Naują žaidimą atvežė prancūzai
Po Pirmojo pasaulinio karo, kai krepšinis įsitvirtino Europoje ir pradėjo skverbtis į Viduržemio jūros pietuose ir rytuose esančius kraštus, Tunisas buvo Prancūzijos protektoratas. Todėl dauguma naujovių, tarp jų ir arabams nežinomos sporto šakos, į šią Šiaurės Afrikos valstybę atkeliavo iš Prancūzijos.
Krepšinį, tinklinį, stalo tenisą Tunise pirmieji apie 1930 metus pradėjo žaisti Šiaurės Afrikoje dislokuoti prancūzų kariai ir prancūziškų mokyklų moksleiviai. Naują žaidimą greitai pamėgo ir arabai, tad jau XX amžiaus ketvirtojo dešimtmečio viduryje krepšinis buvo žaidžiamas daugelyje pagrindinių Tuniso sporto klubų.
1935 metais buvo įkurta Prancūzijos krepšinio federacijai pavaldi Tuniso krepšinio lyga, o 1936-aisiais surengtas pirmas Tuniso vyrų krepšinio čempionatas. Dar po kelerių metų buvo suburta ir Tuniso rinktinė, kuri daugiausia žaidė su gretimų Alžyro ir Maroko rinktinėmis (beje taip pat Prancūzijai pavaldžiuose Alžyre ir Maroke krepšinis pradėtas žaisti šiek tiek anksčiau nei Tunise).
1956 metais Tunisui nusimetus Prancūzijos jungą ir paskelbus nepriklausomybę šalies sporto raidos kryptys ir jo valdymo struktūra smarkiai nepasikeitė.
Pasikeitė tik tai, kad vietoj pavaldžių Prancūzijai institucijų buvo įkurtos nacionalinės federacijos, kurios greitai tapo tarptautinių sporto šakų federacijų narėmis ir tunisiečiai gavo teisę savarankiškai dalyvauti oficialiose tarptautinėse varžybose.
Tuniso krepšinio federacija (FTBB) vietoj Tuniso krepšinio lygos buvo įkurta 1956 metais. Tais pačiais metais Tunisas buvo priimtas į Tarptautinę mėgėjų krepšinio asociaciją (FIBA). Tai įvyko net anksčiau nei buvo įkurtas Tuniso nacionalinis olimpinis komitetas, kurio gimimo data yra 1957 metų gegužės 27 diena.
Afrikoje – tarp vidutiniokų
Pirmajame Afrikos čempionate, surengtame 1962 metais Kaire, Tuniso rinktinė nedalyvavo. Į žemyno pirmenybes krepšinio komandą Tunisas pirmą kartą nusiuntė 1964-aisiais, o dar po metų iškovojo pirmuosius medalius – Tunise vykusiame 1965-ųjų Afrikos čempionate šeimininkų komanda pasipuošė sidabru.
Vėliau tunisiečiai nebuvo nuolatiniai žemyno pirmenybių dalyviai. Šios šalies rinktinė beveik visada žaisdavo Šiaurės Afrikoje rengiamose varžybose, tačiau dėl brangių kelionių retai vykdavo į tolimesnėse žemyno šalyse vykusius čempionatus. Afrikai tai buvo įprastas reiškinys – iki XX amžiaus paskutinio dešimtmečio panašiai pinigus skaičiavo daugelis nacionalinių krepšinio federacijų.
Jei Tuniso rinktinė būtų nuolat kovojusi dėl čempionės vardo, sporto vadovai pinigų, ko gero, būtų sukrapštę dažniau. Tačiau krepšininkų rezultatai buvo vidutiniški. XX amžiuje Tunisas tarp prizininkų pateko vos tris kartus – be jau minėto 1965-ųjų sidabro, iškovojo tik 1970-ųjų ir 1974-ųjų bronzą.
Vis dėlto didžiausiu Tuniso krepšinio laimėjimu buvo laikomi ne Afrikos pirmenybių medaliai. Svarbiausią pergalę Tuniso rinktinė pasiekė 1973 metais antrose Visos Afrikos žaidynėse, kuriose sensacingai laimėjo vyrų krepšinio turnyro aukso medalius (tai iki šiol yra vieninteliai Tuniso krepšininkų apdovanojimai svarbiausiame Afrikos žemyno sporto renginyje).
