Olimpiniai simboliai iš mokslinės fantastikos srities, metaliniais kūnais, vietoj galvos turintys vieną akies obuolį, turi pretenzijų atspindėti skaitmeninį amžių.
Bet ar jie vykę? Ar šios kitų pasaulių būtybės – šaunaus ambicingo dizaino, ar tiesiog šiurpios?
Jie apibūdinami ir kaip „neblaivios nakties nuotykis tarp teletabio ir daleko (kiborgo mutanto iš populiaraus britų mokslinės fantastikos serialo „Daktaras Kas“, - red.)“, ir kaip „puikus balansas tarp skaitmeninės laikmečio dvasios ir linksmo žaismingumo“. Tačiau panašu, kad žmonės iki šiol nelabai supranta, kas yra 2012 m. Londono olimpinių žaidynių talismanai.
Nei šaunūs, nei mieli
Olimpinių žaidynių simboliai dažnai būna mieli gyvūnai – pavyzdžiui, 1972 m. Miuncheno žaidynių simbolis šuniukas Waldi arba 1980 m. Maskvos olimpiados meškiukas.
Olimpiniai talismanai visada būna orientuoti į vaikus ir, žinoma, jų tėvų pinigines. Bet kartu tai būna miesto šeimininko personalizacija ir lieka jam kaip žaidynių palikimas.
Visa tai yra didžiulė komercinė operacija. Žinoma, Wenlockas ir Mandeville privalo atrodyti gerai – juos turi būti įmanoma parduoti. Tikimasi, kad vien iš olimpinių suvenyrų prekybos bus uždirbta 80 mln. svarų.
„Manau, kad jie buvo sumanyti kaip graži ambicinga porelė, turinti realų potencialą būti naudojami naujojoje medijoje – socialiniuose tinkluose. Tačiau nemanau, kad jie buvo tinkamai išbaigti“, - sakė Londono dizaino žurnalo redaktoriaus pavaduotojas Markas Sinclairas.
„Aš nemanau, kad žmonės juos šiltai priims, nes su ta didžiule akimi jie atrodo šiurpiai. Ko gero, žmones atstumia ir tai, kad jie negali aiškiai suprasti, kas tai yra. Jiems trūksta trupinėlio sielos“, - sakė jis.
Kūrėjai ginasi
Vienas iš Wenlocko ir Mandeville dizainerių Grantas Hunteris sako, kad tai gali būti tik „vyresnės, konservatyvesnės kartos“ reakcija.
Porelę sukūrė marketingo agentūra „Iris“. Jie pavadinti pagal Šropšyro grafystės miestelį Mač Venloką, kuris padėjo įkvėpti Pierre'ą de Coubertiną atgaivinti šiuolaikines olimpines žaidynes, ir Bakingamšyro grafystės kaimą Stok Mandevilį, kur vyko 1984 m. parolimpinės žaidynės.
Sakoma, kad jie atsirado iš stebuklingų plieno, atlikusio nuo olimpinio stadiono statybų, lašelių. Kiekvienas jų dizaino elementas persmelktas simbolizmo.
Taksi švieselės ant jų galvų nurodo į legendinius Londono juoduosius taksi, o jų kilmė iš plieno lydymo krosnies simbolizuoja Didžiosios Britanijos daugiakultūriškumą.
Jų išskirtinės milžiniškos akys turi įmontuotas kameras, įrašinėjančias įspūdžius. Tiesa, šalies, kurioje yra vienas didžiausių vaizdo stebėjimo kamerų skaičius pasaulyje, gyventojams ši simbolika kelia kiek kitokias asociacijas.
Vaikų talismanai
Bet ko gero svarbiausias kritikas yra vaikai, kuriems šie talismanai ir buvo sukurti.
„Trumpai tariant, jie įkvepia jaunus žmones susidomėti sportu. Mes sprendžiame apie sėkmę pagal jaunų žmonių reakciją į mūsų kūrinius“, - sako G. Hunteris.
„Jeigu pasižiūrėsite tokius puslapius, kaip BBC CBBC, pamatysite daugybę teigiamų atsiliepimų, kuriuos gavo Wenlockas ir Mandeville. Jeigu aštuonmečiai sako, kad jie atrodo šauniai, ir nori, kad jie apsilankytų jų mokykloje, mes žinome, kas savo darbą padarėme“, - sako talismanų kūrėjas.
Devynerių metų Sunilas CBBC puslapyje sako: „Manau, kad talismanai yra šaunūs, nes jie atrodo kaip nuostabūs robotai“.
