Londonas išleis palyginti nedaug
Londonas iš karto po Pekino olimpinių žaidynių pareiškė, kad bandys apsisukti pigiau – žadėjo surengti žaidynes tik už 4 mlrd. dolerių. Praėjus porai metų organizatoriai persigalvojo ir numatomas išlaidas padidino beveik 4 kartus – iki 15 mlrd. Vėliau biudžetas buvo vėl sumažintas.
„Reuters“ žiniomis, liepos 27 d. įvyksiančiai Londono olimpinių žaidynių atidarymo ceremonijai bus išleista 27 mln. svarų (42 mln. JAV dolerių). Tikimasi, kad ceremoniją visame pasaulyje per televiziją stebės daugiau kaip milijardas žmonių.
Ji prasidės didžiausio pasaulyje varpo, esančio 2 m aukščio, 3 m pločio bei sveriančio daugiau kaip 25 tonas, dūžiais.
Scena bus 15 tūkst. kv. m ploto – tai atitinka 12 olimpinio dydžio plaukimo baseinų. Ceremonijoje dalyvaus 10 tūkst. suaugusių savanorių atlikėjų, taip pat 900 7-9 ir 11-13 metų vaikų.
Atidarymo ceremonijoje dalyvaus ir gyvūnai – 12 arklių, 3 karvės, 2 ožkos, 10 vištų, 10 ančių, 9 žąsys, 70 avių ir 3 aviganiai šunys.
Atidarymo ceremonijos pavadinimas - „Stebuklų salos“, įkvėptas V. Šekspyro pjesės „Audra“.
Ceremonijos transliacija prasidės 21 val. vakaro vietos laiku (23 val. Lietuvos laiku).
Pekino olimpiada – visų laikų brangiausia
Pekino olimpiados atidarymo ceremonija buvo pribloškianti. Įspūdinga netgi pati jos data – ceremonija, vykusi 2008 m. rugpjūčio 8-ąją, prasidėjo 8 val. vakaro Kinijos standartiniu laiku (UTC+8). Stadionas Pekine, dėl savo formos pavadintas Paukščio lizdu, talpinantis 91 tūkst. žiūrovų, buvo sausakimšas.
4 valandas trukusi žaidynių atidarymo ceremonija kainavo daugiau kaip 100 mln. JAV dolerių (kai kuriais skaičiavimais – ir 300 mln.).
Ceremonijoje, kūrybiškai atspindėjusioje senovinę Kinijos kultūrą, dalyvavo daugiau kaip 15 tūkst, atlikėjų.
110 minučių trukmės muziką Pekino olimpiados atidarymui kūrė 18 kompozitorių.
Įspūdingą reginį sukūrė 11 tūkst. 456 fejerverkai, iššauti nuo stadiono stogo, ir kiti 8 tūkst. 428 – iš kitų Pekino centro vietų.
Pažymėtina, kad kinai pirmą kartą olimpiadų istorijoje panaudojo orų modifikavimo technologiją, kad išvaikytų lietų.
Per Pekino olimpiados atidarymą buvo panaudotas rekordinio dydžio žiedinis ekranas, kurio matmenys – 14x492 m.
Anot kai kurių šaltinių, visa Pekino olimpiada kainavo 40 mlrd. JAV dolerių. Kiti šaltiniai įvardija gerokai mažesnius skaičius – „tik“ 15 mlrd. Bet kuriuo atveju, iki šiol tai pačios brangiausios kada nors vykusios olimpinės žaidynės.
Graikija taip pat sublizgėjo
Iki Pekino pačiu įspūdingiausiu visų laikų olimpiados atidarymu buvo vadinamas Atėnuose surengtas reginys. Atėnų olimpinės žaidynės prasidėjo 2004 m. rugpjūčio 13 d.
Pasižiūrėti atidarymo į Olimpinį stadioną susirinko 72 tūkst. žiūrovų. Aplipę buvo ir televizijos ekranai – tuomet pirmą kartą istorijoje renginys visam pasauliui buvo transliuojamas aukštąja raiška.
Per atidarymą panaudota iki tol neregėti techniniai sprendimai – tarp jų milžiniškas baseinas su neslidžiu vaivorykštės spalvų stiklo dugnu, nuo kurio per 2 minutes dingo vanduo, įspūdingi apšvietimo efektai ir scenos konstrukcijos.
Pačios Atėnų olimpinės žaidynės kainavo taip pat įspūdingai – beveik 11 mlrd. JAV dolerių. Tai dvigubai daugiau, nei buvo planuota. Žinant, kokia krizė ištiko Graikiją po keleto metų, šie skaičiai atrodo liūdnai.
Sidnėjus apsisuko pigiai
Australija, rengdama tūkstantmečio olimpines žaidynes, išsivertė tik su maždaug 2,3 mlrd. JAV dolerių.
Nepaisant to, 200 m. rugsėjo 15 d. įvykusią žaidynių atidarymo ceremoniją tuometinis Tarptautinio olimpinio komiteto prezidentas Juanas Antonio Samaranchas pavadino gražiausia ceremonija, kokią kada nors pasaulis yra matęs.
Per atidarymą australai pabandė aprėpti viską, kas reprezentuoja jų šalį – nuo jūros gyvių, augalijos bei gyvūnijos iki raitelių ir aborigenų šokių.
Atidarymo ceremonijoje dalyvavo 12 tūkst. 687 atlikėjai. Olimpinių žaidynių kainos
Dabartinių žaidinių kaina – gerokai didesnė, nei būdavo anksčiau. Teigiama, kad pirmosios moderniosios olimpinės žaidynės, vykusios 1896 m., kainavo tik 448 tūkst. JAV dolerių.
Pateikiame visų olimpinių žaidynių, pradedant nuo 1936 m., kainas. Žinoma, vertinant kainas būtina atsižvelgti ir į JAV dolerio kurso pokyčius bei infliaciją. Pažymėtina tai, kad pirmosios olimpinės žaidynės, atnešusios pelną, buvo 1984 m. Los Andželo olimpinės žaidynės.
1936 m. Berlyno olimpinės žaidynės – 353 mln. dol.
1948 m Londono olimpinės žaidynės – 19 mln. dol.
1956 m. Melburno olimpinės žaidynės – 78 mln. dol.
1960 m. Romos olimpinės žaidynės – 375 mln. dol.
1964 m. Tokijo olimpinės žaidynės – 9,7 mlrd. dol.
1968 m. Meksiko olimpinės žaidynės – 788 mln. dol.
1972 m. Miuncheno olimpinės žaidynės – 2,3 mlrd. dol.
1976 m. Monrealio olimpinės žaidynės – 2,4 mlrd. dol.
1980 m. Maskvos olimpinės žaidynės – 3,8 mlrd. dol.
1984 m. Los Andželo olimpinės žaidynės – 820 mln. dol.
1988 m. Seulo olimpinės žaidynės – 5,3 mlrd. dol.
1992 m. Barselonos olimpinės žaidynės – 7,8 mlrd. dol.
1996 m. Atlantos olimpinės žaidynės – 1,7 mlrd. dol.
2000 m. Sidnėjaus olimpinės žaidynės – 2,3 mlrd. dol.
2004 m. Atėnų olimpinės žaidynės – 11 mlrd. dol.
2008 m. Pekino olimpinės žaidynės – 40 mlrd. dol.
