Europos lygio hipodromas
Kol naująją trasą žirgų apšilimui bandė vadeliotojai, suvažiavę iš Lietuvos, Estijos, Švedijos, Latvijos, Suomijos ir Australijos, sąjungos prezidentas „ŪP“ spėjo papasakoti, kad nors iki tikrojo hipodromo atidarymo 2013–ųjų birželio mėnesį liko beveik metai, tačiau rungtynių takas visiškai paruoštas Lietuvos čempionatui, kuriame dalyvauja patys greičiausi šalies žirgai ir svečių ristūnai.
– Sujungus Lietuvos lenktyninių žirgų lygą bei Lietuvos ristūnų asociaciją į sąjungą, atsirado galimybė įstoti į Europos ristūnų sąjungą (UET), kad mūsų lenktynininkai galėtų atstovauti šaliai visoje Europoje, – vardijo A. Cicėnas. – Bet, kad europinio lygio varžybos galėtų vykti jau dešimtmečius skaičiuojančiame Utenos hipodrome, vargiai kas vylėsi. Šiaip jau tokių statybų imasi valstybė, o ne privatūs verslininkai, tačiau Utenos valdžia, atvira investuotojams, sutiko, kad hipodromo rekonstrukcijos imtųsi mūsiškė UAB „Kasandros grupė“. Tikiuosi, jau derinamas ir laikas, – toliau tęsė A. Cicėnas, – jog per hipodromo atidarymą ateinančiais metais į Uteną suvažiuos visų Europos Sąjungos valstybių šios sporto šakos institucijų vadovai. Panašaus modernumo hipodromą turi suomiai, Vokietijos Hamburgo miestas bei prancūzai, tad uteniškis Rytų Europoje bus vienintelis.
Nors pasitaikė skeptikų, abejojančių, kad provincijoje įrengti tokio lygio hipodromą, vargu ar tikslinga, tačiau, pasak A. Cicėno, pliusus Utena surinko todėl, kad iš čia kilę garsių vadeliotojų ir trenerių, antai uteniškis Vaidas Rimša pernai UET vykusiose lenktynėse iš šešiolikos dalyvių pelnė trečiąją vietą, o kai bus europinio lygio treniravimosi sąlygos, tikėtina, kad išaugs ir daugiau šios sporto šakos žvaigždžių. O hipodromo, kurio rekonstrukcijos kaina pradžioje buvo įvardijama keliolika milijonų, tiek spėta ir išleisti, iki pabaigos sieks jau apie 35 milijonus.
Šias rungtynes žiūrovai jau stebėjo atnaujintose 600 vietų tribūnose, nesutelpantiesiems pastogėje paruošta patogi atšlaitė, iš vakaro suvažiavusieji vadeliotojai galėjo įsikurti pastatytuose nakvynės namuose, o žirgai erdviose – naujosiose 100 vietų arklidėse. Teisėjams trasą buvo patogu stebėti iš jiems skirto naujo modernaus statinio, tokių iš viso bus penki, kuriuose įsikurs administracija, trenerių mokykla, žurnalistų ložė, kavinė.
Trasa it ledas
Be abejonės, hipodromo privalumus saulėtą spalio 29–osios vidudienį geriausiai įvertino vadeliotojai, per aštuonis važiavimus išsidaliję 33 tūkst. litų prizinį fondą. BALTIC GRAND prizas buvo išaiškinamas per du važiavimus, vadinamuosius hitus, tačiau abiejuose nepralenkiamas su bėruoju Sir Nile buvo Jevgenijus Ivanovas iš Estijos (pirmojo laikas – 15.94; antrojo – 17.40). Švedijoje užaugintas grakštus žirgas, po pergalingų ratų pravažiuodamas pro žiūrovų tribūnas kelis kartus gracingai nusilenkė, o vadeliotojas, nesulaikęs emocijų, įteikiant taurę savąjį ristūną pabučiavo.