Žaidė su europiečiais
XX amžiaus septintajame ir aštuntajame dešimtmečiuose, kol nebuvo sukurta Afrikos varžybų struktūra, Tuniso komandos dalyvaudavo ir FIBA Europos zonos oficialiuose turnyruose. Tiesa, skirtingai nei su europiečiais daug varžęsi Egipto ar Maroko krepšininkai, tunisiečiai Senojo žemyno turnyruose pasirodydavo tik epizodiškai ir nelaimėjo nė vienerių rungtynių.
Tunisiečiai dukart (1978 ir 1980 metais) pabandė jėgas Europos jaunių vaikinų pirmenybių atrankos turnyruose ir kartą (1978 metais) – Europos jaunučių merginų pirmenybėse.
Jaunučių čempionate dėl nedidelio dalyvių skaičiaus atrankos varžybos nebuvo rengiamos, todėl tunisietės iškart pateko į Kuenkoje (Ispanija) vykusį baigiamąjį turnyrą. Afrikiečių bandymas mesti iššūkį Europos krepšininkėms nebuvo sėkmingas – jaunosios tunisietės net penkerias iš septynerių rungtynių pralaimėjo didesniu nei 80 taškų skirtumu, o labiausiai nukentėjo nuo SSRS (25:140) ir Lenkijos (22:126) bendraamžių.
Dar anksčiau – 1969 metų rudenį – stipriausias Tuniso klubas Radeso „Transport“ vienintelį kartą padavė paraišką dalyvauti Europos čempionų taurėje. Tačiau Tuniso čempionai šiose varžybose nesužaidė nė vienerių rungtynių. Ištraukus burtus jie atsisakė rungtyniauti su Vilerbano ASVEL ekipa.
Pirmos prasiveržė moterys
Du paskutiniuosius XX amžiaus dešimtmečius Tuniso krepšinis net Afrikos fone atrodė labai blyškiai. Išsiplėtus žaidimo geografijai ir pradėjus rengti Afrikos pirmenybių atrankos varžybas, Tuniso nacionalinės komandos (tiek vyrų, tiek moterų) anaiptol ne visada patekdavo į baigiamuosius turnyrus, o jei ir patekdavo – žemyno krepšinio lyderiams grėsmės nekeldavo.
Staigus ir netikėtas proveržis įvyko tik 2000 metų pabaigoje, kai Tunisas rengė Afrikos moterų čempionatą. Tunisietės net dešimt metų nedalyvavo žemyno pirmenybėse, bet po ilgos pertraukos grįžusios į tarptautinę areną iškart laimėjo sidabro medalius ir kartu iškovojo kelialapį į 2002 metų pasaulio čempionatą.
Pralaimėjo beveik šimtu taškų
Kinijoje vykusios 2002 metų pasaulio moterų pirmenybės buvo pirmosios varžybos, kuriose Tuniso krepšinio atstovai galėjo palyginti savo ir geriausių kitų žemynų komandų jėgas. Šie palyginimai buvo ne Tuniso naudai.
Afrikos vicečempionės akivaizdžiai nusileido visoms komandoms. Jau pirmose rungtynėse tunisietes 124:70 sutriuškino Korėjos rinktinė, o antrajame mače debiutantės vos išvengė pralaimėjimo triženkliu skirtumu – Prancūzijos ekipai buvo nusileista 35:131. Tuniso krepšininkės visiškai bejėgės buvo net dvikovoje dėl priešpaskutinės vietos, kurioje turėjo pripažinti Afrikos čempionės Senegalo komandos pranašumą 52:87.
Nors varžovės neleido nė pasvajoti apie lygią kovą, Tuniso krepšiniui svarbiausia buvo ne rezultatai. Daug svarbiau buvo tai, kad tunisiečiams pagaliau pavyko prakirsti langą į pasaulį ir aikštėje pasigalynėti ne vien su Afrikos ekipomis.
Moterų rinktinės pavyzdžiu netrukus pasekė kitos komandos: 2003 metais pasaulio pirmenybėse dalyvavo Tuniso jaunimo merginų, 2005 ir 2009 metais – jaunių merginų, 2011 metais – jaunių vaikinų rinktinė.
Tiesa, visos šios komandos kartu sudėjus kol kas laimėjo vos vienerias rungtynes. Istorinę pergalę 2009 metų pasaulio jaunių pirmenybėse pasiekė Tuniso merginų rinktinė, rungtynėse dėl priešpaskutinės 15-osios vietos įveikusi šeimininkes tailandietes 80:65.
