Londono olimpinės žaidynės baigėsi palikdamos sportininkams, aistruoliams, žurnalistams tūkstančius statistikos lentelių, rekordų, įspūdžių ir prisiminimų. Beveik tris savaites olimpiados ritmu gyvenęs lrytas.lt pristato olimpiadą ne iš varžybų aikštelių ir trasų, o iš tribūnų ir televizorių ekranų nepastebėtą jos pusę.
Tvarka. Saugumo ir tvarkos vardan britai per olimpiadą kartais ir perlenkdavo lazdą. Ypač rytais, kai atvykus prie didesnės stoties, per kurią galima traukiniais ar metro pasiekti olimpinį parką, nuostabą keldavo labirintais sustatytos metalinės tvorelės. Jos pastatytos siekiant išvengti didelės spūsties, tačiau ryte, kai žmonių srautas nebūdavo didelis, tekdavo sukti tuščiais ratais ar labirintais. Tai sukeldavo žmonių prunkštavimus, tačiau apsaugos darbuotojai net nesileisdavo į kalbas.
Olimpinis kaimelis. Su kiekviena varžybų diena olimpinis kaimelis, kuris talpino apie 10 tūkst. olimpiadoje dalyvavusių sportininkų, vis tuštėdavo. Paskutinėmis žaidynių dienomis kaimelio teritorijoje daugiausia vaikščiodavo iš kitų žemynų valstybių atletai - Europos valstybių sportininkai, pasibaigus jų startams, atskirais lėktuvų skrydžiais traukdavo namo. Pietų Amerikos ir Afrikos valstybių delegacijos negalėjo sau leisti tokios prabangos, todėl tolimai kelionei namo savo šalies atletams skyrė tą patį reisą - jau pasibaigus olimpiadai. Beje, po žaidynių kaimelis bus transformuotas į gyvenamuosius daugiabučius, kurie taps naujais būstais Rytų Londono gyventojams.
Bokštas. Iš pradžių jis buvo pajuokos objektas, vėliau - vienu populiariausių statinių olimpiniame parke. 19 mln. svarų sterlingų kainavęs 115 metrų aukščio bokštas „ArcelorMittal Orbit“ pačių britų buvo stipriai kritikuojamas dėl keistos architektūrinės išvaizdos. Londono meras Borisas Johnsonas dar prieš keletą metų pareiškė, kad olimpiniam parkui reikia „kažko ekstra“, o pastačius bokštą britų spauda šaipėsi, kad tai - tik ekstravagantiškas miesto mero palikimas. Prieš olimpiadą daugelis juokavo, kad ant bokšto, esančio šalia stadiono, liepsnos olimpinė ugnis. Tačiau bokštas tapo ne deglu, o apžvalgos aikštele, kuri viliojo olimpiados svečius - bilietai būdavo išperkami žaibiškai.
Savanoriai. Iš pradžių jie sveikinosi, šypsojosi, nuolat dėkojo, o žaidynių pabaigoje ne vienas jų savo poste snausdavo ar iš nuobodulio skaitydavo knygas. Olimpiados savanoriai, kasdien prižiūrėję tvarką ir suteikdavę informaciją, sporto renginio pradžioje buvo labai entuziastingi ir paslaugūs. Nors olimpiados pabaigoje jų entuziazmas priblėso, savanorių, kurių iš viso buvo apie 70 tūkst., darbas buvo neatsiejama olimpiados dalis. „Jie atliko neįtikėtiną darbą. Jie buvo šaunūs“, - savanoriams dėkojo olimpiados ambasadorius Davidas Beckhamas.
Žirgai. Dvi savaites olimpinio parko keliais plaukiant nenutrūkstamai žmonių gijai, aistruolių dėmesį patraukdavo ne tik įspūdingos arenos, bet ir raitoji policija. Į milžinišką minią abejingai reagavę žirgai neretai ant plačių olimpinio parko takų palikdavo išmatų, tačiau ne visada buvo skubama jas pašalinti.
Avys. Britai olimpiados simbolika nuspalvino ne tik Londoną ir jo simbolius. Nutolus nuo Londono šurmulio, šalia Iton Dorsio kanalo, kuriame šeštadienį sidabro medalį iškovojo kanojininkas Jevgenijus Šuklinas, besiganančios ir žolę rupšnojančios avys taip pat buvo išdažytos olimpiniais žiedais.
Skaičiai. Olimpiniame parke buvo pastatyta 1000 suoliukų, 10 tūkst. tualetų. Per dvi savaites olimpiniame parke apsilankė apie 2,4 mln. žmonių, o per tą patį laikotarpį Jungtinę Karalystę aplankė 7,4 mln. svečių. Rugpjūčio 7 diena - rekordinė Londono metro istorijoje - tądien metro keliavo 4,5 mln. žmonių.
Maistas. Milžiniškoje olimpinio kaimelio valgykloje, kurioje buvo pateikiamas visų pasaulio virtuvių maistas, olimpiečiai pasikraudavo energijos. Apytiksliais skaičiavimais, sportininkai suvalgydavo po 100 tonų mėsos, 25 tūkst. kepaliukų duonos, 21 toną sūrio, 82 tonas jūros gėrybių, 300 tonas vaisių ir daržovių.
Vanduo. „Aquatics Center“, kuriame olimpinė čempione tapo Rūta Meilutytė, baseinams buvo panaudota 10 mln. litrų vandens.
Kuprinės. Kiekvienas čempionatas ar olimpiada neįsivaizduojama be savo atributikos ir suvenyrų. Tačiau kruopštieji britai ne visur pasistengė. Žurnalistams olimpiados organizatorių įteiktos „London 2012“ kuprinės nuvylė ne vieną - jas nešiojant jau po kelių dienų imdavo trūkinėti siūlės. Organizatoriai jų pakeitė ne vieną tūkstantį, tačiau ir naujos plyšdavo tartum popierinės. Paradoksas - prieš ketverius metus Pekino žaidynėms pagamintos kuprinės ir Londono olimpiados metu tvirtai kabojo ant daugelio žurnalistų pečių.
