„Prieš čempionatą tyliai pasvajojome apie medalius, tačiau tikslas buvo patekti tarp šešių stipriausių porų“, - pasakojo I. Dumbauskaitė.
Žemyno pirmenybių pusfinalyje septyniolikmetės lietuvės turėjo pripažinti Lenkijos poros pranašumą, tačiau bronzos medalių iš rankų nepaleido. Kovoje dėl trečiosios vietos I. Dumbauskaitė ir M. Povilaitytė įveikė ruses.
„Po pralaimėto pusfinalio palūžome, tačiau susiėmėme ir kovėmės dėl bronzos. Supratome, kad ketvirta vieta – baisiausias rezultatas sportininkams. Mačas dėl bronzos buvo sunkiausias“, - kalbėjo I. Dumbauskaitė.
Kelias iki medalių merginoms nebuvo lengvas. Dėl transporto problemų negalėjusios laiku išvykti į aikštyną, sportininkės buvo priverstos apšilimą, prieš mačą dėl trečios vietos, pradėti gatvėje, prie viešbučio. Dar viena problema, su kuria susidūrė tinklininkės – M. Povilaitytės nugaros skausmai.
„Dar prieš čempionatą padarėme tyrimus, paaiškėjo, kad stipriai patemptas raumuo. Medikai liepė nesportuoti, tačiau buvo sezono pabaiga, todėl nusprendėme dalyvauti. Prieš čempionatą Monika turėjo dvi savaites poilsio“, - sakė Lietuvos tinklinio federacijos prezidentas Marius Vasiliauskas.
„Po ketvirtfinalio mačo ateinu, žiūriu, o Monika sėdi ir verkia. Nugarą surakino. Masažais ir medikų pagalba sugebėjome vėl kovoti toliau“, - prisiminė I. Dumbauskaitė.
I. Dumbauskaitės ir M. Povilaitytės laukia dar dvejos varžybos, o tada – išsvajotas poilsis.
Ketvirtadienį tinklininkės Kaliningrade pradės kovą Rytų Europos suaugusių čempionato finaliniame etape, o kitą savaitę vyks į Suomiją išbandyti jėgų pasaulio taurės viename iš etapų, kur kovą pradės nuo kvalifikacijos.
LTF prezidentas neslepia, kad tikisi dar vieno medalio iš jaunųjų tinklininkių.
„Prieš sezoną kalbėjome, kad reikia trijų medalių. Du jau turime (tinklininkės tapo ir pasaulio jaunimo (iki 19 metų) čempionėmis, - red.), bandysime trečią iškovoti Kaliningrade“, - sakė M. Vasiliauskas.
