Kol kas galima nebent nostalgiškai prisiminti tuos laikus, kai Maskvos žaidynėse nepralenkiami buvo Lina Kačiušytė ir Robertas Žulpa, Seule sidabrą iškovojo Raimundas Mažuolis, o iš Monrealio bronzą parsivežė Arvydas Juozaitis.
Pirmieji lietuvių startai
Pirmoji į olimpinius vandenis išplaukusi lietuvė buvo Birutė Užkuraitytė. Ji 1972 metais Miuncheno baseine varžėsi 200 ir 400 metrų kompleksiniame plaukime.
Deja, olimpiniai kaunietės rezultatai buvo ženkliai prastesni nei asmeniniai rekordai ir į finalą ji nepateko. 400 metrų nuotolyje B.Užkuraitytė tenkinosi 16-ąja vieta, perpus trumpesniame – 21-ąja. Nors pirmoji olimpietė nenudžiugino, ilgai laukti pirmojo plaukimo medalio Lietuvai nereikėjo. Jį 1976 metais iš Monrealio parvežė Arvydas Juozaitis, užėmęs trečiąją vietą 100 metrų plaukimo krūtine varžybose.
A.Juozaitis kelias minutes netgi buvo olimpinis rekordininkas. Per atrankos varžybas lietuvis plaukė antroje grupėje ir distanciją įveikė tuo metu geriausiu olimpinėje istorijoje rezultatu – per 1 min. 4,78 sek.
Tačiau penktoje atrankos grupėje plaukęs amerikietis Johnas Henckenas buvo dar greitesnis. Jis baseiną pirmyn ir atgal perplaukė per 1 min. 3,88 sek. ir pagerino ne vien olimpinį, bet ir pasaulio rekordą.
A.Juozaičio rezultatas buvo nustumtas į trečiąją vietą. Finale A.Juozaitis irgi buvo trečias (1 min. 4,23 sek.), o olimpiniu čempionu tapo dar sykį pasaulio rekordą pagerinęs J.Henckenas (1 min. 3,11 sek.).
A.Juozaitis Monrealyje taip pat pateko į 200 metrų plaukimo krūtine finalą. Jame vilnietis užėmė 6-ąją vietą.
Pasiekė pasaulio rekordą
A.Juozaitis anksti atsisveikino su didžiuoju plaukimu ir visas jėgas skyrė studijoms Vilniaus Universitete. O estafetę iš jo netrukus perėmė kiti du vilniečiai Lina Kačiušytė ir Robertas Žulpa. Jie taip pat plaukė krūtine, bet geriausių rezultatų pasiekė ir olimpiniais čempionais tapo 200 metrų distancijoje.
XX amžiaus devintojo dešimtmečio pabaigoje ypač ryškiai sužibo L.Kačiušytės žvaigždė. Ji pasaulio plaukimo specialistus pakerėjo būdama vos 15-os, kai Vakarų Berlyne laimėjo 1978 metų pasaulio pirmenybių aukso medalį ir pirmą kartą pagerino planetos rekordą (2 min. 33,11 sek.). Tačiau labai greitai L.Kačiušytei atsirado lygiavertė varžovė. Metais jaunesnė rusė Svetlana Varganova stengėsi nė per grybšnį nenusileisti vilnietei, o 1979-ųjų pavasarį pati tapo naująja pasaulio rekordininke.
L.Kačiušytę tai tik dar labiau užvedė. Po savaitės ji rekordą susigrąžino. Ir ne šiaip susigrąžino – pasiekė fenomenalų rezultatą (2 min. 28,36 sek.), kurio pagerinti nė vienai plaukikei nepavyko šešerius metus.
Plaukimo galiūnių mūšis
1980-aisiais L.Kačiušytė ir S.Varganova savo supermūšį pratęsė Maskvos olimpiniame baseine. Pirmasis ratas – atrankos varžybos – baigėsi leningradietės pergale. Vilnietė liko tik trečia. Tačiau tai nieko nereiškė, nes lietuvė pateko į paskutinę atrankos grupę, žinojo varžovių laiką ir galėjo patausoti save svarbiausiam dienos startui, tai yra finalui.
