EUROLYGA 2023

Rūta sava ir Lietuvai, ir Anglijos koledžui

Plimuto gatvėmis šį trečiadienį riedėjo išpuoštas dviaukštis autobusas. Bene garbingiausia vieta procesijoje, kurią sveikino tūkstančiai žmonių, buvo skirta Rūtai Meilutytei, kurią šis Anglijos uostas vadina ir savo auksine mergaite.

Londono olimpinių žaidynių didvyre tapusi lietuvė R.Meilutytė jau trečius metus dėvi Plimuto koledžo uniformą.<br>V. Rudavičius
Londono olimpinių žaidynių didvyre tapusi lietuvė R.Meilutytė jau trečius metus dėvi Plimuto koledžo uniformą.<br>V. Rudavičius
Daugiau nuotraukų (1)

Vytas Rudavičius ("Lietuvos rytas)

Sep 23, 2012, 11:21 AM, atnaujinta Mar 16, 2018, 3:28 PM

15-metė olimpinė plaukimo čempionė lietuvė važiavo autobusu, kuris į miesto meriją iš Plimuto koledžo atvežė visus čia besimokančius 2012-ųjų Londono žaidynių dalyvius, jų trenerius, olimpiados ir parolimpinių žaidynių savanorius.

Plimuto gyventojai juokavo: jei šis koledžas Londono olimpiadoje būtų dalyvavęs kaip nepriklausoma valstybė, pagal iškovotus apdovanojimus būtų patekęs į pirmąjį 50-uką.

Prie R.Meilutytės laimėto aukso medalio bronzą pridėjo šuolininkas į vandenį Tomas Daley, gimęs ir augęs Plimute.

Už koledžo, kurį lanko vos 530 moksleivių, nugaros būtų likusios tokios šalys kaip Indija, Egiptas, Portugalija, Suomija.

Koks magnetas traukia būsimąsias sporto žvaigždes į Plimutą – maždaug ketvirtį milijono gyventojų turintį Pietvakarių Anglijos Devono grafystės miestą, praeityje garsėjusį britų Karališkojo jūrų laivyno uostą?

Pasitiko auksinės durys

Prieš pat šių mokslo metų pradžią Plimuto koledžo paradinės durys buvo perdažytos. Ir ne bet kokia – aukso spalva. Virš įėjimo – sveikinimo plakatas su keturių jaunų žmonių vardais ir jų valstybių vėliavomis.

135 metus gyvuojantis privatus koledžas taip iškilmingai pasitiko savo mokinius olimpiečius: R.Meilutytę, Tomą Daley ir Londone medalių nepelniusias, bet daug žadančias plaukikes Jade Howard iš Zambijos ir Jamilą Lankusi iš Ugandos.

Realu, kad dar šiais metais perspektyvių plaukikų būrys koledže pagausės. „Rūtos ir Tomo faktorius” jau veikia – pageidavimai plūsta iš viso pasaulio.

Nuo rugsėjo 1-osios Plimuto koledžas savo gretose turi jau penkis olimpiečius: čia mokytis ir treniruotis pradėjo Turkijos plaukikė 16-metė Hazal Sarikaya.

Vien per dvi poolimpines rugpjūčio savaites mokykla sulaukė daugiau kaip 80 kandidatų paraiškų – 20 kartų daugiau nei per tokį patį laikotarpį pernai.

Skaičiai įspūdingi žinant, kad mokslai šioje privačioje institucijoje nepigūs – paprasto mokinio tėvams tenka sumokėti apie 24 tūkst. svarų (daugiau nei 104 tūkst. litų) per metus.

Tiesa, itin gabiems sportininkams – vadinamajai elito programos grupei – koledžas suteikia stipendiją.

Bet net ir ji geriausiu atveju sudaro apie pusę metinio mokesčio sumos. Likusius tūkstančius svarų tenka pridėti mokinių tėvams. Arba – kaip R.Meilutytės atveju – nacionaliniams olimpiniams komitetams.

