Turėdami tokius įspūdingus valgymo įpročius atletai turi labai saugotis, kad kulinariniai olimpinio kaimelio spąstai nepastatytų jų sėkmės ant plonytės raudonos linijos, - skelbia CNN.
Olimpiečiai metų metus skrupulingai renkasi maistą ir tada... susiduria su pačiais savimi olimpinėje valgykloje su „McDonald“ maistu viename gale ir kitų rėmėjų aparatais, teikiančiais nemokamus gaiviuosius gėrimus bei kalnus saldainių kitame.
Sunkiausia susitvardyti jauniesiems sportininkams
Talpinančioje 5 tūkst. žmonių, 24 val. per parą dirbančioje salėje organizatoriai planuoja sumaitinti 25 tūkst. duonos kepalų, 232 tonas bulvių, 75 tūkst. litrų pieno ir daugiau kaip 330 tonų vaisių bei daržovių. Per dieną numatoma patiekti apie 60 tūkst. patiekalų – iš viso 1,2 milijono.
„Jaunesniems atletams tai jaudinanti nauja patirtis“, - sako sporto ekspertas Jessas Coronesas, dirbantis su Australijos plaukikų komanda. „Visa tai nemokama. Ten yra tūkstančiai atletų ir turbūt kiekvienos įmanomos virtuvės patiekalų. Ten stovi būdelė, kur gali gauti neribotus kiekius greito maisto ir aparatas, tiekiantis gaiviuosius gėrimus.“
„Tai džiugina ir sportininkai gali dėl to išeiti iš proto. Jie galvoja: „O, tai taip puiku“, ir tiesiog puola prie maisto, tad turime jiems priminti, kad skanėstai niekur nedings ir kad jie turėtų laikytis savo įprastos dietos, kol nebaigė varžytis“, - kalbėjo J. Coronesas.
Įprasta dieta gali būti labai neįprasta
M. Phelpsas 2008-aisiais Pekine laimėjęs 8 aukso medalius, NBC pasakojo, kad jis įnirtingai treniruodamasis ryja angliavandeniais turtingas picas ir makaronus, o britų sunkumų kilnotojas Jake'as Oliveris sako, kad kasryt geria kokteilį, kurio sudėtyje yra krekenų – daug proteinų turinčio pieno, kuris gaunamas paskutinėmis karvės nėštumo stadijomis. „Bandžiau įsiūlyti jo kitiems, tačiau jie atsisakė. Vien kvapo pakanka, kad žmonės nedrįstų paragauti“, - jis sakė britų dienraščiui „The Guardian“. Buvusi japonų maratono čempionė Naoko Takahashi CNN sakė, kad po intensyvaus sporto ji suvalgo apie 2 kg žuvies: „Valgau tik dukart per dieną, bet valgau daug.“
Pasak J. Coroneso, vis dėlto, retas atvejis, kad atletas valgytų tiek daug. Ir iš tiesų - M. Phelpsas šiemet prisipažino, kad istorija apie jo žvėrišką apetitą buvo mitas, sakydamas, jog tiek suvalgyti būtų neįmanoma.
J. Coronesas iš karto tuo abejojo: „Man sunku patikėti. Jei jis tikrai tiek valgo, jis turi nepaprastai greitą medžiagų apykaitą. Vieninteliai žmonės, kuriuos esu matęs ryjant panašiais kiekiais, yra kūjo metikai ir visi jie sveria apie 120 kg.“
Tačiau jam yra tekę dirbti su kai kuriais tikrai keistus valgymo įpročius turinčiais sportininkais. Pavyzdžiui, etiopų kilmės Australijos maratonininku Sisay Bezabeh iš 2004-ųjų olimpinės rinktinės. „Mūsų stovykla buvo Italijoje ir viskas, ką jis valgė, buvo dubuo žalio faršo per kiekvieną vakarienę. Man tai atrodė gana šlykštu, tačiau jam reikėjo geležies. Dauguma atletų šiomis dienomis taip nesielgia“, - pasakojo J. Coronesas.