Svarbiausias dienos startas buvo toks, apie kokį svajoja kiekvienas nešališkas sporto aistruolis. Ir kartu toks, kokio visai nelaukia kurį nors sportininką karštai palaikantis ir nervus patausoti norintis sirgalius.
Finalą galingiausiai pradėjo tribūnų audringai palaikoma S.Varganova. Ir ne tik pradėjo – ji pirmavo 199 iš 200 distancijos metrų, nuplaukusi tris ketvirčius net artimiausią varžovę lenkė daugiau nei kūno ilgiu!
Tą akimirką niekas negalėjo nė pagalvoti, kad olimpinė čempionė bus ne S.Varganova. Tačiau po paskutinio posūkio lyderės tempas truputį sulėtėjo, o racionaliau jėgas paskirsčiusi L.Kačiušytė staiga padidino greitį. Ar ne per vėlai? Ne per vėlai – lietuvė spėjo pavyti rusę ir finišo sieną palietė 0,07 sek. anksčiau nei pagrindinė varžovė.
Plika akimi šio skirtumo net neįmanoma pastebėti...
Auksinis lietuvės laikas (2 min. 29,54 sek.) buvo prastesnis nei jos pasaulio rekordas, bet tai buvo naujas olimpinis rekordas. Jis gyvavo iki 1988 metų Seulo žaidynių. Beje, L.Kačiušytė yra jauniausia visų laikų Lietuvos olimpinė čempionė. Maskvos žaidynių aukso medalį ji laimėjo būdama 17-os.
Pirmavo nuo starto iki finišo
Vyrų plaukimuose didelės dramos nebuvo. Varžovai geriausiu atveju matė priekyje plaukiančio R.Žulpos kojas.
Lietuvis iš pradžių įtikinamai laimėjo atrankos varžybas, po to greičiausiai plaukė ir finale. R.Žulpa visą laiką pirmavo, distanciją įveikė per 2 min. 15,85 sek. ir antrąją vietą užėmusį vengrą Albaną Vermesą aplenkė 1,08 sek.
Taip lietuviai Maskvoje laimėjo abu 200 metrų plaukimo krūtine aukso medalius. Abu Lietuvos plaukikai dalyvavo ir 100 metrų varžybose, tačiau jose pasiekė kur kas prastesnius rezultatus. L.Kačiušytė užėmė 7-ąją vietą, į finalą nepatekęs R.Žulpa – 13-ąją.
1981 ir 1983 metais tris Europos pirmenybių aukso medalius laimėjęs R.Žulpa ruošėsi dalyvauti ir 1984-ųjų Los Andželo žaidynėse. Deja, pakovoti dėl dar kelių apdovanojimų sutrukdė SSRS paskelbtas olimpinių žaidynių boikotas.
Tapti prizininku buvo labai realu. Tų metų R.Žulpos rezultatai tiek 100, tiek 200 metrų distancijoje buvo net keliomis sekundėmis geresni nei Los Andželo olimpinių čempionų pasiektas laikas.
Medalį gavo neiškart
Dar vienas olimpinis plaukimo medalis į Lietuvą atkeliavo 1988 metais. Tiesa, jį iškovojęs 16-metis Raimundas Mažuolis iš Seulo namo grįžo be apdovanojimo. Sidabro medalis plaukiką rado jau Lietuvoje. Kurioziška situacija susiklostė dėl to, kad į SSRS rinktinę pakviestas R.Mažuolis Seule dalyvavo tik estafetės 4x100 metrų laisvu stiliumi atrankos varžybose. Per finalą lietuvį pakeitė labiau patyręs komandos draugas.
SSRS ketveriukė finišą pasiekė antra, bet apdovanojant prizininkus ant garbės pakylos buvo pakviesti tik finale plaukę sportininkai. Vis dėlto po kelių dienų teisybė triumfavo ir R.Mažuoliui priklausantis medalis iš Seulo buvo išsiųstas į Maskvą, o iš ten persiųstas į Vilnių.
Vėliavnešys pažadų netesėjo
Atkūrus nepriklausomybę Lietuvos plaukikai medalių neiškovojo. Tiesa, pastaraisiais metais prizinių vietų ir nebuvo tikimasi.