Direktorius nemoka plaukti

„Mūsų koledžas jau tryliktus metus turi specialiai plaukikams pritaikytą treniruočių ir mokslo programą. Ją vykdome bendradarbiaudami su plaukimo klubu „Plymouth Leander”, vienu geriausių Didžiojoje Britanijoje.

Iki 2006-ųjų programa labiau koncentravosi į britų jaunimą. Bet dabar turime net devyniolikos valstybių atstovų. Tai pasaulinė programa geriausiems jauniems planetos plaukikams”, – „Lietuvos rytui” pasakojo koledžo direktorius Simonas Wormleightonas.

Savo mokinių laimėjimais plaukimo baseine ir akademinėje srityje besididžiuojantis koledžo vadovas kiek sutrikęs prisipažino, kad jis pats nuo vaikystės jaučia baimę vandens telkiniams ir nemoka plaukti.

„Neįtikėtina, ar ne? Mano 40 metų sukakčiai žmona ir dukros nupirko dovaną – kursus plaukimo baseine. Dvi savaites sąžiningai lankiau, bet plaukti vis tiek negaliu. Kasdien sprendžiu plaukikų problemas, be galo sergu už mūsų mokinių sėkmingus startus baseinuose, bet tokiu kaip jų entuziazmu šiam sportui pasigirti negaliu”, – atviravo S.Wormleightonas.

Varomoji jėga – treneris

Užtat kam jau kam, bet Plimuto koledžo Plaukimo departamento vadovui Jonathanui Ruddui aistros plaukti tikrai netrūksta.

Būtent šiam Ekseterio universiteto fizinio lavinimo absolventui ir buvusiam profesionaliam plaukikui prieš 12 metų šovė geniali mintis: sujungti elitinio Plimuto koledžo akademines pajėgas su britų sporto pasaulyje gerai žinomo vietos plaukimo klubo „Plymouth Leander” sportine patirtimi ir drauge ugdyti aukščiausios klasės jaunus atletus.

J.Ruddas dabar gali pasigirti neįtikėtinu derliumi: 22 jo treniruojami plaukikai yra tapę įvairių tarptautinių suaugusiųjų varžybų nugalėtojais ar prizininkais atstovaudami devynioms skirtingoms šalims.

Per dvylika metų Plimuto koledžo ir „Leander” klubo bendradarbiavimas pavertė šį miestą neabejotina Didžiosios Britanijos plaukimo sostine: net 28 J.Ruddo auklėtiniai yra tapę šalies čempionais, o dar 24 – prizininkais.

„Leander” klubas per pastaruosius penkerius metus keturiskart laimėjo Anglijos komandinį čempionatą.

J.Ruddo mokiniai gerina nacionalinius rekordus ne tik Didžiojoje Britanijoje, bet ir dar trijų žemynų valstybėse: nuo Jamaikos iki Zambijos.

Žavi auklėtinės užsispyrimas

Bet tarp tokių įspūdingų J.Ruddo ir jo štabo laimėjimų dabar išskirtinai žiba vienas: Plimuto koledžo auklėtinės R.Meilutytės iškovotas auksas Londono olimpiadoje plaukiant 100 m krūtine.

„Jau turėjau pakankamai laiko apsvarstyti, kas įvyko praėjusią vasarą. Labiausiai džiaugiuosi ir didžiuojuosi štai dėl ko: Rūtos sėkmė buvo ne koks nors atsitiktinis blykstelėjimas, o jos neįtikėtino darbštumo ir užsispyrimo rezultatas.

Ta pergalė nebuvo pasiekta dėl vien natūralaus jos talento. Esu matęs plaukikų, kurie yra taip dosniai apdovanoti gamtos, kad palyginti nesunkiai skina pergales. Su Rūta yra kiek kitaip.