Didžiavosi net pralaimėjimais
2009 metais laimės akimirkos sulaukė ir Tuniso vyrų rinktinė. Ji iš kaimyninėje Libijoje vykusių Afrikos pirmenybių parsivežė bronzos medalius – pirmuosius po ilgos 35 metų pertraukos.
„Mūsų rezultatas pranoko drąsiausius lūkesčius“, - po kelialapį į pasaulio pirmenybes lėmusios bronzinės pergalės prieš Kamerūno komandą iš laimės švytėjo Tuniso rinktinės treneris Adelis Tlatli. Debiutas stipriausių planetos ekipų turnyre Tuniso vyrams susiklostė sėkmingiau nei moterims. Tiesa, 2010 metų pasaulio čempionate Turkijoje tunisiečiai irgi liko be pergalių, tačiau vyrų komandos pralaimėjimai jau nebuvo tokie baisūs: iraniečiams nusileista 13 taškų, brazilams – 15, kroatams – 20.
„Didžiuojuosi savo komanda, - po dvikovos su kroatais žurnalistus nustebino A.Tlatli. – Mums pralaimėjimas 20 taškų skirtumu tokiai komandai kaip Kroatija yra geras rezultatas. Prieš turnyrą nemaniau, kad pajėgsime taip žaisti. Tiesa, kai kurie krepšininkai šiame čempionate rungtyniauja prasčiau nei tikėjausi, bet juos puikiai pakeitė kiti žaidėjai. Tai rodo, jog Tuniso krepšinis turi ateitį“.
Pranoko komandiniu žaidimu
Stambule gautos pamokos Tuniso rinktinei pravertė Antananarive – per 2011 metų Afrikos pirmenybes. Vykdami į šį turnyrą tunisiečiai vėl nežadėjo nuversti kalnų („Norėtume užimti ne žemesnę vietą nei praėjusiame čempionate“, - tikslus nubrėžė A.Tlatli), tačiau rezultatai vėl pranoko tiek pačių krepšininkų, tiek jų sirgalių planus.
Madagaskaro sostinėje Tuniso rinktinė laimėjo visas septynerias rungtynes, pirmą kartą tapo žemyno čempione ir taip pat pirmą kartą iškovojo kelialapį į olimpines žaidynes. Nejuokais įsismaginusios Šiaurės Afrikos komandos nesustabdė net šešiuose iš eilės praėjusiuose turnyruose triumfavusi Angolos rinktinė. Ji finale nusileido tunisiečiams 56:67.
„Nuo pirmųjų čempionato dienų visi kalbėjo, kad Tunisas žaidžia europietišką krepšinį, - kodėl čempione tapo ši, o ne kuri nors kita komanda, svarstė „FIBA Africa“ generalinis sekretorius Alphonse‘as Bile. – Komandiniu žaidimu jie toli pralenkė visus varžovus. Daugumai Afrikos žemyno rinktinių neužtenka laiko, kad tinkamai pasiruoštų, todėl jos remiasi individualiais krepšininkų veiksmais. Tunisas yra visiška priešingybė“.
Prisistatė NBA klubams
„Kitos komandos palyginti su mumis yra aukštesnės ir fiziškai stipresnės. Bet mes esame greitesni ir pranokstame varžovus sumanesne taktika. Labiausiai mums trūksta tvirtų puolėjų, todėl privalome žaisti labai greitai ir kietai gintis“, - prieš Afrikos čempionatą savo komandos privalumų ir trūkumų neslėpė A.Tlatli.
Nors treneris skundėsi centimetrų stoka, Antananarive jį labiausiai nudžiugino aukščiausias krepšininkas. Nuo 2010 metų Antverpeno „Giants“ klubui atstovaujantis 217 cm ūgio Salahas Mejri sužaidė savo svajonių turnyrą ir buvo išrinktas naudingiausiu 2011 metų Afrikos čempionato žaidėju.
Geriau išsiaiškinti, ko vertas tunisiečių milžinas, panoro ir NBA komandos, šių metų vasarą pakvietusios S.Mejrį į savo treniruočių stovyklas. Dėl to krepšininkas kuriam laikui paliko nacionalinę komandą ir porą savaičių praleido „New York Knicks“ ir „Utah Jazz“ pratybose. Užkariauti Amerikos 26 metų S.Mejri nepavyko – vilkėdamas „Jazz“ aprangą Orlando vasaros lygos rungtynėse jis pelnydavo tik 2,7 taško ir atkovodavo 3,3 kamuolio.
