EUROLYGA 2023

Pagrindiniai olimpinių ir parolimpinių žaidynių skirtumai

Praūžus Londono olimpinėms žaidynėms organizatoriai neskubėjo išmontuoti arenų konstrukcijų, Londonas laukė parolimpinių žaidynių dalyvių. BBC nusprendė pasidomėti skirtumais tarp varžybų olimpinėse ir parolimpinėse žaidynėse.

O. Pistorius (dešinėje) šią vasarą dalyvauja ir olimpinėse ir parolimpinėse žaidynėse.
O. Pistorius (dešinėje) šią vasarą dalyvauja ir olimpinėse ir parolimpinėse žaidynėse.
Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

Aug 30, 2012, 3:10 PM, atnaujinta Mar 17, 2018, 1:31 AM

Atskiros olimpiados

Abejos žaidynės turi atskiros komitetus – yra tarptautinis olimpinis komitetas bei tarptautinis parolimpinis komitetas. Pirmosios parolimpinės žaidynės 1960 metais Romoje vyko savaitę po vasaros žaidynių. Po ketverių metų Tokijuje vykusias olimpiadas taip pat skyrė savaitę.

Tačiau 1968 metais Meksikoje buvo atsisakyta rengti parolimpines žaidynes. Tuomet jos buvo perkeltos į Tel Avivą ir iki 1988 metų parolimpinės žaidynės vyko atskirai nuo olimpinių.

1988 metais vasaros olimpinės žaidynės vyko Seule, kuris sutiko priimti parolimpiečius. Nuo to laiko žaidynės vėl vyko kartu. 2001 metais buvo oficialiai nuspręsta, jog miestas, norintis surengti olimpines žaidynes, turi rengti ir parolimpiadą.

Sportas toks pats ir kartu kitoks

Parolimpinėse žaidynėse galima išvysti sporto šakas, kurios skirtos tik neįgaliesiems, bet plaukimo, dviračių sporto ir lengvosios atletikos varžybos vyksta kaip ir olimpiadoje, tačiau čia daugiau skirtingų klasifikacijų.

Žinoma, regbis su vežimėliais, tinklinis atsisėdus ar aklųjų futbolas, kuris yra labai panašus į įprastąjį, skiriasi nuo to, kurį esame įpratę matyti per televiziją, tačiau vis tiek yra azartiškas. Kamuolys, kurį naudoja aklieji, yra mažiau šoklus, į jį įdėti nedideli rutuliukai, kurie nuolat barška.

Aklųjų futbolą ant kietos dangos žaidžia dvi komandos, kuriose yra po penkis žaidėjus. Aikštė yra mažesnė nei įprasta. Be to, ji yra apsupta lentų, kurios skirtos ne tik sustabdyti kamuolį, jog šis neišriedėtų iš aikštės, tačiau ir atspindėti kamuolio bei žingsnių garsą. Būtent tokiu būdu futbolininkai gali orientuotis aikštėje.

Visi žaidėjai dėvi akis dengiančius raiščius. Įdomu tai, kad vartininkas mato aikštę, tačiau jam neleidžiama palikti savo ploto. Už vartų esantis „gidas“ taip pat mato. Jo darbas vadovauti žaidėjams.

Kadangi futbolininkai nemato vienas kito, jie naudoja specifinius terminus. Šūkis „voy“, kuris ispanų kalboje reiškia „einu“, naudojamas kaip įspėjimas, jog vienas futbolininkas tuojau mėgins iš arti atimti kamuolį. Komandos naudoja daug garsinių išraiškų, todėl žiūrovai turi būti tylūs.

Unikalios parolimpinių žaidynių sporto šakos

Yra dvi sporto šakos, kurias turi parolimpinės žaidynės, bet jų nėra olimpinėse (ir vargu ar bus). Tai golbolas ir bočia.

Golbolą žaidžia dvi komandos, kuriose žaidžia trys žaidėjai. Rungtynės vyksta uždarose patalpose, stačiakampio formos aikštėje.

Rungtynių esmė – įmušti sunkų kamuolį, kuris garsiai rieda, į varžovų vartus. Riedančiam kamuoliui kelią užtverti bando gynėjai, kurie krenta ir stengiasi sustabdyti kamuolį.

