Londono olimpinėse žaidynėse dalyvavo šeši sportininkai, nešiojantys kariškių uniformas.
Prieš ketverius metus Pekine tokių atletų buvo pusantro karto daugiau – devyni.
Tačiau Londone Lietuvos kariuomenės atstovams pavyko iškovoti du medalius.
„Keturiasdešimt procentų Lietuvos triumfo priklauso kariuomenei – eiliniai Laura Asadauskaitė ir Aleksandras Kazakevičius iškovojo medalius”, – lrytas.lt teigė Lietuvos kariuomenės sporto klubo viršininkas pulkininkas leitenantas Valentinas Mizgaitis.
Praėjusią savaitę sportininkai kariškiai buvo pakviesti į ministeriją atsiimti padėkų ir dovanų.
Lrytas.lt pasidomėjo, kodėl kai kurie Lietuvos sporto elito atstovai savo darboviete yra pasirinkę karinę tarnybą?
Norėtų, kad taptų treneriais
„Tiesą sakant, netgi nežinau, kodėl dalis sportininkų yra kariškiai.
Įvairiose sporto programose mes buvome akcentavę, kad didžiausias siekis – sportininkų išsilavinimas.
Įsivaizdavome, kad beveik visi geriausi sportininkai mokysis, o baigę karjerą taps treneriais. Kas juos vilioja į karinę tarnybą – neįsivaizduoju”, – teigė Lietuvos olimpinės rinktinės misijos Londono žaidynėse vadovas Algirdas Raslanas.
Buvęs Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) vadovas A.Raslanas tikino, kad kariuomenė tarp sportininkų visada buvo populiari.
„Manau, kad šioje organizacijoje galima suderinti tarnybą ir sportą.
Ne kartą, kai buvau KKSD direktorius, rašiau raštus į KAM, kad tarnaujančius mūsų geriausius sportininkus išleistų į treniruočių stovyklas, atsakingas varžybas”, – pasakojo A.Raslanas.
Privalo vykdyti įsakymus
Daugelis šalies sporto aistruolių yra įsitikinę, kad krašto apsaugoje tarnaujantys Lietuvos sportininkai yra savotiški apsimetėliai.
Sovietmečiu sportininkai negalėjo viešai teigti, kad yra profesionalūs atletai, todėl fiktyviai būdavo įdarbinami statybos trestuose santechnikais, inžinieriais ar sargais.
„Tai anų laikų istorijos. Dabar visi sportininkai, norintys tapti savanoriais, perėjo atranką, vykdo įsakymus, važiuoja į pratybas – jokių fiktyvių pareigybių nėra.
Jei sportininkas nori važiuoti į varžybas ar treniruočių stovyklas, jis privalo imti nemokamų atostogų”, – aiškino V.Mizgaitis.
Tarnybos stažas – skirtingas
Iš Londono olimpiados auksą parvežusi L.Asadauskaitė krašto apsaugos savanorė yra jau nuo 2003 metų, o olimpinę bronzą Londone iškovojęs imtynininkas A.Kazakevičius daugiau nei penkerius metus tarnauja Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) Didžiosios Kovos apygardos 8-ojoje rinktinėje eiliniu.
Londono olimpiadoje startavęs penkiakovininkas Justinas Kinderis – karys savanoris, kariuomenėje tarnaujantis nuo 2006-ųjų, o jaunoji penkiakovininkė Gintarė Venčkauskaitė krašto apsaugos savanorių pajėgose tarnauja nuo 2010 metų.
Nemažą patirtį turinti maratono bėgikė Rasa Drazdauskaitė kariuomenėje yra nuo 2006 metų, šiuo metu ji tarnauja Karaliaus Mindaugo motorizuotajame pėstininkų batalione, o olimpiadoje dalyvavęs dziudo imtynininkas Marius Paškevičius KAM dirba nuo šių metų.
„Iš 6 sportininkų tik M.Paškevičius nėra karys.
Jis yra samdomas kariuomenės žmogus, bet vis tiek iš mūsų rato”, – sakė V.Mizgaitis.
Daugiausia – penkiakovininkų
Į klausimą, kodėl tarp kariūnų buvo ir yra tiek daug penkiakovininkų, Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės rinktinės treneris Jurijus Moskvičiovas atsakė juokeliu.
„Tam, kad prireikus galėtų valstybę apginti – pašaudyti, pajodinėti, pabėgioti ir špaga pamosuoti.
Universalūs kariai – vienas gali penkis darbus nuveikti”, – juokėsi treneris.
Tačiau šiuolaikinės penkiakovės specialistas tikino, kad sportininkas karys pasaulyje nėra didelė retenybė.
„Mes net atsiliekame nuo kitų valstybių. Kai į varžybas atvažiuoja italai, vokiečiai, prancūzai ar net argentiniečiai – ant jų aprangos yra skiriamieji ženklai, kad sportininkai yra tų šalių karinių pajėgų atstovai.
Pas mus bijoma tai parodyti. O italai per sportininkų paradą ar oficialų vakarą vilki karinę uniformą.
Neslėpsiu, kad kariškiai sudaro geriausias sąlygas sportuoti ir rengtis, todėl ne viena Lietuvos sporto federacija norėtų su jais bendradarbiauti. Mums sekasi, kad esame jiems įdomūs”, – pasakojo J.Moskvičiovas.
Už pratybas gauna pinigų
J.Moskvičiovas neigė, kad penkiakovininkai kariūnai iš KAM gauna nemažas algas.
„Visus geriausius atletus aprūpina Lietuvos olimpinis sporto centras.
Žinoma, jie gauna šiokių tokių pinigų, tačiau tai ne pagrindinis veiksnys, kodėl pasirenkama tarnyba armijoje. Tikrai ne dėl pinigų sportininkai užsivelka karinę uniformą.
Apibendrinant galima pasakyti – žmonės turi darbą, šiek tiek laisvo laiko ir gali sportuoti”, – kalbėjo garsus penkiakovės treneris.
„Pinigų savanoriai gauna tik tuomet, kai jie būna pratybose. Tai nėra didelės sumos, kad galėtum pasakyti, jog verta eiti į savanorius ir turėsi daug pinigų bei laisvo laiko. Tai yra pasakos”, – sakė kariuomenės sporto klubo viršininkas pulkininkas leitenantas V.Mizgaitis.
Aukština savo nuopelnus
V.Mizgaitis teigė, jog šios olimpiados herojai į kariuomenę atėjo kur kas anksčiau, nei pradėjo žibėti jų žvaigždės.
„Galima sakyti, kad kariuomenė pati išsiugdė geriausius ir dabar ant rankų nešiojamus Lietuvos sportininkus.
Juk kariuomenė ir sportas yra du suderinami dalykai, todėl ir turime, ką turime.
Daugelis sporto vadovų nenori nei matyti, nei girdėti, kad mes kuriame Lietuvos sporto ateitį – sudarome sąlygas sportuoti ir tobulėti.
Kai vyko sportininkų pagerbimas KAM būstinėje, per kurį pasidžiaugėme sėkmingu mūsų atstovų pasirodymu olimpiadoje, niekas neatėjo iš Kūno kultūros ir sporto departamento.
Jiems būtų geriau, jog niekas nežinotų, kad kariuomenė užaugino olimpinius medalininkus”, – sakė V.Mizgaitis.
