Kai Virgilijus Alekna antradienio vakare grįžo į olimpinį kaimelį, vienas apsaugininkų paprašė jo padovanoti varžybų numerį. „Tegul pasiima, man jau nereikės”, – atsuko nugarą dukart olimpinis čempionas.
V.Aleknos numeris kažkam tapo išties istoriniu suvenyru – Londonas buvo paskutinė lietuvio olimpiada.
Kaip visada išoriškai ramus V.Alekna ir šįkart tvardėsi, bet jo širdyje tikrai virė emocijos.
Kitaip ir negalėjo. Ką tik buvo pasibaigęs disko metimo finalas, kuriame 67 m 38 cm įrankį nusviedęs 40-metis lietuvis liko per žingsnį – 65 cm – nuo garbės pakylos.
Jis nusileido tik vokiečiui Robertui Hartingui (68 m 27 cm), Ehsanui Hadadi iš Irano (68 m 18 cm) ir estui Gerdui Kanteriui (68 m 3 cm).
„Kodėl nepavyko laimėti medalio? – perklausė V.Alekna. – Yra psichologinė įtampa. Ją jaučiau, nors dalyvavau jau penktoje olimpiadoje. Esu toks pat žmogus kaip ir visi. Rezultatas nuo to tikrai nepagerėja.”
Bet disko metikas tuoj pat vijo šalin liūdesį.
„Savo olimpinį kelią pradėjau penktas, baigiau ketvirtas. Visose penkeriose žaidynėse būti penketuke, iškovoti tris medalius – geras rezultatas bet kuriam sportininkui.
Esu laimingas dėl to, ką nuveikiau, ir galiu drąsiai pasakyti, kad tai mano paskutinė olimpiada”, – „Lietuvos rytui” kalbėjo V.Alekna.
– Jei būtų leista pakartoti Londono olimpiados finalą, ką darytumėte kitaip?
– Antrą kartą būtų daug lengviau startuoti. Bandyčiau ką nors pakeisti, kad atsidurčiau ant pakylos.
– Kuri iš penkių olimpiadų jums įsimintiniausia?
– Sidnėjaus ir Atėnų – tos, kuriose iškovojau auksą. Šie medaliai yra pagrindiniai mano karjeros trofėjai.
Pekine irgi buvo neblogai. Tiesa, ten reikėjo tenkintis trečiąja vieta, nors ambicijų turėjau nemažų.
– Būdamas disko metimo elite daugybę kartų kovojote su tais pačiais varžovais. Ar su kuriais nors tapote bičiuliais?
– Per ilgą karjerą teko matyti daug sportininkų. Jie keitėsi ir dabar keičiasi. Su kai kuriais labiau susidraugauji, bet po kiek laiko jie pasitraukia iš sporto.
Mes, diskininkai, esame bičiuliški. Priešiškumo nebūna, pabendrauju su visais. Daugiausia – su estu Aleksandru Tammertu. Jis metais už mane jaunesnis, bet šiemet tikrai baigia karjerą.
– O jums šis sezonas ne paskutinis?
– Sezonas ateina ir praeina. Tiek metų sportuoju, todėl baigti iš karto nesveika.
Galvoju dar tęsti, bet galbūt ne tokiais dideliais krūviais. Kitais metais vyks pasaulio čempionatas ir jeigu jame dalyvaučiau, tai būtų jau dešimtasis kartas.
Mano žiniomis, ligšiolinis didžiausias rezultatas lengvojoje atletikoje – devyni pasaulio čempionatai. Tapčiau rekordininku.
– Su kuo atviriausiai pasikalbate apie savo pergales ir nesėkmes?
– Šeimoje šnekame apie viską. Noriu padėkoti savo žmonai Kristinai. Ji kantriai laukia manęs visus tuos metus, kai aš daug sportuoju. Ji tvarko namus ir visą ūkį. Dėkingiausias esu savo žmonai.
– Ne vienas jaunas disko metikas jus vadina savo idealu. O pats tokį žmogų sporte turėjote ar gal tebeturite?
– Žmogus, kuriuo aš didžiuojuosi, yra Romas Ubartas.
Jis 1992-aisiais iškovodamas Barselonos auksą mane įkvėpė siekti olimpinių aukštumų.
– Prieš šią olimpiadą du Vengrijos disko metikai buvo diskvalifikuoti dėl dopingo. Ką jūs manote apie nešvarią konkurenciją?
