Tiesa, atkūrus nepriklausomybę iki garbės pakylos kol kas nuplaukė tik Sidnėjaus bronzą laimėjusių Birutės Šakickienės ir Kristinos Poplavskajos valtis. Tačiau dar sovietmečiu Lietuvos irkluotojai iš olimpinių žaidynių parsivežė net dvylika medalių.
Pirmi medaliai – iš Romos
Pirmieji irkluotojai iš Lietuvos į olimpines žaidynes išplaukė 1960 metais. Ir iškart laimėjo pirmuosius medalius.
Romos olimpiniu sidabru buvo apdovanoti pavienėje dvivietėje su vairininku irklavę Zigmas Jukna ir Antanas Bagdonavičius.
Vėliau SSRS irklavimo treneriai žemaitį Z.Jukną ir aukštaitį A.Bagdonavičių persodino į prestižiškiausią valtį – aštuonvietę. Joje irkluodami šiedu sportininkai dalyvavo dar dvejose olimpinėse žaidynėse. 1964-aisiais Tokijuje patekti tarp prizininkų nepavyko, užtat 1968-aisiais Z.Jukna ir A.Bagdonavičius laimėjo dar po vieną medalį – bronzos.
Beje, 1964 metais Tokijuje penktąją vietą užėmusios SSRS aštuonvietės valties įgulą sudarė net šeši lietuviai. Kartu su Z.Jukna ir A.Bagdonavičiumi irklavo Vytautas Briedis, Juozas Jagelavičius, Petras Karla ir Rišardas Vaitkevičius.
V. Briedis ir J.Jagelavičius taip pat buvo ir bronzinėje 1968-ųjų komandoje.
Daugiau laimėjo tik krepšininkai
Irkluodama aštuonvietėje valtyje olimpine prizininke tapo ir Klavdija Koženkova. Ji sidabro medalį laimėjo 1976 metų Monrealio žaidynėse.
Monrealyje lietuviai iškovojo ir daugiau apdovanojimų: sidabrą – porinėje keturvietėje irklavęs V.Butkus, bronzą – porinės dvivietės įgulą sudariusios Genovaitė Ramoškienė ir Eleonora Kaminskaitė.
Sovietmečiu olimpinius medalius laimėjusių Lietuvos irkluotojų sąrašą pabaigė Jonas Pinskus ir Jonas Narmontas. Jie 1980 metų Maskvos žaidynėse irklavo bronzos medalius laimėjusioje aštuonvietėje valtyje.
Iš viso atstovaudami SSRS lietuviai irkluotojai iš olimpinių žaidynių parsivežė 12 medalių: 4 sidabro ir 8 bronzos.
Daugiau olimpinių apdovanojimų šiuo laikotarpiu iškovojo tik Lietuvos krepšininkai.
Iš Sidnėjaus parsivežė bronzą
Atkūrus nepriklausomybę Lietuvos irklavimas truputį atsitraukė.
Kad situacija pamažu prastėjo, atspindėjo ir olimpinių kelialapių skaičius. Jei 1992 metais į Barseloną Lietuva išsiuntė keturias valtis, tai 1996 metais Atlantoje plaukė jau tik dvi, o per trejas praėjusias žaidynes – vos po vieną.
Vis dėlto mažas skaičius nereiškė prastų rezultatų. Vieną iš nedaugelio nepriklausomos Lietuvos olimpinių medalių 2000-aisiais iškovojo ne kas kitas, o irkluotojos. Sidnėjuje bronzos medaliais buvo apdovanotos porinę dvivietę irklavusios Birutė Šakickienė ir Kristina Poplavskaja.
Sudėję rankų nesėdėjo ir Lietuvos irklavimo vadovai. Jie dar 2002-aisiais Trakuose surengė pasaulio jaunių čempionatą, o šiais metais į Galvės ežerą išsidalinti medalių pakvietė ir pasaulio jaunimo čempionato dalyvius.
Beje, pasaulio jaunių čempionatas kitais metais vėl vyks Trakuose.
Kryptingas darbas su jaunaisiais sportininkais davė rezultatų ir bilietus į Londoną iškovojo net trys mūsų šalies valtys. Dar ne tiek, kiek jų buvo Barselonoje, bet lygiai tik pat, kiek plaukė per trejas praėjusias olimpines žaidynes kartu sudėjus.