Be abejo, ji – talentinga. Bet dar svarbiau, kad Rūta yra pasiryžusi itin sunkiai dirbti. Per ilgą savo karjerą dar nebuvau treniravęs jauno žmogaus su tokia darbo etika. Ji aukoja neįtikėtinai daug: visą savo gyvenimą atideda į šoną dėl sėkmės plaukimo takelyje.

Pamenu, per apdovanojimo ceremoniją Londone pagalvojau: niekas neturi teisės sakyti, kad Rūta nenusipelnė šios pergalės”, – „Lietuvos rytui” kalbėjo J.Ruddas.

Svarbu ne tik geras baseinas

Su treneriu kalbėjomės 8 valandą ryto ultramoderniame Plimuto „Life Centre” sporto komplekse.

Daugeliui įprastas profesijas turinčių žmonių tokiu metu darbo diena tik prasideda. Tačiau ne J.Ruddui, jo asistentei trenerei Lindsay Dunn ir pusšimčiui „elito programos” jaunųjų plaukikų.

Nuo pirmadienio iki šeštadienio jie keliasi dar priešaušriu – penktą ryto. Mat 5 val. 30 min. prasideda pustrečios valandos trunkanti rytinė treniruotė žvilgančiame „Life Centre” 50 metrų baseine ir tame pat komplekse esančiose salėse.

Tiesa, miesto savivaldybei, universitetui ir nacionalinei „Sport England” organizacijai priklausantis sporto kompleksas atvėrė duris tik 2012-ųjų kovą.

Iki tol R.Meilutytė ir kiti J.Ruddo auklėtiniai treniravosi 25 metrų baseine, kurį dar 2000-aisiais už privačias aukas pasistatė Plimuto koledžas.

„Geras baseinas – labai svarbu. Tačiau vien tai, jog turime tikrai gerą baseiną, jokiu būdu nereiškia, kad to pakanka prisivilioti geriausius pasaulio plaukikus.

Tai, ką per dvylika metų sukūrėme Plimuto koledže ir „Plymouth Leander” plaukimo programoje, yra „visas paketas”. Mes rūpinamės perspektyviais plaukikais nuo A iki Z.

Sportininkai apgyvendinami specialiame bendrabutyje, kuriame jie jaučiasi saugūs ir patenkinti. Jie gauna aukšto lygio privatų akademinį išsilavinimą iš mokytojų, kurie suvokia, kad šie jaunieji atletai nėra įprasti moksleiviai ir kad juos auklėjant reikia tam tikro lankstumo. Turime sukūrę visą paramos infrastruktūrą: sporto, mokslo, medicinos, mitybos, psichologijos.

Ir, žinoma, „Plymouth Leander” klube turime stiprią trenerių komandą: esu vyriausiasis treneris, bet be puikių kolegų mažai ką nuveikčiau”, – pasakojo J.Ruddas.

Dykinėti – jokių galimybių

Vien pažvelgus į L.Dunn, J.Ruddo ir kitų „Plymouth Leander” trenerių sudarytą dienos planą tampa aišku, kad jauniems sportininkams – jiems nuo 12 iki 19 metų – čia numatytas itin intensyvus režimas.

Penktą ryto kėlę ir dvi su puse valandos pasitreniravę plaukikai maudymosi kostiumėlius, glaudes ir kepuraites mikliai keičia į juodą-baltą Plimuto koledžo uniformą – iš „Life Centre” komplekso specialūs mokyklos autobusiukai juos veža tiesiai į mokyklą.

Puse devynių sportininkai kartu pusryčiauja mokyklos valgykloje. 8 val. 50 min. – skambutis į pirmą pamoką.

15 val. 30 min. – vos pasibaigus pamokoms – popietinė dviejų su puse valandos treniruotė baseine arba salėje. 18 val. – pagrindiniai dienos pietūs.

Iškart po to dauguma bendrabutyje gyvenančių sportininkų autobusiukais nuvežami į jų laikiną buveinę.