Sveika mityba gyvybiškai svarbi, norint tapti elitiniu atletu
Becky Stevenson, britų dietologė, ištyrė vitamino D reikšmę, norint pagerinti pasirodymą ir išvengti sužalojimų. Ji citavo ataskaitas, parodžiusias, kaip kinų paauglė, gavusi tinkamą vitamino D kiekį, turėjo „akivaizdžiai didesnę kaulų masę ir raumenų jėgą.“ Įdomu, ar kinei Ye Shiwen puikiai pasirodyti Londono olimpiadoje taip pat padėjo šis vitaminas, tačiau niekas to negali patvirtinti.
„Mes žinome, kad nepakankamas kiekis vitamino gali pakenkti raumenų jėgai ir kaulams, tačiau nėra jokių įrodymų, ar plaukikė gavo šios medžiagos pakankamai ir ar tai jai padėjo, tad natūralus talentas ir sportiniai gabumai yra labiau įtikinami“, - sakė B. Stevenson.
Moksliniai tyrimai rodo, kad jauni atletai iš šiaurės Europos dažnai kenčia nuo vitamino D trūkumo. Jo galima gauti iš maisto (kiaušinių, žuvies ir pieno produktų), tačiau tai nėra taip efektyvu, kaip vitaminas gautas iš saulės spindulių. Pasak dietologės, didžiausios problemos kamuoja šiaurinių šalių gyventojus, nes ten ilgą laiką trūksta saulės, gaminančios vitaminą D.
Atsargiai vartoja vitaminus
Dauguma atletų, praturtindami savo dietą, vartoja maisto papildus – viską, nuo kasdienių vitaminų, tokių kaip magnis ir geležis, iki specialių produktų – išrūgų baltymų, kreatino ir karnitino, padedančių pagerinti pasirodymus bei atkurti organizmo jėgas.
Tačiau kasmet tobulinant draudžiamų medžiagų testus ir įtraukiant į sąrašus vis daugiau medžiagų, atletai privalo tiksliai žinoti, ką deda į burną.
„Daugelis vartoja bent keletą papildų. Jie gyvena ekstremalų gyvenimą, jų treniruočių grafikas intensyvus, jie mankštinasi daug daugiau nei normalūs žmonės, todėl svarbu papildyti jų racioną“, - paaiškino J. Coronesas.
Jis pabrėžė, kad sportininkai privalo visuomet išsiaiškinti, ką jie geria, nesvarbu, iš kur tai gautų, tai yra vien tik jų atsakomybė: „Gali 100 procentų pasitikėti savo treneriu, tačiau jei jis tau duoda indą tablečių ir sako, kad tai geležis, tu vis dar turi pareigą tai patikrinti. Tai gana paprasta, nes veikia specialios tarnybos, kuriose atletai gali tai padaryti.“
Valgyti tenka išmokti
J. Coronesas teigė, kad atletai neverčiami skaičiuoti kalorijų – didžiausias dėmesys skiriamas tų kalorijų šaltiniui. Didelė mokslininko darbo dalis yra užtikrinti, kad būsimi olimpiečiai išmoktų valgyti tinkamai, o tai dažniausiai reiškia visišką anksčiau susiformavusių įpročių sulaužymą.
„Tai gana didelis mokslas atletams. Dažnai sunku įsisamoninti, kad kuo maistas mažiau apdorotas, tuo jis geresnis“, - sakė vyras.
Jo teigimu, dažnai paaugliai intensyviai treniruojasi, o pavargę nori čiupti pirmą pasitaikiusį užkandį. Taip jų rankose atsiduria bulvių traškučiai ir kitas nesveikas maistas. Paprastai stipriai apdoroti produktai turi didelį cukraus ir druskos kiekį tam, kad kūnas reikalautų jų dar ir dar. „Reikia stengtis nutraukti tą uždarą ratą ir priversti juos valgyti taip sveikai, kaip tik įmanoma“, - atskleidė J. Coronesas.