Su dideliais lūkesčiais per pastaruosius du dešimtmečius buvo palydimas tik R.Mažuolis. 1992 ir 1996 metais per olimpinių žaidynių atidarymą Lietuvos vėliavą nešęs vilnietis abukart varžėsi 50 ir 100 metrų plaukimuose laisvu stiliumi.
Lietuvos plaukimo vadovai prieš abejas žaidynes kalbėjo, jog iš R.Mažuolio tikisi medalio, tačiau geriausiam Lietuvos plaukikui net nepavyko patekti į A finalą (tais laikais nebuvo rengiami pusfinalio plaukimai, o sportininkai po atrankos plaukimų patekdavo į A ir B finalus, kuriuose varžydavosi dėl 1-8 ir 9-16 vietų).
Barselonoje R.Mažuoliui abiejose rungtyse iki A finalo pritrūko kelių akimirkų. Lietuvis atrankos plaukimuose abukart užėmė 9-ąją vietą. Plaukdamas 100 metrų nuo 8-osios vietos atsiliko 0,09 sek., plaukdamas 50 metrų – 0,05 sek.
Abiejų plaukimų B finale R.Mažuolis buvo antras ir galutinėje rikiuotėje užėmė 10-ąją vietą. Lietuvos plaukimo federacijos direktorius Vladas Kupstys tada teisinosi, kad R.Mažuolis retai startuodavo svarbiose varžybose, todėl buvo sudėtinga paskirstyti treniruočių krūvius taip, kad plaukikas optimalią sportinę formą pasiektų per olimpines žaidynes.
Strategija nepasiteisino
1993 ir 1994 metais R.Mažuolis laimėjo Europos ir pasaulio pirmenybių bronzos medalius (abukart plaukdamas 50 metrų), todėl iš jo daug tikimasi buvo ir Atlantoje.
Tačiau 1996 metais plaukikas vėl nuvylė. Plaukdamas 100 metrų jis pateko tik į B finalą, bet jame dalyvauti atsisakė, nes norėjo išsaugoti daugiau jėgų perpus trumpesnei distancijai. Ši strategija nepasiteisino – 50 metrų laisvu stiliumi atrankos plaukime R.Mažuolis užėmė tik 18-ąją vietą ir nepateko net į B finalą.
Į finalą pateko tik vienas
Barselonoje Lietuvai atstovavo tik du plaukikai. Per kitas žaidynės mūsų šalies rinktinė buvo gausesnė (Atlantoje – 8, Sidnėjuje – 6, Atėnuose – 10, Pekine – 9), tačiau po finišo lietuvių pavardės dažniausiai būdavo surašytos protokolų apačioje.
Per visą nepriklausomos Lietuvos plaukimo istoriją į finalą pateko tik vienas mūsų šalies sportininkas. 2004 metų olimpinėse žaidynėse Vytautas Janušaitis užėmė 7-ąją vietą 200 metrų kompleksinio plaukimo varžybose.
Pusfinalyje arba B finale plaukė Darius Grigalionis (13-oji vieta 100 metrų distancijoje nugara 1996 m.), Laura Petrutytė (16-oji vieta 50 metrų distancijoje laisvu stiliumi 1996 m.), Rolandas Gimbutis (14-oji vieta 100 metrų distancijoje laisvu stiliumi 2004 m.), Giedrius Titenis (12-oji vieta 100 metrų distancijoje krūtine 2008 m.) ir V.Janušaitis (15-oji vieta 200 metrų distancijoje kompleksiniame plaukime 2008 m.).
Londone – keturi lietuviai
Į Londoną išvyko keturi Lietuvos plaukikai: olimpinės patirties jau turintys V.Janušauskas ir G.Titenis bei debiutantai Mindaugas Sadauskas ir Rūta Meilutytė.
Didžiausia Lietuvos viltis – G.Titenis, 2009 metais laimėjęs pasaulio pirmenybių bronzos medalį (200 metrų krūtine), o pernai iškovojęs du universiados aukso medalius (100 ir 200 metrų krūtine). Lietuvos plaukimo federacija planuoja, kad į finalą turi patekti ir tris distancijas krūtine bei laisvu stiliumi plauksianti 15-metė Rūta Meilutytė.