Į Afrikos čempionato geriausių žaidėjų penketą kartu su S.Mejriu pateko dar du Tuniso rinktinės krepšininkai: įžaidėjas Marouanas Kechridas (31 metų, 178 cm) ir puolėjas Makramas Benas Romdhanas (23, 204).
Vienas jauniausių rinktinės žaidėjų M.Benas Romdhanas yra naujausia Tuniso krepšinio viltis. Jis atsiskleidė labai staigiai ir praėjusiuose dviejuose turnyruose buvo rezultatyviausias rinktinės krepšininkas: 2010 metų pasaulio čempionate pelnydavo 12 taškų, 2011 metų Afrikos čempionate – 12,7 taško. Dar rezultatyviau M.Benas Romdhanas žaidė per šią vasarą tunisiečių žaistas draugiškas rungtynes.
Kaprizinga žvaigždė
Tuniso rinktinėje taip pat verta pažymėti ilgametį jos lyderį, itin ūmaus būdo puolėją Radhouaną Slimaną (31, 205). Šis krepšininkas ne viename turnyre vedė tunisiečius į kovą, bet 2007-aisiais dėl nesutarimų su šalies krepšinio vadovais paskelbė rinktinei daugiau nepadėsiantis. Vis dėlto prieš Tuniso komandos debiutą pasaulio čempionate R.Slimanas prisipažino klydęs, atsiprašė nacionalinės federacijos vadovų ir buvo grąžintas į rinktinę.
Šis incidentas nebuvo pirmoji juoda dėmė R.Slimano karjeroje. Jis dar 2002-aisiais buvo lygtinai diskvalifikuotas vieneriems metams už tai, kad per Tuniso lygos rungtynes įsivėlė į masines muštynes.
„Jis yra puikus žaidėjas, bet visiškai neprognozuojamas“, - dar 2005 metais apie R.Slimaną kalbėjo rinktinės treneris A.Tlatli. Nuo tada nutekėjo daug vandens, tačiau impulsyvus krepšininkas santūresnis netapo net įkopęs į ketvirtą dešimtį.
Legionierius įsileido neseniai
Palyginti su daugeliu kitų stipriausių Afrikos krepšinio valstybių (Nigerija, Senegalu, Kamerūnu, Dramblio Kaulo Krantu) Tuniso privalumas yra tai, kad dauguma geriausių šios šalies krepšininkų žaidžia tėvynėje. Artėjant rinktinės varžyboms federacijai nereikia ieškoti po visą pasaulį išsibarsčiusių žaidėjų, o Tuniso nacionalinės komandos stovyklos yra daug ilgesnės ir kokybiškesnės nei konkurentų Afrikos žemyne.
Tiesa, Tuniso lyga nėra tokia stipri kaip Europos šalių čempionatai, tačiau nacionalinės krepšinio varžybos organizuojamos net geriau nei kai kuriose Senojo žemyno valstybėse.
Nuo 2011 metų Tuniso lygoje žaidžia 14 komandų (iki tol buvo 12, bet po pergalių Afrikos čempionate išaugus krepšinio populiarumui komandų skaičius buvo padidintas), be to, rengiamas šalies taurės turnyras, o stipriausi klubai varžosi Afrikos ir Arabų šalių čempionų taurėse.
Tuniso lygoje labai ilgai buvo draudžiama žaisti užsieniečiams. Tik 2006 metais šalies krepšinio federacija leido klubams registruoti po du legionierius. Tiesa, vienu metu aikštėje gali būti tik vienas Tuniso paso neturintis žaidėjas, todėl klubai retai pasinaudoja visa kvota – daugumai užtenka vieno svetimšalio.
Kad Tuniso pasirinktas kelias yra teisingas, patvirtino dar viena šios šalies krepšininkų pergalė. 2011 metų gruodį Suso „Etoile Sportive du Sahel“ klubas nukarūnavo daugkartinį žemyno čempioną Luandos „Primeiro de Agosto“ iš Angolos ir iškovojo Afrikos čempionų taurę. Šis prizas į Tunisą atkeliavo pirmą kartą istorijoje.
