Kęstutis Kemzūra gerokai vėlavo į po Lietuvos ir Rusijos rinktinių suplanuotą spaudos konferenciją. Po pralaimėto olimpiados pusfinalio Rusijos rinktinei (74:83) Lietuvos rinktinės strategas liūdnai dėliojo mintis, tačiau optimistiškai žiūrėjo į priekį. Tiesa, apie savo ateitį rinktinėje strategas kalbėjo miglotai.
"Mano darbo sutartis baigiasi, jeigu federacija nenorės jos pratęsti, aš juos visiškai suprasiu. Jeigu jie šnekins toliau dirbti, aš pagalvosiu", - sakė K. Kemzūra.
Dar prieš olimpiadą vyriausi rinktinės žaidėjai užsiminė, kad po šios vasaros baigs karjerą rinktinėje, todėl greičiausiai rungtynės su Rusija Šarūnui Jasikevičiui, Dariui Songailai ir Rimantui Kaukėnui buvo paskutinės vilkint šalies rinktinės marškinėlius. Nors K. Kemzūra persirengimo kambaryje atsisveikinimo žodžių iš žaidėjų neišgirdo, tokio scenarijaus neatmetė.
"Apie tai mes nekalbėjome, bet logiškai mąstant, galima tikėtis, kad taip bus. Jeigu jie nuspręs (baigti karjerą rinktinėje - red.), pasakys patys", - sakė treneris.
K. Kemzūra po mačo pripažino, kad Rusijos rinktinė buvo brandesnė komanda ir kontroliavo žaidimą.
„Sveikinu savo draugą ir Rusijos rinktinės trenerį Davidą Blattą. Rusijos rinktinė nusipelnė pergalės, nes ji šiame turnyre demonstravo puikų žaidimą. Mes bandėme surasti savo šansus, kovojome. Pradžia buvo nervinga, turbūt todėl dėl to buvo tiek daug klaidų. Puolime mes strigome - per pirmąjį kėlinį suklydome 7 kartus. Norėdami laimėti šį kartą, turėjome padaryti bent 10 klaidų mažiau.
Trečiajame kėlinyje M. Kalnietis ir R. Kaukėnas suteikė papildomos energijos, mes užsikabinome. Iki rungtynių pabaigos buvo atkaklios rungtynės, tačiau lemiamais momentais mums nepasisekė.
Nuėjome sunkų kelią iki šių rungtynių. Buvo sunku ir Venesueloje, ir čia, olimpiadoje. Daugiau šiame turnyre negalime nieko nuveikti. Privalome žiūrėti į priekį ir kovoti dėl pergalių ateityje“, - sakė K. Kemzūra.
Trenerio asistentas Valdemaras Chomičius, kuris kaip žaidėjas 1992-ųjų Barselonos olimpiadoje su rinktine iškovojo bronzą, nedramatizavo, kad nepavyko pratęsti tradicijos – šeštą kartą iš eilės patekti į olimpiados pusfinalį.
"Sportas toks yra – negali suplanuoti. Tai ne automobilių gamyba, kur užsibrėžti ketvirčio planus ir juos įvykdai. Susideda daug dalykų, smulkmenų. Galiausiai – traumos. Linas Kleiza žaidė su traumuotu keliu, Pauliui Jankūnui skaudėjo alkūnę, Jonas Valančiūnas koją išsisuko, Antanui Kavaliauskui prieš pat rungtynes susuko nugarą, negalėjo net pajudėti. Manėme, kad nežais. Bet viską darėme sukandę dantis. Vis dėlto tokio lygio krepšinyje, kai nepataikai, negali tikėtis sėkmės. Sirgaliai turi būti supratingi", - kalbėjo V. Chomičius.
