Londono olimpinės žaidynės persirito į antrąją pusę - išdalinti jau 179 medalių komplektai iš 302. Pergalės džiaugsmas, pralaimėjimo kartėlis, ašaros po triumfo ar nesėkmės. Geriausi pasaulio sportininkai olimpinėse arenose ir trasose atiduoda širdį dėl medalių ir savo svajonės.
Emocijos liejasi per kraštus ne tik sporto aikštėse, bet ir už jos ribų. Bendraudami su žiniasklaida sportininkai dažnai padovanoja skaitytojams įdomių, aštrių ir šmaikščių perliukų.
Šalia Lietuvos sporto žvaigždžių gyvenantis lrytas.lt pateikia savo skaitytojams įdomiausias olimpiečių mintis ir citatas.
„Ir vėl Songaila mus išgelbėjo!“ - po sunkių, bet pergalingų Lietuvos krepšinio rinktinės rungtynių su Tunisu D. Songailai bendraujant su žurnalistais sušuko pro šalį ėidamas Š. Jasikevičius. Abu krepšininkai paskutinėse A grupės rungtynėse pelnė po 13 taškų.
„Čia nėra pasakymo „toks varžovas“. Kas jau čia mes tokie esame?“ - po mačo su Tunisu savikritiškai Lietuvos rinktinę įvertino Šaras.
„Žinojome, kad tai bus šunų kautynės“, - po mačo su Lietuva sakė JAV rinktinės įžaidėjas Chrisas Paulas. Amerikiečiai rungtynes laimėjo po atkaklios kovos 99:94.
„Kojos linko. Meldžiausi, kad nenugriūčiau“, - paklausta, kaip jautėsi ant apdovanojimų pakylos, su ašaromis akyse kalbėjo olimpinė čempionė plaukikė Rūta Meilutytė.
„Aš jau po pirmųjų 50 metrų merdėjau. Ką padarysi. Tikiuosi, nesupyksite“, - po moterų 100 metrų plaukimo laisvuoju stiliumi atrankos varžybų, kuriose užėmė penktąją vietą ir nepateko į pusfinalį, kukliai šypsojosi R. Meilutytė.
„Aš tas kalbas girdžiu nuo 2004 metų Atėnų olimpiados, kai plaukiau finale. Stato iki dabar...“, - ironiškai šyptelėjo olimpiadoje dalyvavęs plaukikas Vytautas Janušaitis, išgirdęs klausimą, ar po R. Meilutytės triumfo Lietuvoje padaugės baseinų.
„Pabandyk pats, gal tada man paaiškinsi“, - atkirto Daina Gudzinevičiūtė, paklausta, kodėl nepasisekė paskutinis šaudymas. Sidnėjaus olimpinė čempionė Londone šaudymo tranšėjinėje aikštelėje užėmė 14 vietą ir į finalą nepateko.
„Gal aš jam nepatikau?“ - po pergalingo bokso kategorijoje iki 60 kilogramų ketvirtfinalio svarstė Evaldas Petrauskas, kuriam teisėjas skyrė du įspėjimus. 2009-ųjų pasaulio čempioną italą Domenico Valentino nugalėjęs ir pusfinalį patekęs 20-metis boksininkas iš Šilutės užsitikrino mažiausiai bronzos medalį.
„Nežinau, ko reikia, norint čia tapti olimpiniu čempionu. Gal gimti Londone?“ - šmaikščiai kelių į apdovanojimų pakylą ieškojo dviratininkė Simona Krupeckaitė, keirino ir sprinto rungtyse užėmusi penktąsias vietas.
„Eisiu „pasiusiosiu“, ir diena bus geresnė“, - ir verkdama, ir juokdamasi po antrosios septynkovės varžybų dienos tarė Austra Skujytė, kuriai du vakarus iš eilės teko pereiti dopingo kontrolę. Vėliau Lietuvos olimpinė misija padavė protestą dėl A. Skujytę diskriminavusių dopingo kontrolierių.
„Savo disko neturiu, čia kol kas nė su vienu nesusidraugavau. Bet susidraugausiu“, - po disko metimo atrankos varžybų pažadėjo Virgilijus Alekna. Dukart olimpinis čempionas A grupėje geriausiu antruoju bandymu diską nuskraidino tik 63 m 88 cm ir įskaitoje užėmė 10 vietą. Į finalą pateko pirmąsias 12 vietų užėmusių disko metikų.
„Žinoma, ir į „McDonald's“ užsukam. Jis - kaip tikras desertas“, - paklaustas, ar olimpinio kaimelio valgykloje išbandė visas pasaulio virtuves, prisipažino Martynas Pocius.
„Olimpiadoje viskas labai gražiai sutvarkyta. Turbūt dėl to, kad lietuvių daug dirba“, - atvykęs į Londono olimpiadą duoklę emigrantams iš Lietuvos atidavė Linas Kleiza.
„Svarstėme, kad reikėtų visus sportininkus čia (olimpiniame kaimelyje) palikti metams. Įdomu, kas būtų. Sutarėme, kad atsirastų labai gerų sportininkų, tik neaišku, kokios jie būtų tautybės“, - gyvenimo olimpiniame kaimelyje subtilybes įvertino Lietuvos krepšinio rinktinės kapitonas.
„Nesipykstam dėl vietos“, - nedideliais olimpinio kaimelio kambariais nesiskundė Jonas Valančiūnas, viename kambaryje gyvenantis su L. Kleiza.
