Ar nuo pat atkūrimo 1988-aisiais LTOK vadovaujantis 61erių Artūras Poviliūnas vadovaus šalies olimpiniam judėjimui dar ketverius metus?
Ar ilgametį LTOK vadovą, kuris dar nenusprendė, ar kels kandidatūrą, gali pakeisti kuris nors apie karjeros pabaigą galvojantis olimpinis čempionas – 40-metis disko metikas Virgilijus Alekna arba 46 metų šaulė Daina Gudzinevičiūtė?
Į šiuos klausimus bus atsakyta spalio 12 dieną per specialią LTOK Generalinės asamblėjos rinkimų sesiją.
Prieš tai tą pačią dieną taip pat vyks eilinė LTOK Generalinės asamblėjos sesija, kurioje A.Poviliūnas pateiks 2008–2012 metų veiklos ataskaitą.
Rinkimų data buvo patvirtinta vakar per LTOK vykdomojo komiteto posėdį.
Sprendimas – kitą savaitę
„Nesu dar galutinai apsisprendęs, – vakar sakė A.Poviliūnas. – Nuspręsiu artimiausiu metu. Kitą savaitę.”
Apie 30 sporto šakų federacijų vadovai yra pasirašę kreipimąsi į A.Poviliūną, kad jis keltų savo kandidatūrą vadovauti LTOK dar vienai kadencijai.
„Federacijos laukia jūsų sprendimo, – patikino Lietuvos sporto federacijų sąjungos generalinis direktorius Valentinas Paketūras. – Skilinėjančiai sporto bendruomenei reikia žmogaus, kuris ją telktų.”
A.Poviliūnas padėkojo už paramą, bet paprašė palūkėti.
Jo neįtikino ir LTOK viceprezidento Vyto Nėniaus nuomonė: „Būtų gerai anksčiau žinoti, tada visiems būtų aiškiau.”
Siūlė kitą rinkimų datą
Sprendimas surengti naujo LTOK prezidento rinkimus spalio 12-ąją buvo priimtas aiškia vykdomojo komiteto narių balsų dauguma.
Ši data netiko tik Lengvosios atletikos federacijos prezidentui Eimantui Skrabuliui ir Krepšinio federacijos generaliniam sekretoriui Mindaugui Balčiūnui, kurie šiemet tapo aršiais A.Poviliūno kritikais.
„Siūlau rengti bent dviem savaitėmis vėliau, kad Seimo rinkimai neužgožtų sporto, – teigė E.Skrabulis. – Gal reikia daugiau laiko parengti ataskaitai?”
„Man parengti ataskaitai laiko tikrai užteks”, – atkirto A.Poviliūnas.
Pasiūlius balsuoti E.Skrabulį palaikė tik M.Balčiūnas.
Reikalauja ir senų sąskaitų
E.Skrabulis ir M.Balčiūnas sutelkė jėgas į LTOK veiklos kritiką dar pavasarį, kai pareikalavo jiems asmeniškai raštu per kurjerį pranešti apie LTOK, Lietuvos olimpinio fondo ir loterijų firmos „Olifėja” veiklą.
Atsakymai jiems buvo pateikti per LTOK vykdomojo komiteto posėdį, tačiau kritikų tai nenuramino.
Jie toliau kalba apie savo teisę turėti kitokią nuomonę, nors sunku įsivaizduoti, kad tokie dalykai vyktų jų vadovaujamose Lengvosios atletikos ir Krepšinio federacijose.
Vienas LTOK vykdomojo komiteto narių vakar netgi replikavo, kad pirmiausia E.Skrabulis ir M.Balčiūnas į panašius klausimus turėtų atsakyti savo federacijų nariams.
Remdamasis E.Skrabulio ir M.Balčiūno raštu LTOK vadovams Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas Ligitas Kernagis rugpjūčio 17 dieną atsiuntė LTOK raštą, kuriame reikalaujama pateikti komisijai visus LTOK veiklos finansinius dokumentus nuo pat 2000-ųjų ir atsakyti į klausimus apie lėšų skirstymą bei panaudojimą.