„Vietiniai” – tokie kaip T.Daley ar R.Meilutytė, gyvenanti su tėčiu Sauliumi, – grįžta į savo namus.

Nuo 19 iki 21 val. – laikas namų darbams ruošti. Pusę dešimtos vakaro (vėliausiai – 22 val.) būsimosios plaukimo žvaigždės jau turi miegoti. Juk kitą rytą laukia ta pati karuselė.

Tenka pakovoti su savimi

Ne vienas paauglys, vien perskaitęs apie tokį bemaž karinį režimą, pakrauptų.

Bet 15-metę olimpinę čempionę vargu ar galima priskirti „tipiškųjų” kategorijai.

Kasdienį kėlimąsi su pirmaisiais gaidžiais R.Meilutytė vertina filosofiškai.

„Tokia jau plaukikų dalia. Mums normalu atsikelti 5 valandą ryto. Aišku, nėra lengva – reikia kovoti su savimi. Kartais atsikeli, o taip norisi pamiegoti.

Bet žinau: nueisiu į treniruotę, ir tas įdėtas darbas ateityje virs varžybų rezultatu. Tai labai motyvuoja. Ir po kiek laiko nebebūna sunku, ypač jei laikaisi tos rutinos, neini per vėlai miegoti”, – „Lietuvos rytui” sakė R.Meilutytė.

Mokytojai būna lankstūs

Tarptautinė plaukimo federacija savo varžybų kalendorių sudaro neatsižvelgdama į sportininkų mokinių akademinius iššūkius.

Jau kitąmet lietuvės laukia svarbūs vidurinės mokyklos egzaminai, Anglijoje sutrumpintai vadinami GCSE.

Todėl R.Meilutytei, kaip ir kitiems „elito programos” dalyviams, gali itin praversti Plimuto koledžo mokytojų lankstumas.

Jei plaukikei prireiks, kai kurie dalykai bus dėstomi anksčiau nei kitiems jos bendramoksliams – kad sportininkė pasistūmėtų į priekį prieš keliones į svarbias varžybas.

Mokytojai pasiruošę būti kone korepetitoriais – kad tik atletai neturėtų skolų ir prieš svarbius čempionatus nesijaudintų dėl neatliktų užduočių.

Tokia lanksčia mokymosi sistema, kuri koledžui kainuoja papildomai, pastaraisiais metais naudojosi T.Daley. Šis Plimuto numylėtinis dabar yra ne tik vienas geriausių pasaulyje šuolininkų į vandenį, bet ir koledžo pirmūnas.

„Mokslo ir sporto programos koledže labai gerai suderintos. Todėl aš nepraleidžiu nei pamokų, nei plaukimo. Kol kas man nereikia kokios nors specialios mokymo sistemos – darau tai, ką visi.

Tik retsykiais mokytojai mums, plaukikams, skiria šiek tiek papildomo laiko namų darbams, nes žino, kad galime būti pavargę.

Gal tik paskutiniais mano mokslo metais – prieš pat Rio de Žaneiro olimpiadą – man gali prireikti papildomos pagalbos ir padirbėti su mokytojais individualiai. Žinoma, jeigu aš į tą olimpiadą pateksiu”, – kalbėjo R.Meilutytė, kurios mėgstamiausi dalykai mokykloje yra biologija ir ekonomika.

Sportininkai – tarp pirmūnų

Koledžo direktorius S.Wormleightonas per dešimtmetį, kol vykdoma elitinio sporto programa, pastebėjo, kad visi plaukikai įsitvirtina tarp geriausių akademinių studentų.

„Iš pradžių stebėjausi: kaip tie vaikinai ir merginos sugeba tai padaryti? Galiausiai supratau, kad plaukimas juos išmoko kai kurių universalių įgūdžių: susitelkimo siekiant tikslo, pasiryžimo šlifuoti savo trūkumus ir neįtikėtinos darbo etikos. Kai visa tai perkeli iš plaukimo baseino į mokslo terpę, ar verta stebėtis, kad šie jaunuoliai pasiekia gerų rezultatų per egzaminus?” – retoriškai klausė koledžo vadovas.

