R.Ubartas buvo vienas iš trijų milijonų, vėlyvą antradienio vakarą prie televizoriaus ekrano sugniaužtais kumščiais sirgusių už V.Alekną.
R.Ubartas matė, kaip 40-metis disko metimų karalius olimpinį stadioną paliko aukštai iškelta galva, pasiekęs solidų rezultatą, bet be medalio.
„Ketvirta vieta – irgi neblogai, nors visi tikėjomės medalio. Šįkart varžovai buvo lygūs, prizininkai diską numetė labai panašiai”, – V.Aleknos startą vertino R.Ubartas.
Gera pradžia išmušė iš ritmo?
1992 metų Barselonos olimpinių žaidynių čempionas dirba disko metikų treneriu ir olimpines kovas sekė nuvykęs į auklėtinių varžybas Estijoje kartu su kitais specialistais.
Disko metimų sektoriuje įgyta R.Ubarto patirtis leido jam pastebėti detalių, kurias pamato ne visi.
„Mano manymu, pradėdamas posūkį Virgis ant kairės kojos truputį per anksti pasislinkdavo prie sektoriaus krašto.
Pradinį metimo etapą buvo galima baigti geriau, – komentavo R.Ubartas. – Disko metikų terminais kalbant, „pradžia buvo sulaužyta”. Po netobulos pradžios sunku pataisyti baigiamąją metimo stadiją.
R.Ubartui paliko įspūdį pirmasis V.Aleknos metimas, kuris buvo sėkmingiausias – 67 m 38 cm.
Tačiau, R.Ubarto nuomone, gera pradžia ne visada padeda gerai baigti varžybas: „Pirmasis jo metimas buvo lengvas. Pastebėjau, kad Virgis pajuto, jog gali mesti toliau.
Kartais tai nėra gerai psichologiškai, nes suteikia tam tikro nusiraminimo. Nors pirmasis metimas buvo neblogas, jis galėjo išmušti Virgį iš vėžių.”
Savas diskas būtų pranašumas
V.Alekna po varžybų Londone užsiminė, kad varžybų rengėjai neleido naudotis iš Lietuvos atsivežtu savu disku.
Šeimininkai pasirinko kitus po 2 kg sveriančius įrankius ir, R.Ubarto nuomone, tai nebuvo naudinga V.Aleknai.
„Disko metikai įpranta prie savo įrankių. Ypač prie disko briaunos. Kartais briauna būna kiek aptrinta, sportininkas žino kiekvieną nematomą išlinkį, kuris galėjo atsirasti diskui nukritus ant akmenuko.
Jeigu tavo diskas šiurkštesnis, pirštais patogiau jį pasukti. O kiti diskai tokio rango varžybose paprastai būna nauji.
Ne veltui eidami į sektorių sportininkai paglosto ir pamėto diską – taip jie siekia geriau pajusti briauną.
Be abejo, geriau mėtyti savą diską.
Bet kartais negali pasirinkti. Mano laikais per varžybas niekas neleisdavo mėtyti savo diskų.”
Turėtų dar trinktelėti durimis
Tai buvo ketvirtoji ir paskutinė olimpiada V.Aleknai. Tačiau Sidnėjaus ir Atėnų olimpinis čempionas bei Pekino bronzos medalio laimėtojas po metimų Londone teigė neskubėsiąs atsisveikinti su disku.
V.Alekna užsiminė, kad kitąmet vyksiantis lengvosios atletikos pasaulio čempionatas jam būtų dešimtasis ir galbūt tai būtų priežastis likti disko metimo sektoriuje dar sezoną.
„Iš sporto išeiti labai sunku, – pažymėjo R.Ubartas, Sidnėjaus žaidynėse startavęs irgi būdamas 40-ies. – Žinau tai iš savo patirties. Tai tarsi narkotikas, todėl visą gyvenimą sportavus sunku visko atsisakyti.
Be to, Virgis turbūt norėtų išeiti trinktelėjęs durimis stipriau nei Londone.
Kitąmet pasaulio čempionatas bus Maskvoje. Ji netoli, oro sąlygos kaip Lietuvoje, ir Virgis ten dar gali parodyti, ką gali.
Kiek žinau, traumos Virgio nekamuoja, jis yra geros sportinės formos. Virgis dar gali svariai varžytis kitą, o galbūt ir dar kitą sezoną.”