Vakar LTOK vykdomojo komiteto posėdyje buvo sudaryta darbo grupė, kuri kuo greičiau parengs reikalaujamus atsakymus.
Ieško alternatyvos
Šią savaitę kelių sporto šakų federacijų atstovai savo susibūrime pasiūlė LTOK prezidento posto siekti V.Aleknai.
Dukart olimpinis čempionas pasiūlymą priėmė ir sutiko būti kandidatas.
V.Aleknos šalininkams prieš rinkimus diriguoja būtent M.Balčiūnas ir E.Skrabulis, nors kai kurios šią kandidatūrą palaikančios federacijos pasirašė ir kreipimąsi į A.Poviliūną.
Kiek anksčiau apie savo sprendimą dalyvauti LTOK prezidento rinkimuose pareiškė D.Gudzinevičiūtė.
Pagal LTOK įstatus prezidentas gali būti renkamas tiktai iš LTOK narių. Šiuo metu LTOK turi apie 110 narių.
Kandidatus į LTOK vadovus ir vykdomojo komiteto narius gali pasiūlyti ne mažiau kaip penkių LTOK narių grupė, kurioje turi būti bent trys olimpinių sporto šakų atstovai.
Įvertino Londono rezultatus
Rinkimų aistros vakar LTOK posėdyje užgožė visas kalbas apie Londono olimpiadą, kurioje Lietuvos sportininkai iškovojo 2 aukso, 1 sidabro ir 2 bronzos medalius.
„Esame labai aukštai – 34-ojoje vietoje tarp 205 šalių. Nė vienas olimpinių rezultatų prognozuotojas mums tokios vietos neskyrė, – tvirtino A.Poviliūnas. – Sportininkų pasiekti rezultatai – visų bendras darbo rezultatas.”
„Vertinant rezultatus yra akivaizdu, kad pastarasis ketverių metų olimpinis ciklas mums buvo geriausias, – sakė Lietuvos olimpinės misijos vadovas Algirdas Raslanas. – Jei skaičiuotume ir krepšininkus, į geriausiųjų aštuonetus olimpiadoje pateko 29 sportininkai iš 62.
Jei pridėtume antrąjį aštuonetą, tarp 16 geriausių pateko 41 atletas. Tokių aukštų rezultatų dar niekada nebuvo.”
Išsami mokslinė Lietuvos sportininkų startų Londono olimpiadoje ataskaita bus parengta iki metų pabaigos.
Padovanos 5 automobilius
Visi penki Londono olimpiadoje medalius iškovoję sportininkai rugsėjo 27-ąją prie LTOK būstinės atsiims naujų prabangių BMW automobilių raktelius.
Vakar nuspręsta, kad olimpinės čempionės penkiakovininkė Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė ir plaukikė Rūta Meilutytė bei vicečempionas irkluotojas Jevgenijus Šuklinas gaus 5-osios serijos BMW sedanus, kainuojančius apie 200 tūkst. litų.
Bronzą iškovoję boksininkas Evaldas Petrauskas ir imtynininkas Aleksandras Kazakevičius įsės į 3-iosios serijos BMW sedanus, kurių rinkos kaina – per 150 tūkst. litų.
Bendra automobilių vertė – beveik 900 tūkst. litų, tačiau juos įsigyjant tikimasi gauti pardavėjų nuolaidą.
Nors buvo siūlymų šiuos automobilius pirkti išperkamąja nuoma, nes iš anksto LTOK biudžete tam lėšų nebuvo numatyta, vakar nuspręsta, kad visi pinigai už automobilius bus sumokėti jau kitų metų pradžioje, kai loterijų firma „Olifėja” perves pinigus už paskutinį 2012-ųjų ketvirtį.
Pasak LTOK generalinio sekretoriaus Vytauto Zubernio, automobiliai bus išties gerai sukomplektuoti, o jei kuris nors atletas norės dar brangesnės įrangos, galės tartis asmeniškai su importuotojais ir pridėti lėšų iš savo kišenės.
900 000
Maždaug tiek litų verti BMW automobiliai, kuriuos gaus Londono olimpiados medalininkai.