Merginos ir vaikinai atskirti

Viename buvusios britų karinio jūrų laivyno ligoninės pastatų, kuris iki tol dešimtmečius stūksojo apleistas, lėšų nestokojantis Plimuto koledžas įsteigė specializuotą plaukikų bendrabutį.

Jame gyvena 43 jaunieji atletai iš 13 šalių. Sportininkai apsistoję po du gana spartietiškomis sąlygomis. Tik bendros virtuvės, mokslo ir poilsio kambariai įrengti jaukiau.

„Berniukų valdos – pirmajame aukšte, mergaičių – antrajame. Vaikinams uždrausta net snapą įkišti į mergaičių koridorių, jau nekalbu apie jų kambarius. Toks pat draudimas galioja ir merginoms.

Bet mes tikrai nepropaguojame kareivinių režimo: daugelis gyvenančiųjų bendrabutyje yra paaugliai, atvykę į Angliją iš tolimų pasaulio kampų.

Suprantame, kad jiems trūksta tėvų ir šeimos, todėl stengiamės bent kiek tai kompensuoti: maitiname, apskalbiame, patariame ir paguodžiame.

Man net sunku suvokti, kad būdami tokie jauni jie dėl aistros plaukti ryžosi čia gyventi ir treniruotis. Einu į visas jų varžybas, kurios tik vyksta Plimute: sergu už juos, juk tėveliai nepriskraidys kas antrą savaitgalį iš Honkongo ar Egipto”, – „Lietuvos rytui” sakė Sonia Quinn, kurios oficialios pareigos bendrabutyje taip ir vadinasi – namo mama („House Parent”).

Griežtas ritmas – norma

Londono olimpiados dalyvės 15-metė J.Lankusi iš Ugandos ir 17-metė J.Howard iš Zambijos jau ne pirmus metus apsistojusios koledžo bendrabutyje.

„Kartais prabundu savo kambarėlyje ir net negaliu patikėti, kad visai neseniai dalyvavau olimpiadoje. Atrodo, kad tai buvo sapnas. Bet nėra laiko ilgai sapnuoti: penktą ryto suskamba žadintuvas – ir pirmyn, į naują treniruotę”, – kalbėjo J.Lankusi.

„Po vasaros atostogų būna sunku įsivažiuoti į įprastą treniruočių–mokyklos–bendrabučio ritmą. Bet veikiai ta dienotvarkė, kuri pašaliniam žmogui gali pasirodyti labai griežta, mums tampa kasdiene norma.

Net neatrodo, kad darome ką nors ypatinga. Žinoma, turi mėgti plaukimą, kad treniruotumeisi penkias valandas per dieną. Be to, jaučiu atsakomybę savo tėvams – jie nemažai paaukojo, kad atsiųstų mane į šį koledžą”, – sakė J.Howard.

Modelį perkeltų į Lietuvą

Mokinės uniforma vilkinti olimpinė čempionė R.Meilutytė, per petį persimetusi krepšį su knygomis, eidama pusryčiauti į mokyklos valgyklą prisipažino kartais pagalvojanti: būtų nuostabu, jei kas nors panašaus į Plimuto koledžo „Plymouth Leander” programą atsirastų ir Lietuvoje.

„Viena mano svajonių, kad tokios galimybės būtų suteiktos ir Lietuvos vaikams – ne vien plaukikams, bet ir kitų sporto šakų atstovams. Svarbiausia – gauti reikiamą finansavimą.

Nuostabu, jei toks mokslų ir sporto modelis būtų įdiegtas. Pati patyriau, kad Lietuvoje derinti sportą ir mokslus yra labai sunku. Dauguma plaukikų, kaip ir kitų sportininkų, susiduria su tuo barjeru: ką pasirinkti, o ką mesti – sportą ar mokslus?