Antrajame važiavime dvimečiais žirgais iki finišo vienvaldžiu favoritu išliko Vytautas Dapkus, kurio valdomas savininko A. Cicėno sartas Giant Cass (18.43) iškovojo Lietuvos ristūnų sporto asociacijos prizą.
UAB „Biržų žiemtiekimas“ įsteigtas prizas vadeliojusiems trimečius ristūnus vėl atiteko Jevgenijui Ivanovui, kuris šį kartą vadeliojo bėrą eržilą Asko Q (19.53).
Ketvirtojo važiavimo suaugusiais ristūnais nugalėtojo laukė įsteigta Utenos mero taurė ir 5000 litų piniginis prizas, kurį savivaldybės vadovas įteikė kaimyninės, Estijos valstybės atstovui Vladimirui Mummui su eikliuoju sarčiu labai sudėtingu vardu S:T Thomas.
Rungtynių komentatorius, pristatydamas penktojo, vadinamojo derbis (kai žirgai iš jaunojo pereina į suaugusiųjų statusą) važiavimo dalyvius, paatviravo, jog būtų smagu, kad šis, antrasis Lietuvos ristūnų sporto asociacijos įsteigtas prizas pasiliktų Utenoje, ir iš tiesų taip atsitiko.
Greičiausio pasaulyje žvėries vardu pavadintasis Egidijaus Gudonio Gepardas (19.77), užaugintas paties, uteniškiams padovanojo daug emocijų, o vadeliotojui svarų prizą.
Šeštąjį, antrojo hito važiavimą, kaip jau minėta, ir BALTIC GRAND prizą už abiejų bendrą geriausią rezultatą laimėjo estas Jevgenijus Ivanovas.
Nors žiūrovų tribūnas praretino išvilioję kiti miesto gimtadienio renginiai, tačiau atkakliausieji laukė, kurio vadeliotojo rankoje laikomoje taurėje atsispindės tądien dosnios saulės spinduliai.
Į startą Didžiajam Lietuvos prizui, kurio vertė 10 tūkst. litų ir kurį įsteigė UAB „Lietuvos totalizatorius“, laimėti stojo septyni patyrę vadeliotojai, iš kurių ir dvi merginos Gedvilė Vinslaukaitė ir Vita Lingytė. Nors Dubičių ŽŪB užaugintasis Sakalas paskubėjo startuoti ir visiems teko sugrįžti prie linijos iš naujo, tačiau kaip tikras paukštis atskraidino dar vieną pergalę (17.77) Jevgenijui Ivanovui. Paklaustas, nuo kada jis puoselėja tokią darnią vienovę su žirgu, kai trasoje nesiplūstama, žirgas nevaromas „iš jėgos“, šypsodamasis atsakė, jog meilė šitam protingam gyvuliui įskiepyta nuo vaikystės, o vadeliotojo pamokos iš tėvo Viktoro, ilgamečio žirgų sporto dalyvio.
Žiūrovų tribūnose renginį stebėjo ir hipodromo rekonstravimo parengėjo architekto Artūro Imbraso šeima. Pakalbintas A. Imbrasas patikino, kad iš pradžių imtis pasiūlyto tokio pirmo užsakymo ne tik Utenoje, bet ir Lietuvoje, buvę kiek nedrąsu dėl nepažįstamos funkcijos.
– Daug padėjo prancūzų firma „Le Cheval Franceis“ ,– pradžią prisiminė projektuotojas.– Nuvažiavome su užsakovu A. Cicėnu pas juos, apžiūrėjome hipodromą, prancūzai nešykštėjo metodinių ir techninių patarimų. O paskui dirbti buvo labai smagu, kai darnūs savitarpio santykiai su užsakovu – netrikdo stresinės situacijos. Kai šiandien pamačiau tiek susirinkusių žmonių, supratau, jog šis hipodromas turėjo būti čia ir tik čia.