– Esu bekompromisės kovos su dopingu šalininkas. Negalima pasiduoti šiai blogybei.
Dopingo kontrolė kiekvienais metais aktyvėja, griežtėja, žengia į priekį. Norėčiau sulaukti to meto, kai sportas bus visiškai švarus.
– Jums – keturiasdešimt, bet pagal rezultatus kiti Lietuvos lengvaatlečiai yra labai toli. Ką regite po savęs?
– Niekada nebuvo tokio laikotarpio, kad Lietuva neturėtų stipraus diskininko.
Pradedant mūsų patriarchu Anatolijumi Pociumi, po to – šviesaus atminimo Vytautu Jaru, Algimantu Baltušniku. Paskui iškilo Vaclovas Kidykas, R.Ubartas.
Vėliau aš perėmiau estafetę. Tikiu, kad man baigus sportinį kelią atsiras naujų disko metimo lyderių.
Artimiausiu savo įpėdiniu matau Andrių Gudžių. Jis jau buvo pajėgus šiemet dalyvauti olimpiadoje, tik nepavyko įvykdyti A normatyvo, kuris buvo tikrai didelis – 65 metrai.
Jeigu nebūtų manęs, Andrius būtų važiavęs į Londoną ir įvykdęs B normatyvą.
Yra ir kitų jaunų sportininkų. Treneriais dirbantys V.Kidykas ir R.Ubartas turi talentingų auklėtinių, kurie, tikiu, galės toliau nešti mūsų diskininkų aukštai iškeltą vėliavą.
– O pats neketinate tapti treneriu?
– Apie tai dar negalvojau. Dar ne laikas tokioms mintims.
Finalo rezultatai
1. R.Hartingas (Vokietija) – 68 m 27 cm, 2. E.Hadadi (Iranas) – 68 m 18 cm, 3. G.Kanteris (Estija) 68 m 3 cm, 4. V.Alekna – 67 m 38 cm, 5. P.Malachowskis (Lenkija) – 67 m 19 cm, 6. M.Wierigas (Vokietija) – 65 m 85 cm, 7. Y.F.Casanasas (Ispanija) – 65 m 56 cm, 8. V.Gowda (Indija) – 64 m 79 cm.
Aistros po varžybų
Sidabrą disko metimo varžybose laimėjęs Ehsanas Hadadi liko nusivylęs savo pasiektu rezultatu. „Tai neturėjo būti sidabras, tai turėjo būti auksas”, – sakė Irano disko metikas.
E.Hadadi pasveikino su pergale Robertą Hartingą, bet nesusilaikė neįgėlęs vokiečiui: „Aš gerbiu jį ir džiaugiuosi jo sėkme. Bet jei aš turėčiau tokias sąlygas kaip jis, galėčiau numesti 85 metrus, o ne 65. Aš rengiausi pagerinti olimpinį rekordą (priklausantį V.Aleknai – 69 m 89 cm. – Red.), bet, deja, nelaimėjau aukso.”
O trečias likęs estas Gerdas Kanteris pareiškė protestą dėl R.Hartingo pasirodymo, nes vokietis buvo apsitvarstęs rodomąjį pirštą.
„Piršto aprišimas priimtinas tada, kai yra atvira žaizda. Teisėjai man sakė, jog taisyklė buvo pakeista, todėl nemanau, kad protestas ką nors pakeis. Nepaisant to, pamėginti verta, – kalbėjo G.Kanteris. – Juostelė gali suteikti pranašumą.” Vis dėlto paaiškėjo, kad olimpinis čempionas taisyklių nepažeidė. Sportininkas gali naudotis tvarsčiu, jei sektoriaus teisėjas tai žino.
R.Hartingui džiaugsmą po pergalės olimpiadoje aptemdė vagystė. „Iš manęs pavogtos visos akreditacijos”, – socialiniame tinkle paskelbė 27 metų sportininkas. Jis teigė buvęs apvogtas, kai bendravo su gerbėjais. Dėl to jis negalėjo grįžti į olimpinį kaimelį ir tik valandą nusnūdo tramvajuje.
Vokietijos lengvosios atletikos sąjungos atstovas vakar pranešė, kad olimpiniam čempionui išduota nauja akreditacija ir jis vėl galės patekti į olimpinius objektus.