Jeigu esi jaunas plaukikas, kartais tenka nuskriausti mokslus. Tai blogai. Jeigu viskas, ką aš turiu čia, Plimute, būtų ir Lietuvoje, mūsų plaukikų rezultatai būtų daug geresni. Mėginsiu pasiūlyti įsteigti ką nors panašaus Lietuvoje – juk dabar gal ir mano žodis šiek tiek lemia.

Po olimpiados girdėjau pažadų, kad Lietuvoje iškils modernūs baseinai. Tad galbūt atsirastų pinigų ir tokiai mokyklai? Ji neturi būti skirta vien sportininkams.

Juk Plimuto koledže dauguma vaikų yra paprasti mokiniai. Suderinti sportininkų ir paprastų moksleivių interesus tikrai galima”, – kalbėjo R.Meilutytė.

Duris atveria vis plačiau

Kol Lietuvoje tokios pažangios mokyklos nėra, Plimute lietuviškasis desantas spėriai auga.

„Nuo šio rugsėjo Rūta – ne vienintelė Lietuvos atstovė mūsų koledže. Mokytis atvyko dar trys lietuviai. Du iš jų sportininkai, o trečiasis – tiesiog moksleivis. Tikimės, kad sulauksime ir daugiau”, – sakė S.Wormleightonas.

Išgirdęs, kad Lietuva Londono olimpiadoje antrąjį aukso medalį laimėjo šiuolaikinėje penkiakovėje, Plimuto koledžo vadovas priminė, kad „elito programoje” yra ir ši sporto šaka.

Koledže dirbantis penkiakovės treneris Andy Hillas – vienas geriausių šalyje, per ilgametę karjerą paruošęs keliasdešimt Didžiosios Britanijos čempionų įvairiose amžiaus kategorijose.

„Turime puikias sąlygas treniruotis, nes koledžas glaudžiai bendradarbiauja ne tik su „Leander” plaukimo klubu, bet ir su miesto fechtavimosi, jojimo klubais.

Ugdome keletą itin gabių jaunuolių, kurie jau 2016 ar 2020 metais žibės olimpiadose. Jei Lietuva ir šioje sporto šakoje norėtų bendradarbiauti su mūsų koledžu, būtų labai įdomu”, – „Lietuvos rytui” sakė A.Hillas.

Komplekse treniruočių sąlygos – idealios

* Privati Plimuto mokykla, turinti labdaros organizacijos statusą, buvo įkurta 1877-aisiais. Anglijos mastu tai gana jauna institucija.

* 1908-aisiais koledže buvo įrengtas atvirasis plaukimo baseinas, bet kaip tikra gerų plaukikų kalvė Plimutas išgarsėjo tik po šimtmečio, kai 2008-aisiais buvusi mokinė C.Patten parvežė iš Pekino pirmąjį olimpinį medalį.

* Vien per pastaruosius penkerius metus koledžo plaukikai pagerino daugiau kaip 70 Didžiosios Britanijos rekordų.

* Modernų sporto kompleksą Plimute „Life Centre” už 45 mln. svarų pastatė „Balfour Beatty” korporacija – ta pati, kuri Londono olimpiniame parke statė vandens sporto šakų centrą.

* Treniruočių sąlygos „Life Centre” – idealios. Ne tik plaukikams, bet ir šuolininkams į vandenį: miesto numylėtinis T.Daley gali treniruotis atskirame baseine.

* Nenuskriausti ir gimnastai, badmintonininkai, krepšininkai, kitų šakų atstovai: komplekse yra didžiulė sporto salė, treniruoklių centras, relaksacijos patalpos su sauna ir garo kambariais.

* 10 takelių Plimuto baseinas yra vienas geriausių ne tik Didžiojoje Britanijoje, bet ir visoje Europoje.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.