„Tiesą pasakius, net nežinau, kodėl dalis sportininkų yra kariškiai. Įvairiose sporto programose mes jau ankščiau buvome akcentavę, kad didžiausias siekis - sportininkų išsilavinimas. Įsivaizdavome, kad beveik visi geriausieji sportininkai mokysis, o baigę karjerą taps treneriais. Kas juos vilioja į karinę tarnybą – neįsivaizduoju“, - teigė Lietuvos olimpinės rinktinės misijos Londono žaidynėse vadovas Algirdas Raslanas.
Buvęs Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) vadovas A. Raslanas tikino, kad kariuomenė tarp sportininkų visada buvo populiari. „Manau, kad šioje organizacijoje galima suderinti sportą ir tarnybą. Ne kartą, kai buvau KKSD direktoriumi, rašiau raštus į KAM, kad tarnaujančius mūsų geriausius sportininkus išleistų į treniruočių stovyklas, atsakingas varžybas“, - sakė A. Raslanas.
Daugelis šalies sporto aistruolių yra įsitikinę, kad krašto apsaugoje tarnaujantys Lietuvos sportininkai yra savotiški apsimetėliai. Sovietmečiu sportininkai negalėjo viešai teigti, kad yra profesionalūs atletai, todėl fiktyviai būdavo įdarbinami statybos trestuose santechnikais, inžinieriais ar sargais.
„Tai tų laikų istorijos. Dabar visi sportininkai, norėję tapti savanoriais, praėjo atranką, vykdo įsakymus, važiuoja į pratybas – jokių fiktyvių pareigybių nėra. Jei sportininkas nori važiuoti į varžybas ar treniruočių stovyklas, jis privalo imti neapmokamas atostogas“, - aiškino V. Mizgaitis.
Iš Londono olimpiados auksą parvežusi L. Asadauskaitė yra krašto apsaugos savanorė jau nuo 2003 metų, o olimpinę bronzą Londone iškovojęs imtynininkas A. Kazakevičius daugiau nei penkerius metus tarnauja Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) Didžiosios Kovos apygardos 8-oje rinktinėje eiliniu.
Londono olimpiadoje startavęs penkiakovininkas Justinas Kinderis yra karys savanoris, kariuomenėje tarnaujantis nuo 2006-ųjų, o jaunoji penkiakovininkė Gintarė Venčkauskaitė krašto apsaugos savanorių pajėgose tarnauja nuo 2010 metų.
Nemažą patirtį turinti maratono bėgikė Rasa Drazdauskaitė kariuomenėje tarnauja nuo 2006 m., šiuo metu – Karaliaus Mindaugo motorizuotajame pėstininkų batalione, o olimpiadoje dalyvavęs dziudo imtynininkas Marius Paškevičius KAM dirba nuo šių metų.
„Iš visų šešių sportininkų tik M. Paškevičius nėra karys – sakysime, jis samdomas kariuomenės žmogus. Bet vis tiek jis yra iš mūsų rato“, - sakė V. Mizgaitis.
Į klausimą, kodėl tarp kariūnų buvo ir yra itin daug šiuolaikinės penkiakovės atstovų, Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės rinktinės treneris Jurijus Moskvičiovas atsakė juokeliu.
„Tam, kad prireikus galėtų valstybę apginti – pašaudyti, pajodinėti, pabėgioti ir špaga pamosuoti. Universalūs kariai – vienas gali penkis darbus nuveikti“, - juokėsi treneris.
Tačiau šiuolaikinės penkiakovės specialistas tikino, kad sportininkas-karys pasaulyje nėra didelė retenybė.
„Mes net atsiliekame nuo kitų valstybių. Atvažiuoja italai, vokiečiai, prancūzai ar net argentiniečiai – visur ir ant visos aprangos yra skiriamieji ženklai, kad sportininkai yra tų šalių karinių pajėgų atstovai.
Pas mus bijoma tai parodyti. Koks italas per sportininkų paradą ar oficialų vakarą vilki karinę formą...
Neslėpsiu, kariškiai sudaro geriausias sąlygas sportuoti ir rengtis, todėl ne viena Lietuvos sporto federacija norėtų su jais bendradarbiauti. Mums sekasi, kad esame jiems įdomūs“, - pasakojo J. Moskvičiovas.
Jis paneigė nuomonę, kad penkiakovininkai-kariūnai iš KAM gauna dideles algas.
„Baikite... Visus geriausius sportininkus aprūpina Lietuvos olimpinis sporto centras. Žinoma, jie gauna šiokius tokius pinigus, tačiau tai ne pagrindinis faktorius, kodėl pasirenkama tarnyba armijoje. Tikrai ne dėl pinigų sportininkai užsivelka karinę uniformą. Apibendrinant šį klausimą galima pasakyti – žmonės turi darbą, šiek tiek laisvo laiko ir gali sportuoti“, - konstatavo garsus penkiakovės treneris.
„Pinigus savanoriai gauna tik tuomet, kai jie būna pratybose. Tai nėra didelės sumos, kad galėtum pasakyti – verta eiti į savanorius ir turėsi daug pinigų bei laisvo laiko. Tai yra pasakos“, - sakė kariuomenės sporto klubo viršininkas pulkininkas leitenantas V. Mizgaitis.
Jis priminė, kad šios olimpiados herojai į kariuomenę atėjo kur kas ankščiau, nei pradėjo žibėti jų žvaigždės.
„Galima sakyti, kad kariuomenė pati išsiugdė geriausius ir dabar ant rankų nešiojamus Lietuvos sportininkus. Juk kariuomenė ir sportas yra du suderinami dalykai, todėl ir turime, ką turime. Tačiau daugelis sporto valdžios vyrų nenori matyti ir girdėti, kad mes kuriame Lietuvos sporto ateitį – sudarome sąlygas sportuoti ir tobulėti.
Šiandien vyko sportininkų pagerbimas KAM būstinėje, kur pasidžiaugėme sėkmingu mūsų atstovų pasirodymu olimpiadoje. Spėkite, ar kas nors atėjo iš sporto departamento? Jiems būtų geriau, kad niekas nežinotų, jog kariuomenė užaugino olimpinius medalininkus“, - sakė V. Mizgaitis.