Bočios varžybose žaidžia labiausiai neįgalūs atletai parolimpiadoje. Ši sporto šaka yra populiari – ji žaidžiama daugiau nei 50 pasaulio šalių ir yra viena labiausiai žinomų parolimpinių sporto šakų. Žaisdami individualiai arba komandose sportininkai ridena, meta arba spiria kamuoliuką, kurį taiko kuo arčiau taikinio. Bočia buvo pristatyta kaip sporto šaka žmonėms su cerebriniu paralyžiumi, tačiau per daug metų ji populiarėjo, įtraukdama daugiau neįgaliųjų.

Prieinamumas

Finišavus olimpinėms Londono žaidynėms darbininkai suskubo daryti rekonstrukcijas. Prireikė penkių dienų ir olimpinis kaimelis tapo parolimpiniu kaimeliu. Arenose atsirado daugybė vietų neįgaliesiems su vežimėliais – buvo pašalinta nemažai kėdžių. Viename stadione olimpinių žaidynių metu buvo 394 vietos neįgaliesiems, dabar jų bus 568.

Akli žiūrovai galės naudotis audio gidais.

Plekšnotojai

Vienas svarbiausių aspektų, padedančių akliems plaukikams – plekšnotojai. Kiekvieno plaukimo takelio gale stovi žmogus, laikantis ilgą lazdą, kurios pabaigoje – minkštas apvalus kamuoliukas. Kai plaukikas priartėja – plekšnotojai paliečia jo galvą.

Plekšnojimas – tai ženklas, kuriuo plaukikui parodoma, jog jis artėja prie baseino pabaigos. Be to, taip plaukikai gali jaustis drąsiai, nes bus užtikrinti, jog neatsitrenks į sienelę.

„Lazda primena meškerės kotą. - sako Marcelo Sugimori, vienas iš dviejų Brazilijos parolimpinės komandos plekšnotojų. M. Sugimori 2004 metais buvo sesers plekšnotojas. Tuomet ji 50 metrų plaukimo laisvu stiliumi varžybose iškovojo auksą. - Plaukiką paliečiame tada, kai jis yra tarp dviejų ir keturių metrų nuo baseino pabaigos. Tam reikia daug pasitikėjimo ir ilgų treniruočių.“ Gidai akliems bėgikams

Akli ar iš dalies matantys bėgikai gali varžytis su gidu, kuris bėga kartu su sportininku ir „yra jo akys“.

Tokiu būdu Didžiosios Britanijos rinktinę atstovaus sprinteriai Tracy Hintonas ir Libby Cleggas. L.Cleggas, kuris bėga 100 m ir 200 m distanciją su savo gidu Mikailu Hugginsu bendrauja fizioterapines virvelės pagalba, kuri turi būti mažiausiai 5 cm atstumu tarp lyderio ir sportininko rankų.

Amžius

Parolimpinėse žaidynėse sportininkai gali būti vyresni nei esame pratę matyti.

Olimpinėse žaidynėse teniso komentatoriai klausė kiek dar pirmoji pasaulio raketė Rogeris Federeris dar žais aukščiausiame lygyje, juk jam jau 31-eri. Tuo tarpu dukart parolimpinių žaidynių čempionui britui Peteriui Norfolkui jau 51-eri. P. Norfolkas aukso medalį iškovojo 2004-aisiais Atėnuose ir po ketverių metų Pekine.

Londono olimpinės žaidynės dalyvių amžiumi bus pačios „seniausios“. Raiteliui iš Japonijos Hiroshi Hoketsu jau 71-eri. Gimnastui Yordanui Yovchevui ž 39-eri, trišuolininkei Yamilei Aldamai – 40 metų. Nemažai šiais metais parolimpinėse žaidynėse dalyvausiančių sportininkų jau perkopė keturiasdešimtmetį.

Tokia padėtis susiklosto todėl, kad dauguma atletų įgyja negalią nejauname amžiuje ir sportą pasirenka kaip vieną iš reabilitacijos priemonių.

Dopingo testas

Parolimpinių žaidynių atletams negalima vartoti tų pačių uždraustų preparatų, kaip ir olimpiečiams. Visi, kuriems reikia specialių vaistų skausmui numalšinti ar gydytis turi gauti leidimą. Kiekvienas prašymas yra nuodugniai tiriamas ir sprendimas priimamas atsižvelgus į konkretų atvejį. Leidimą išduoda specialus medikų komitetas. Taip pat procedūras vyksta ir olimpiados atletams.

„Daugeliui parolimpinių žaidynių dalyvių reikalingi vaistai. Žinoma, yra tų, kurie turi rimtų sutrikimų ir jiems reikia nuskausminamųjų“, - teigė Jungtinės Karalystės antidopingo operacijų direktorius Nicole'as Sapsteadas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.