Iškovojo po du medalius
Estai iš Londono žaidynių parsivežė vieną sidabro ir vieną bronzos medalį, o Latvija savo trofėjų kraitį papildė vienu aukso ir vienu bronzos apdovanojimu.
„Mes planavome Londone laimėti 2–3 medalius ir tie planai beveik įvykdyti. Buvome įsitikinę, kad Gerdas Kanteris disko metimo sektoriuje laimės apdovanojimą – jis aplenkė jūsiškį Virgilijų Alekną ir laimėjo bronzą, o graikų-romėnų imtynėse sidabrą iškovojo Heiki Nabi. Tai tituluotas sportininkas, savo trofėjų kolekcijoje turintis 2006 metų pasaulio imtynių čempiono titulą, tačiau po to jis neprogresavo. Ir še tau – medalis Estijai. Netikėta, bet malonu“, – pasakojo žurnalistas A. Vaheris.
Tuo tarpu Latvija džiaugėsi mažųjų dviračių BMX meistro Mario Štrombergo aukso medaliu ir Jano Smedinio ir Ruslano Sorokino trečiąja vieta paplūdimio tinklinio varžybose.
„Mes nutraukėme tradiciją – Atėnų ir Pekino olimpiadose laimėjome po 3 medalius, o šįkart vos du. M. Štrombergo apdovanojimo laukėme, o tinklininkų sėkmingas pasirodymas – staigmena. Tai beveik tas pat kaip ir jums nerealus plaukikės R. Meilutytės pasirodymas“, – pasakojo portalo TVNET.lv sporto žurnalistas Gatis Kreiceris.
R. Meilutytė – sensacija
Estijos ir Latvijos žurnalistai prisipažino, kad jų sportininkų pasirodymus olimpiadoje beveik visą savaitę užgožė lietuvės R. Meilutytės sensacingi plaukimai ir skrydis į sporto žvaigždes.
„Latvijoje Rūtos sėkmei visi džiaugėsi ne mažiau nei Lietuvoje. Informacija apie penkiolikametę plaukikę buvo tiesiog graibstoma: buvo galima nerašyti apie mūsiškių pasirodymus, tačiau apie Rūtą, jog gyvenimo istoriją, laimėjimus – būtina.
Skaitytojai mus užvertė reikalavimais, kad ką nors įdomaus parašytume apie negirdėtą lietuvaitę, kuri verkė laimėdama plaukimą po plaukimo. Visus stebino faktas, kad baseinų neturinti Lietuva sugebėjo išauginti olimpinę plaukimo čempionę. Latvijoje juokaujama – kas tada būtų, jei lietuviai turėtų baseinų ir galėtų treniruotis vandenyje?“ – pasakojo G. Kreiceris.
Estijos žiniasklaidos nuomone, toks R. Meilutytės sėkmingas pasirodymas buvo labiau naudingas visoms Baltijos šalims nei vien Lietuvai.
„Pasaulinė žiniasklaida kalbėjo ne tik apie Lietuvą ir lietuvę, bet ir pabrėžė, kad ji yra Baltijos šalių sportininkė. Tai puiku – reklama visoms Baltijos šalims. Apie Lietuvą buvo šnekama tuomet, kai šiuolaikinės penkiakovės atstovė Laura Asadauskaitė iškovojo auksą. Tai ji padarė paskutinę olimpiados dieną, kai buvo mažai įvykių ir ši pergalė priklausė tik lietuviams – buvo šnekama tik apie jūsų šalį ir jūsų atletę“, – tikino A. Vaheris.
Sirgo už Austrą
Ne vienas Latvijos žurnalistas teigė, kad olimpiados metu latvių sirgalių akys krypo ir į Lietuvos rinktinės narius – latviško kraujo turinčią septynkovininkę Austrą Skujytę.
„Rašėme apie septynkovėje kovojusią Laura Ikauniecę, bet labai sirgome ir už Austrą – ji buvo arti medalio. Būtų buvusi šventė ir jums, ir mums. Labai domėjomės diskininkų G. Kanterio ir V. Aleknos dvikova“, – sakė portalo sportacentrs.lv žurnalistas Ingvaras Traumicis.
Nors olimpiadoje netrūko sensacingų naujienų, vis dėlto Estijos žiniasklaida žaidynių metu daugiausia dėmesio skyrė kitam įvykiui – dopingo skandalui, į kurį pateko garsusis Estijos slidininkas Andrus Veerpalu.
„Jis prieš metus pateko į dopingo skandalą, tačiau padavė protestą Sporto arbitražo teismui. Šiomis dienomis turėtų vykti teismas ir visi suprantame, kad jis nieko nepakeis. Andrus buvo visos šalies didvyris, olimpinis čempionas, o dabar šis vyras sugriovė kurtą nepriekaištingo sportininko mitą“, – sakė A. Vaheris.
Estijoje olimpiados metu šnekėta ir apie disko metikų akistatas: nors ankščiau estai baiminosi V. Aleknos, šįkart jų didžiausias varžovas buvo vokietis Robertas Hartingas.
„Negaliu sakyti, kad ir anksčiau G. Kanteris kariavo su V. Alekna, o žiniasklaida mėgavosi jų nesutarimais... G. Kanteris ir lietuvis niekada nebuvo draugai, bet žodis „karas“ jų santykiams disko metimo sektoriuje yra per stiprus. Kitas reikalas R. Hartingas – apie jį ir jo poziciją kitų sportininkų atžvilgiu žino visi, todėl tikėjomės, jog Gerdas pamokys arogantiškąjį vokietį“, – teigė estų „Ohtuleht“ žurnalistas.
Aukso kaina mažiausia Estijoje
Nors Lietuva didžiuojasi olimpiečiams skirtų premijų dydžiais, kitų dviejų Baltijos valstybių premijos už laimėtus medalius žaidynėse – ne ką mažesnės.
Latvija už pirmąją vietą ir aukso medalį atseikės 100 tūkst. latų (496 tūkst. litų), už antrąją – 50 tūkst. latų (248 tūkst. litų), už trečiąją – 27 tūkst. latų (134 tūkst. litų) premijas.
Estijos valstybė pirmąją vietą laimėjusiam sportininkui buvo pažadėjusi 100 tūkst. eurų premiją, už antrąją – 70 tūkst. eurų ir trečiąją – 44 tūkst eurų premiją.
„Matyt, todėl mes Londone ir nelaimėjome aukso medalio, nes mūsų Vyriausybė pirmąją vietą įvertino mažiausiai“, – juokais aiškino A. Vaheris.
