
Vis dėlto filme išvysite dar niekur nerodytų kadrų iš Barselonos žaidynių.
Vaizdo kasetę su jais man davė Lietuvos tautinio olimpinio komiteto viceprezidentas Vytas Nėnius. Tuos vaizdus nufilmavo buvęs Lietuvos sportinio bridžo asociacijos prezidentas Vytautas Vainikonis. Pamatysite ir R.Ubarto metimus, ir jo padėką sirgaliams, ir garbės ratą su trispalve po pergalingo metimo”, — sakė S.Petkus.
